Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dingusio Napoleono aukso bus ieškoma lietuvių ir britų dokumentiniame filme

Archeologai atlieka žvalgomuosius tyrinėjimus
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Archeologai atlieka žvalgomuosius tyrinėjimus
Šaltinis: 15min
1
Skaitysiu vėliau
A A

Gūdžią 1812 m. žiemą iš Maskvos besitraukianti Napoleono armija Rusijoje pagrobtas brangenybes paslėpė kažkur Lietuvoje – pasakojimus apie dingusį Napoleono lobį girdėjo kone kiekvienas. Du kino prodiuseriai, britas Nickas Holdsworthas ir lietuvė Rasa Miškinytė, nutarė išsiaiškinti, ar ši legenda išties yra tik legenda.

N.Holdsworthas teigė, jog tokiai avantiūrai jį paskatino prieš ketverius metus skaityta knyga apie Napoleono žygį į Rusiją: „Pastaruosius 20–25 metus gyvenu Maskvoje, domiuosi Rusijos istorija. Perskaičiau apie Napoleono armijos likučius, susidūrusius su neįmanoma kliūtimi – kalva už Vilniaus, kur ir išsibarstė garsusis lobis. Skaičiau šią knyga ir savo dukrai, sėdinčiai kitame kambaryje, sušukau: „Dieve mano, Vilnius! Juk jis taip arti, esu tikras, kad galime rasti lobį.“

Ilgainiui idėja rasti lobį virto tikslu sukurti dokumentinį filmą apie lobio paieškas – prasidėjo parengiamieji filmo „Dingęs Napoleono imperijos auksas“ darbai.

Viena vertus, šis filmas bus apie lobio ieškojimą, kita vertus – tai pasakojimas apie tuo metu didžiausios armijos Europoje žlugimą. Napoleono nesėkmė turėjo neįtikėtiną reikšmę viso žemyno istorijai, – sakė N.Holdsworthas.

„Viena vertus, šis filmas bus apie lobio ieškojimą, kita vertus – tai pasakojimas apie tuo metu didžiausios armijos Europoje žlugimą. Napoleono nesėkmė turėjo neįtikėtiną reikšmę viso žemyno istorijai. Napoleono suvienytos Europos idėja – žemyninė sistema, kurioje nėra Didžiosios Britanijos – šiandien tapo Europos Sąjunga, iš kurios Didžioji Britanija pasitraukė pati“, – sakė N.Holdsworthas.

R.Miškinytė teigė, jog pradėjus darbus susidūrė su skeptišku lietuvių archeologų ir istorikų požiūriu, esą nieko rasti nepavyks, nes visa tai tik legendos. „Tačiau pažiūrėkime, ką darė Marija Gimbutienė – ji tikėjo, jog kiekviena legenda, kiekvienas mitas turi turėti pagrindą, todėl ėmėsi ieškoti įrodymų, taip padarydama neįtikėtinų atradimų. Tad ir mes, sekdami išlikusiais memuarais, ieškome įrodymų“, – pasakojo R.Miškinytė.

Nickas Holdsworthas
Nickas Holdsworthas

„Dingęs Napoleono imperijos auksas“ – meninės dokumentikos filmas, kuriame archeologinių kasinėjimų medžiaga bus jungiama su animacija, atkuriamosios dokumentikos epizodais.

Praėjusį savaitgalį įvykusios pirmosios archeologinės paieškos prodiuserius nudžiugino – buvo rastas ne vienas laikotarpio artefaktas. „Penki muškietų kamuoliai, pasagos, geležiniai raktai, skustuvo ašmenys, bronzinis žiedas. Taip pat keletas monetų iš XVII a. ir sagų, tikėtina, priklausiusių Rusijos imperijos armijai“, – vardijo N.Holdsworthas. Nemaža dalis rastų objektų reikalauja išsamesnės analizės.

„Dingęs Napoleono imperijos auksas“ – meninės dokumentikos filmas, kuriame archeologinių kasinėjimų medžiaga bus jungiama su animacija, atkuriamosios dokumentikos epizodais. Tikėtina, jog žiūrovus po skirtingas istorijas lydės animuotas pasakotojas, kurio personažas bus sukurtas remiantis išlikusiais memuarais.

Ši tema labai įdomi, ji suteikia galimybę pažvelgti į Vilnių iš naujos perspektyvos, nes būtent Vilnius nuo 1812 birželio iki gruodžio buvo Europos centru. Karaliai, kunigaikščiai, ambasadoriai – visi jie keliavo į Vilnių, – sakė R.Miškinytė.

Prodiuseriai viliasi, kad archeologiniai įrodymai paskatins lietuvių susidomėjimą filmu ir šiuo istoriniu etapu. „Ši tema labai įdomi, ji suteikia galimybę pažvelgti į Vilnių iš naujos perspektyvos, nes būtent Vilnius nuo 1812 birželio iki gruodžio buvo Europos centru. Karaliai, kunigaikščiai, ambasadoriai – visi jie keliavo į Vilnių“, – sakė R.Miškinytė.

Jai antrino ir N. Holdsworthas, stebėjęsis ne tik lietuvių archeologų, bet ir nacionalinio transliuotojo abejingumu: „LRT teikėme projekto paraišką, projekto, kuriame būtų akcentuojama lietuviškoji šio pasakojimo dalis. Rasa buvo pradėjusi ieškoti šeimų, žmonių, Prancūzijos kariuomenės palikuonių – vienas jų yra ir garsus lietuvių mados dizaineris Juozas Statkevičius. Buvau tikras, kad mūsų projektas sulauks pasisekimo, bet finansavimo negavome, nors prašėme tikrai nedidelės sumos.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Prodiuserė Rasa Miškinytė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Prodiuserė Rasa Miškinytė

Lietuvoje susidomėjimo projektu mažoka – kol kas filmo kūrybinė grupė finansavimą gavo tik iš Vilniaus miesto savivaldybės daliai archeologinių kasinėjimų išlaidų padengti, lėšų trūkumą pradiniams žvalgymams filmo prodiuseriai mėgina susirinkti per sutelktinio finansavimo platformą „IndieGoGO“. Tačiau tarptautinėje arenoje dėmesys jau sužadintas – šiuo metu deramasi su stambia Prancūzijos įmone bei nemažai patirties atkuriamojoje dokumentikoje turinčiu prancūzų režisieriumi. Tikimasi, jog prie bendros gamybos projekto prisidės ir Rusija.

Filmą baigti planuojama 2019 metais.

Komentarai: 1
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS