Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

SSRS buvo nuteista maždaug 350 tūkst. karių, išlaisvintų iš nelaisvės Vokietijoje

Vokiečių tankai Lenkijoje 1939 metų rugsėjį
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Vokiečių tankai
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje iš nacistinės Vokietijos nelaisvės buvo išlaisvinti 1 mln. 800 tūkst. sovietinių karių, iš kurių 344 tūkst. po to buvo nuteisti tėvynėje.

Tai pranešė Rusijos gynybos ministerijos žuvusiųjų ginant Tėvynę atminimo įamžinimo valdybos viršininkas generolas majoras Aleksandras Kirilinas.

„Daugiau kaip 1 mln. 800 žmonių buvo išlaisvinti ir sugrįžo iš nelaisvės“, – sakė A.Kirilinas šeštadienį, kalbėdamas radijo stoties „Echo Moskvy“ laidoje.

Jis patikslino, kad visi 1,8 mln. išlaisvintų iš nelaisvės karių buvo nukreipti į specialius NKVD filtravimo lagerius, kur buvo tikrinama, kiek jie buvo kalti, ir nustatoma, ar pasidavė į nelaisvę savo noru ir ar nebendradarbiavo su vokiečiais.

Būtent šiuose lageriuose buvo pripažinti kaltais ir nuteisti laisvės atėmimu 355 tūkst. buvusių karo belaisvių.

Iš viso, pasak jo, pirmaisiais karo metais pateko į nelaisvę daugiau kaip 4 mln. sovietinių karių ir karinininkų.

Kaip pažymėjo A.Kirilinas, netesinga manyti, kad 1941 metų rugpjūčio 16 dieną išleistas 270–asis įsakymas skelbė visus patekusius į nelaisvę karius išdavikais.

„Įsakymas buvo griežtas, bet jis neragino naikinti visus karo belaisvius, jis neragino ir nekėlė uždavinio nubausti visų karo belaisvių visas šeimas“, – sakė A.Kirilinas.

Pasak jo, įsake pirmiausia buvo kalbama apie vadų ir politinių darbuotojų, kurie parodė bailumą ir pasidavė priešui, atsakomybę.

Jis pažymėjo, kad pirmuoju karo laikotarpiu masiniais tapo atvejai, kai vadai ir politiniai darbuotojai mėgino išgelbėti savo gyvybę, nusiimdami karinių laipsnių ženklus, sunaikindami dokumentus ir palikdami likimo valiai jiems patikėtą kariuomenę. Dėl to ir buvo išleistas 270–asis įsakymas.

Šis įsakymas reikalavo laikyti bailiais, išdavikais ir dezertyrais vadus ir politinius darbuotojus, kurie nusiplėšė nuo savęs karinių laipsnių ženklus ir paliko likimo valiai jų žinion pavestą kariuomenę mūšio lauke. Buvo įsakoma juos sunaikinti mūšio lauke.

Iš viso, pasak A.Kirilkino, daugiau nei 5 mln. sovietinių karių, remiantis dokumentais, dingo be žinios. Iš jų maždaug 85 proc. – tai tie, kurie pateko į nelaisvę.

A.Kirilinas pranešė, kad „įvairiais vertinimais, nuo 800 tūkst. iki 1 mln. mūsų piliečių tarnavo Vermachte“. Pasak jo, daugiausia tai buvo vokiečių pajėgų pagalbinės ir ūkio dalys.  

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min