„1941 metų karo Baltijos šalyse istorija dar nėra tinkamai ištirta, juolab Vakarų šalyse ji žinoma veikiau iš sovietinių mitologinių interpretacijų. Tai senoji išvaduotojų legenda, be jokių masinių žudynių ir deportacijų. Maža to, tiesos praskleidimas dažniau keikiamas kaip mitų perrašymai, tarsi ideologinis Antrasis pasaulinis karas dar vis tęstųsi, o taikos sutarties viena šalis ypatingai nenori“, – trečiadienį Seime tarptautinėje konferencijoje „SSRS ir Vokietijos karo pradžia Baltijos šalyse 1941 metais“ sakė V.Landsbergis.
„Beje, ir Vokietija, vėl suartėjanti su Rusija, iki šiol nėra oficialiai denonsavusi Molotovo-Ribbentropo pakto“, – sakė buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas, šiame kontekste pabrėždamas trečiadienį Seime vykstančios istorinės konferencijos svarbą.
Tai, jog į daugybę istorinių šio laikotarpio klausimų dar nėra atsakymų, akcentavo ir konferenciją pasveikinusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
„Nors nuo nacių ir sovietų karinio konflikto, tiesiogiai palietusio ir Lietuvą, praėjo jau 70 metų, į daugybę klausimų neatsakyta iki šiol. Iki šiol atverti ir prieinami ne visi archyvai, iki šiol matome pavyzdžių tokio elgesio su praeitimi, kuris puikiai iliustruoja posakį: istorija – tai ta pati politika, tik nukreipta į praeitį. Iki šiol galime perskaityti ir išgirsti absoliučiai skirtingų, iš esmės viena kitai prieštaraujančių Antrojo pasaulinio karo ir šiandien aptariamo jo epizodo interpretacijų. Skirtingas ir tų įvykių vertinimas“, – kalbėjo parlamento vadovė.
Ji pabrėžė, jog nacių režimas Vokietijoje ir pasaulyje buvo pasmerktas, o jo aktyviausi veikėjai ir žiauriausi vykdytojai – nuteisti. „Tuo tarpu stalinizmas, ne vieno istoriko nuomone – jėga, ne mažiau prisidėjusi prie Europos pasidalijimo ir karo eskalavimo, dar ir šiandien neretai ginama ir teisinama, o stalinistiniai nusikaltimai vaizduojami kaip menkesni už hitlerinius“, – sakė I.Degutienė.
1939-aisiais rugpjūčio 23 dieną Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija pasirašė vadinamąjį Molotovo-Ribbentropo paktą ir jo slaptuosius Rytų Europos padalijimo protokolus su vėlesniais pakeitimais, kurie įtraukė Lietuvą į SSRS interesų sferą ir nulėmė pusę amžiaus trukusią Lietuvos okupaciją. Visuotinai pripažįstama, kad tarptautinės teisės požiūriu Molotovo-Ribbentropo paktas laikytinas niekiniu, nes jis pažeidė galiojusias tarptautinės teisės normas.
