Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Šiaulių miesto dovana Panevėžiui – „Panevėžio vėžio“ skulptūra

Šiaulių miestas paruošė dovaną – meninį kompleksą Panevėžiui. Tai pirmasis atvejis Lietuvos miestų istorijoje. Susidedanti iš trijų metalinių vyrų ir vėžio-milžino meninė kompozicija jau puikuojasi Panevėžio centre, netoli Nevėžio, prie pėsčiųjų tilto.
Dovana Panevėžiui - skulptūra „Panevėžio vėžys“
Dovana Panevėžiui - skulptūra „Panevėžio vėžys“ / Viliaus Purono asmeninio albumo nuotr.

Meninio akcento autorius Šiaulių miesto dizaineris Vilius Puronas sakė, kad Šiaulių miesto dovana Panevėžiui – tai tarsi vyresniojo miesto dovana jaunesniam broliukui.

„Miestus kaimynus jungia ir jubiliejiniai gimtadieniai: pernai Šiauliai minėjo 777-erių metų jubiliejų, o Panevėžys – 510-ies. Be to, šiemet Panevėžys paskelbtas kultūros sostine, todėl buvo svarbu prisidėti prie kultūros sostinės renginių“, – sakė V.Puronas.

Simboliška ir tai, kad pats meninio akcento autorius yra kilęs iš Panevėžio. Įgyvendinti dovanos Panevėžiui idėją padėjo Šiaulių miesto pramonininkų asociacijos nariai. Prie šio kūrinio prisidėjo ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus kaliniai, kruopščiai pagaminę smulkias detales, suvirinę konstrukcijas.

„Panevėžio vėžio“ idėja

Visoje lietuvių kalboje lituanistai pribarstė priešdėlių „pa-“, juos pritvirtinę miestelių, įsikūrusių upių pakrantėse, priešakiuose. Tokiu būdu prie Kruojos atsirado Pakruojis, prie Svalios – Pasvalys ir taip toliau. Tačiau Panevėžys – išimtis. Legenda byloja, kad

Panevėžio pavadinimas kilo tada, kai upės pakrante naktį vaikščiojo du vyrai. Toje upėje kažkodėl vėžiai nesiveisė. Ir atsitiko taip, kad iš tamsos išniro milžiniška žnypliuota pamėklė. Vienas sušuko – „Panie, vėžys!“ Antrasis suabejojo – „Ne, vėžis...“ Taip atsirado Panevėžys ir Nevėžis.

Ir atsitiko taip, kad iš tamsos išniro milžiniška žnypliuota pamėklė. Vienas sušuko – „Panie, vėžys!“ Antrasis suabejojo – „Ne, vėžis...“ Taip atsirado Panevėžys ir Nevėžis.

„Panevėžio miesto ir upės atsiradimo istoriją žino bet kuris panevėžietis.

Remiantis šia miesto pavadinimo legenda ir buvo sukurtas meninis akcentas iš keturių asmenybių: vėžio-milžino pamėklės, dviejų ponų – optimisto ir skeptiko, bei seniūno su rimbu ir įspėjimu, dvelkiančiu gamtosauga: naktį Nevėžyje maudytis draudžiama, nes galima išgąsdinti vėžio-milžino pamėklę, tebegyvenančią upėje bei mumyse“, – apie „Panevėžio vėžio“ idėją pasakojo V.Puronas.

Pasak jo, verta prisiminti, kad pirmasis Panevėžio seniūnas, vaitas Lukošius Nalčikas buvo didelis riaušius, nes XVI a. jo vardas kelis kartus yra paminėtas Upytės teismo knygose. Galutinai į Panevėžio istoriją jį įrašė begėdiškas poelgis, kada 1585 metais tokiu bizūnu jis iškaršė kailį savam klebonui, grįžusiam iš viešnagės pas vietos grietinėlę.

„Tikimės, kad Šiaulių miesto dovanos – meninio akcento „Panevėžio vėžys“ gyvybę Panevėžio mieste garantuos ne tik praeivių ar turistų žvilgsniai, bet ir besilankantys vaikučiai su tėveliais, jaunavedžių kortežai ar šalia vyksiantys miesto renginiai. Tai dar vienas miesto simbolių, kuris, manau, taps savas kiekvienam šio miesto gyventojui“, – sakė V.Puronas.

Miestus vienija originali darbų stilistika

„Panevėžio vėžio“ stilizuoti trijų vyrų siluetai: paltai, laikysena, kepurių formos, primena pokario Panevėžio senamiestiečius. Pasak dailininko, tai dalis vaikystės įspūdžių gyvenant Panevėžyje. Tiek trys metaliniai panevėžiečiai, tiek vėžys-milžinas turi originalią stilistiką, laviruojančią tarp technologijos galimybių ir autoriaus braižo. Reikia pažymėti, kad tokio metalo lankstinių technologijos panaudojimo skulptūroms pasaulinėje praktikoje sunkoka užtikti. Dizaineris V. Puronas tapo pradininku šiame žanre, praplėtęs pramoninės dailės sampratos ribas. Šio autoriaus sukurta „Geležinė lapė“ garsina ne tik Šiaulius, bet ir Lietuvą.

Naktį Nevėžyje maudytis draudžiama, nes galima išgąsdinti vėžio-milžino pamėklę, tebegyvenančią upėje bei mumyse.

„Reikia džiaugtis, kad miestai dalijasi savo meniniais kūriniais, nors, žinoma, norėtųsi, kad Šiauliai išlaikytų savo išskirtinumą“, – sakė V. Puronas. Anot jo, Šiauliai gali pasimokyti iš Panevėžio, nes kaimyninis miestas kasmet pastato po kelias skulptūrėles iš akmens, skirtingai nei Šiauliai. „Ilgą laiką Šiaulių mieste mažai skulptūrų išdygsta. Manau, kad bendravimas tarp Šiaulių ir Panevėžio miestų nebus vienkartinis ir tai puiki proga pažiūrėti, kaip tvarkosi mūsų kaimynai. Pastebėtina, kad Panevėžio miestas geriau planuoja apželdinimo darbus, todėl mieste mažai apleistų vietų“, – sakė V. Puronas.

Specialiai naujojo meninio akcento „Panevėžio vėžys“ pristatymui idėjos autorius V.Puronas sukūrė himną, pats parinko ir melodiją. Retas kuris V. Puroną gali įsivaizduoti kompozitoriaus vaidmenyje, tačiau tai dar vienas dizainerio talentas ir pomėgis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius