2026-05-06 08:00

Vietoj griovimo – antras gyvenimas: kaip atnaujinami seni valstybės pastatai?

Nors yra manančių, kad tvarūs gali būti tik naujos statybos pastatai, tai – ne visuomet tiesa. Net senų pastatų energetinio efektyvumo klasę galima pakelti nuo F iki A, jei pastatas atnaujinamas tinkamai, investuojant į tvaresnių sprendimų diegimą, teigia specialistai.
Vietoj griovimo – antras gyvenimas: kaip atnaujinami seni valstybės pastatai?
Vietoj griovimo – antras gyvenimas: kaip atnaujinami seni valstybės pastatai? / Organizacijos nuotr.

Dalį valstybės nekilnojamojo turto valdančio Turto banko Projektų ir priežiūros departamento direktorė Gerda Krasauskė sako, kad siekiant sumažinti bendrą pastato energijos suvartojimą bei padaryti jį patogų ir patrauklų darbuotojams nebūtina visko griauti ir statyti iš naujo. Juolab kad dalis valstybės valdomų objektų yra miestų centruose, kur svarbu išsaugoti susiformavusį miesto veidą. Be to, kai kurie pastatai ar jų elementai turi kultūros paveldo statusą – tokiu atveju atnaujinimas tampa ne alternatyva griovimui, o racionaliausiu keliu pritaikyti pastatą šiandienos poreikiams.

„Investavus į naujas šildymo, vėdinimo sistemas, sienų, stogo bei perdangų šiltinimą, apšvietimo sistemų, erdvių išplanavimo modernizaciją, galima net ir prieš 50 metų pastatytam pastatui suteikti antrą gyvenimą“, – teigia ji.

Organizacijos nuotr./Vietoj griovimo – antras gyvenimas: kaip atnaujinami seni valstybės pastatai?
Organizacijos nuotr./Vietoj griovimo – antras gyvenimas: kaip atnaujinami seni valstybės pastatai?

Anot G. Krasauskės valstybės sektoriuje tai ypač svarbu, nes leidžia efektyviau naudoti viešuosius išteklius ir mažinti ilgalaikes eksploatacijos sąnaudas. „Atnaujindami pastatus mes ne tik geriname jų energetinį efektyvumą, bet ir kuriame šiuolaikišką, darbuotojams patrauklią darbo aplinką. Toks požiūris leidžia derinti ekonominį racionalumą su tvarumo principais“, – pažymi ji.

Tokie sprendimai taip pat leidžia maksimaliai išnaudoti jau esamą miesto infrastruktūrą – inžinerinius tinklus, susisiekimą, urbanistinę struktūrą. „Pastatas yra ilgalaikis turtas, kuris prisitaiko prie šiandienos poreikių ir išlieka vertingas ateityje“, – teigia 30-metį švenčiančio Turto banko Projektų ir priežiūros departamento direktorė.

Organizacijos nuotr./Vietoj griovimo – antras gyvenimas: kaip atnaujinami seni valstybės pastatai?
Organizacijos nuotr./Vietoj griovimo – antras gyvenimas: kaip atnaujinami seni valstybės pastatai?

Išsaugomas miesto vaizdas ir istorija

„Nors dažna nuomonė, kad pastatams neverta suteikti antro gyvenimo, nes tai kainuoja, pastatų atnaujinimas neretai vienintelis variantas norint išsaugoti miesto vaizdą ir garsių architektų kūrybą“, – sako studijos „Aketuri Architektai“ vadovas, architektas Lukas Rekevičius.

Organizacijos nuotr./Vietoj griovimo – antras gyvenimas: kaip atnaujinami seni valstybės pastatai?
Organizacijos nuotr./Vietoj griovimo – antras gyvenimas: kaip atnaujinami seni valstybės pastatai?

Pavyzdžiui, Turto banko valdomas pastatas Mindaugo g. 12, Vilniuje, kurį anksčiau naudojo „Lietuvos geležinkelių“ grupė, yra kultūros paveldo objektas ir šiuo metu atnaujinamas. Užbaigus projektą, jame įsikurs 8 valstybės įstaigos, o moderniose erdvėse bus sukurta daugiau nei 700 šiuolaikiškų darbo vietų.

2025 m. Turto bankas užbaigė 4 pastatų atnaujinimo projektus, atliko 38 remonto darbus ir atnaujino apie 19 tūkst. kv. m patalpų.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą