Aukščiausio Lietuvos statinio dienos suskaičiuotos?

Trečią dešimtį metų baigiantis skaičiuoti Vilniaus televizijos bokštas kelia realią grėsmę tūkstančiams  Karoliniškių gyventojų. Tokią griežtą ir baugią išvadą trečiadienį padarė bendra Vilniaus miesto savivaldybės sudaryta inžinierių, architektų ir geologų komisija.

Gelžbetoniniame bokšto kamiene aptikome daugybę mikroįtrūkimų. Kai kuriose kamieno vietose gelžbetonis suaižėjęs it voratinklis, – sakė Vytautas Paklebinskas.Komisijos nariai pusę metų kompleksiškai tyrė bokšto pagrindo, sienų, 165 m aukštyje esančios taurės būklę, analizavo grunto pokyčius ir nustatė, kad reikia nedelsiant imtis priemonių: arba bokštą gelbėti, arba jį išvis išmontuoti.

„Gelžbetonis suaižėjęs it voratinklis“

„Pirmiausia gelžbetoniniame bokšto kamiene aptikome daugybę mikroįtrūkimų. Dalis jų iš išorės plika akimi nepastebimi ir aptinkami tik peršviečiant pusmetrio storio sienas specialia aparatūra. Kai kuriose kamieno vietose gelžbetonis suaižėjęs it voratinklis“, – pasakoja komisijos narys inžinierius Vytautas Paklebinskas.

Pasak jo, daugiausiai tokių įtrūkimų yra 30–40 metrų aukštyje. „Aukščiau jų vėl gerokai sumažėja. Tai gali būti paaiškinama tik tuo, kad per kažkurį bokšto statybos etapą buvo panaudotos prastesnės kokybės statybinės medžiagos. Brokas ir kokybiškų statybinių medžiagų trūkumas buvo dažnas reiškinys sovietmečiu. To, matyt, neišvengta ir statant Vilniaus pasididžiavimą 1974–1980 metais“, – paaiškino V.Paklebinskas.

Žaibas po žaibo

Vilniaus televizijos bokštą nuolat daužo žaibai. Aukščiausią miesto objektą kliudo beveik kiekviena virš miesto prasiaučianti perkūnija. Per metus bokštui tenka ištverti kelis šimtus elektros išlydžių. Anksčiau teigta, kad žaibai jokios žalos pastatui nedaro arba ta žala minimali, tačiau komisijos narių nuomonė kitokia.

Bokštas nuolat varginamas įvairiais projekte nenumatytais krūviais.

„Lašas po lašo ir akmenį pratašo. Nuolatinis perkūnijos poveikis nori nenori daro savo juodą darbą. Nors bokšte įrengta gana moderni žaibolaidžio sistema, net ir ji nepajėgi neutralizuoti griaunamojo žaibų poveikio – kai kurios konstrukcinės bokšto siūlės jau gerokai susilpnėjusios“, – perspėja 15min.lt pašnekovas.

Be to, bokšto statytojai prieš tris dešimtmečius nesitikėjo, kad ateityje jo viduje bus sumontuota tiek daug įvairių ryšių technikos – jos svoris pagal projektą numatytą svorį viršija jau beveik tris kartus, o tai neigiamai veikia ir deformuoja bokšto aukštų perdangas. Vis daugiau naujų technologijų diegėjų ir ryšio paslaugų bendrovių įsiprašo į bokštą su savo aparatūra – kiekvienam norisi pasinaudoti aukščiausio šalies pastato teikiamais pranašumais.

Viršuliškės ir Šeškinė buvo išbrokuotos

Bet didžiausias pavojus bokštui kyla ne dėl jo konstrukcinio broko ar susidėvėjimo. Pavojus glūdi 40 metrų gylyje greta bokšto, šiaurės rytų pusėje. Būtent ten seismologiniais prietaisais pastaruoju metu aptikta anksčiau nežinoma požeminė vandens sklidina ertmė. Jos skersmuo – apie 25 metrai.

Komisijos narys, geologijos mokslų daktaras Anzelmas Bredinskas pripažino, kad bokšto būklės tyrėjus šis radinys apstulbino ir stipriai šokiravo: „Jeigu apie požeminę ertmę būtų buvę žinoma bokšto statybų metais, šiam statiniui neabejotinai būtų buvusi parinkta kita vieta. Kita vertus, mums žinoma, kad prieš statybas, aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, buvo atlikti kompleksiniai žemės grunto ir viso rajono geomorfologiniai tyrimai. Tuo metu nieko tokio nebuvo rasta. Priešingai – iš archyvinių dokumentų matome, kad rezultatai buvo kuo palankiausi tokio gigantiško monolito statybai.“

Didžiausias pavojus bokštui kyla ne dėl jo konstrukcinio broko ar susidėvėjimo. Pavojus glūdi 40 metrų gylyje greta bokšto, šiaurės rytų pusėje.Būtent šių tyrimų, Vilniuje atliktų 1970–1972 metais, rezultatai lėmė, kad bokštui buvo parinktos Karoliniškės, o ne Viršuliškės netoli dabartinių Spaudos rūmų ar Šeškinė.

Gelbėti ar demontuoti?

„Mes neturime kol kas jokių paaiškinimų. Viena hipotezė, kad greta Vilniaus televizijos bokšto vyksta šiam kraštui nebūdingų karstinių procesų, įprasti, pavyzdžiui, Biržų krašte. Reikia laiko ir papildomų tyrimų, kad nustatytume, kada minėta požeminė ertmė atsirado, ar ji plečiasi, o jeigu plečiasi – kokiu greičiu“, – naujienų portalui 15min.lt sakė geologas.

A.Bredinskas neabejoja, kad dėl požeminių procesų pastaruoju metu bokštas keliomis dešimtosiomis laipsnio pakrypo šiaurės rytų kryptimi. Toks nuokrypis nuo vertikalės kol kas nekelia jokio pavojaus bokštui, tačiau A.Bredinskas pripažįsta, jog neturima papildomai duomenų, kad būtų galima prognozuoti, kas gali nutikti su bokštu per artimiausius metus ar dvejus.

„Kaip minėjau, būtina kuo skubiau atlikti papildomus bokšto apylinkių geologinius tyrimus ir tada būtų galima spręsti, ką daryti su bokštu: gelbėti jį ar kuo greičiau demontuoti, kol jis neužgriuvo ant aplinkinių namų gyventojų galvų“, – perspėjo A.Bredinskas.

Į teritoriją taikosi prekybininkai?

Pasak jo, pasaulyje yra praktikos, kai panašios netikėtai atsiradusios požeminės ertmės, keliančios grėsmę įvairiems statiniams, per specialius šurfus būdavo užpildomos tam skirto betono mišiniu, tačiau ši technologija labai brangi. „Šiuo konkrečiu atveju, manau, tai galėtų kainuoti kelias dešimtis milijonų litų“, – perspėjo geologas.

Kaip teigė kiti 15min.lt šaltiniai, abejojama, ar verta investuoti tokią sumą į ir taip jau skeldėjančio bei senstelėjusio statinio išgelbėjimą. Tuo labiau kad televizijos signalų retransliavimas antžeminėmis bangomis, kuris yra prigimtinė Vilniaus televizijos bokšto funkcija, vis labiau praranda reikšmę: didžioji dalis vilniečių jau senokai televizijos programas žiūri per kabelinių televizijų tinklus ar asmenines palydovines antenas.

Vilniaus televizijos bokšto demontavimas galėtų kainuoti apie 60–70 mln. litų. Nepatvirtintais duomenimis, vieną didžiulį prekybos tinklą valdanti bendrovė jau pasisiūlė šiuos darbus atlikti už dyką. Tiksliau, mainais už tai, kad bokšto teritorija jai už tokią sumą būtų išnuomota 99 metų laikotarpiui.