Ta proga Kaune bus iškilmingai atidengtos dvi memorialinės lentos - prie viešbučio „Metropolis“ ir Kauno geležinkelio stotyje, kur Ch.Sugihara išdavė savo paskutines vizas.
Stotyje taip pat bus atidaryta fotografijų paroda, skirta „Gyvybės vizas“ išdavusiems diplomatams Ch.Sugiharai ir Janui Zwartendijkui, bei pristatytas 75-ųjų „Gyvybės vizų“ metinių proga išleidžiamas vokas. Vėliau stotyje bus rodomi trys dokumentiniai filmai apie diplomatą.
Penktadienio renginius inicijavo buvusi Japonijos ambasadorė Kazuko Shiraishi, pasiūliusi Kaune pažymėti istoriškai reikšmingas vietas, pagerbiančias Ch.Sugiharos atminimą.
Vieno iš „Sugiharos fondo“ steigėjų istoriko Egidijaus Aleksandravičiaus teigimu, renginiai, skirti Ch.Sugiharai, yra itin reikšmingi Lietuvoje, nes čia vyko didelio masto žydų naikinimas, prie kurio prisidėjo patys lietuviai.
„Todėl Lietuva ir yra taip stigmatizuota pasaulio akyse, o Ch.Sugiharos veiksmas yra toks svarbus mūsų šaliai. „Sugiharos fondas“ siekia paveikti mūsų viešą savijautą, šviesti žmones. Kalbėjimas apie gelbėjusius yra ir švelniausias būdas kalbėti apie žudžiusius – per pasakojimą galima gydyti traumą“, – sakė profesorius.
Tuometinis Japonijos vicekonsulas Kaune 1940 metais išrašė daugybę tranzitinių vizų į Japoniją, leidusių žydų tautybės žmonėms pabėgti nuo fašizmo grėsmės. Ch.Sugihara net po konsulato uždarymo pasirašinėjo vadinamąsias gyvybės vizas „Metropolio“ viešbutyje ir tęsė darbą iki paskutinės akimirkos, kol jo traukinys išvyko iš Kauno stoties. Paskutinės jo pasirašytos vizos esą buvo paleistos per traukinio langą.
