Tinkamiausias ėdalas. Sausą ėdalą patariama rinktis, atsižvelgiant į šuns amžių (augantis, jaunas, suaugęs šuo, maitinanti kalė, senyvas šuo), svorį (smulkios, vidutinės ar stambios veislės), augintinio aktyvumą ir gyvenamąją vietą (kieme, sodyboje, bute ar tiesiog ant pagalvėlės), veterinarijos gydytojo nuorodas (gal šuo serga tam tikromis ligomis), sudėtį ir sudedamųjų medžiagų kokybę.

Svarbiausia! Įvairių naudingųjų medžiagų augintiniui reikia kasdien. Jų kiekis priklauso nuo šuns veislės, sudėjimo ir daugelio kitų individualių ypatumų. Pasistenkite rasti tokį ėdalą, kuriame būtų kuo daugiau mėsos, bet mažiau augalinės kilmės ir įvairių kitų neaiškios kilmės priedų.

Sausas ar  drėgnas? Sauso ėdalo maistinės medžiagos yra labiau koncentruotos, taigi augintiniui jo reikės mažiau. Sausame ėdale yra mažiau drėgmės (6–10%), pusiau sausame – 15– 30%, konservuose – 75%. Kurio ėdalo duoti, didžia dalimi priklauso nuo augintinio poreikių ir savijautos. Sausame ėdale įprastai būna mažiau kalorijų, todėl juo tinka šerti nutukusius šunis. Drėgname ėdale įprastai būna daugiau baltymų ir riebalų.

Sauso ėdalo įvairovė. Sausas ėdalas įprastai būna ekonominės, super ir superpremium klasės. Jis skiriasi sudėtimi ir kaina. Ekonominės klasės ėdalas dažniausiai gaminamas iš pigių augalinės ir gyvulinės kilmės žaliavų (grūdinių atliekų, mėsos ir kaulų miltų, žarnų, skrandžių, kraujo, plaučių). Premium ir superpremium  klasių ėdalai būna kokybiškesni. Jų sudėtyje yra ne žuvų, kiaulienos ar arklienos subproduktų, kaip ekonominės klasės ėdaluose, o jautienos, ėrienos, kalakutienos. Be to, jų gamybai įprastai nenaudojami dažikliai, chemikalai, jie lengviau virškinami, augintinių organizmas geriau įsisavina maistingąsias jų medžiagas.

Kaip laikyti. Sausas ėdalas, nors ir negenda ilgai, turėtų būti laikomas sandariame inde, kad neprisigertų kvapų, išliktų skanus ir nebūtų prieinamas vabalams ir graužikams.

Kaip šerti. Iš pradžių augintiniui nupirkite pačią mažiausią sauso ėdalo pakuotę ir 6–7 dienas, kol jis įpras prie naujo ėdalo, sekite augintinio reakciją. Ėdalas turėtų patikti šuniui ir nesukelti jokių rūpesčių dėl sveikatos. Kartais tenka išmėginti daug rūšių, kol randama tinkamiausia. Tai, kad ėdalas tinka ir patinka, dažniausiai rodo žvilgantis kailis, sveika augintinio išvaizda ir guvus būdas. Suaugusius šunis patariama sausu ėdalu šerti 1–2 kartus per dieną. Beje, jei šeriama 2 kartus, šuniui lengviau virškinti. Kai augintinis gauna sauso ėdalo, šalia esančiame dubenėlyje nuolat privalo būti šviežio vandens. Žinoma, sausas ėdalas neturėtų būti vienintelis augintinio maistas. Būtina jį paįvairinti drėgnu ar virtu namie. Ir aišku, nepamirškite kaulų.

Trūkumai. Pastebėta, kad ekonominės klasės ėdalai dažnai apsunkina augintinio tuštinimąsi ir sukelia vidurių pūtimą. Jais nepatariama augintinio šerti nuolat, nes gali pradėti stigti vitaminų, aminorūgščių.  Dėl skonio stipriklių ekonominės klasės ėdalą augintiniai neretai ėda godžiau nei kokybiškesnį premium ar superpremium klasės, tačiau dėl maisto medžiagų kokybės jo reikia daugiau, kad  šuo pasisotintų.

Kokybė. Ant ėdalo pakuotės turėtų būti nurodyta informacija apie sudėtį, iš kurios galėtum spręsti, ar tinkamai subalansuotos maisto medžiagos, taip pat dienos norma, reikalinga augintiniui. Rinkdama ėdalą turėtum paisyti augintinio skonio, nes jis, panašiai kaip ir šeimininko, yra individualus. Dažnai šuo arba labai mėgsta, arba netoleruoja kai kurių ėdalo sudedamųjų dalių.

Dėmesio! Nekokybiškas sausas ėdalas gali sukelti rūpesčių dėl šlapimo takų ir inkstų, gali išsivystyti periodontitas, atsirasti antsvorio, kamuoti vidurių užkietėjimas, sutrikti skydliaukės veikla. 

P. S. Vis daugiau prisiekusių šunų mylėtojų pasisako prieš sausą pašarą, teigdami, jog jis gyvūnams toks pats nesveikas kaip ir žmonėms greitasis maistas. Šie žmonės savo mylimiems augintiniams siūlo tik natūralų maistą: gryną mėsą, košes ir kitus šunims tinkamus produktus. „Pagooglinę” galite netgi rasti daugybę puslapių, kuriuose pristatomi specialūs šuniškų patiekalų receptai (pavyzdžiui čia, arba čia ir kt). Tuos, kurie yra įpratę prie fakto, kad tikras šuo turi graužti kaulą, šis faktas galbūt ir šokiruos, tačiau pasaulyje išties yra ne taip jau mažai žmonių, kurie savo keturkojams draugams kepa sausainiukus ar troškina troškinius…