Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rusijos karo mašinos manevrai palei Baltijos šalių sienas: ką tai reiškia?

Rusijos „Mikoyan MiG-31“ naikintuvas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Rusijos naikintuvas „Mikoyan MiG-31“.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Maskva vis agresyviau skeryčiojasi karo lėktuvais ir laivais. Incidentų palei Baltijos šalių sienas tiek daug, kad rusų naikintuvų nuvaikymas tapo NATO pilotų kasdienybe, o dėl karo laivų veiksmų kenčia civiliai. Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas sako, kad tokiomis provokacijomis Kremlius siekia visuomenėje sukelti nesaugumo jausmą ir nerimą.

Prieš dešimtmetį, kai Vladimiras Putinas dar tik tvirtino autoritarinio režimo pamatus, o Rusijos kariuomenė buvo surūdijusi, pirmosios NATO oro policijos misijos pilotai į dangų buvo priversti kilti 5 kartus. 

Tai nereiškia, kad tiek kartų buvo pažeista Baltijos šalių oro erdvė – incidentai fiksuojami ir tada, kai priešiškos valstybės lėktuvai priartėja prie mūsų sienų.

Panašus skaičius buvo ir 2008 metais, kai Rusija užpuolė Gruziją ir sukėlė grėsmę taikai Senajame žemyne. Tais metais priešiškos valstybės lėktuvai prie Baltijos šalių buvo priartėję 4 kartus.

2008 metais, kai Rusija užpuolė Gruziją ir sukėlė grėsmę taikai Senajame žemyne. Tais metais priešiškos valstybės lėktuvai prie Baltijos šalių buvo priartėję 4 kartus.

Tačiau per pastaruosius trejus metus situacija smarkiai pasikeitė ir tokių incidentų skaičius pradėjo smarkiai augti. 

Ne tik danguje, bet ir Baltijos jūroje.

Šiemet – kaip niekada agresyvūs

2010 metais, kai Kremlius prabilo apie planus modernizuoti kariuomenę ir didinti gynybos biudžetą, rusų lėktuvai 4 kartus priartėjo prie Baltijos šalių oro erdvės.

Po metų tokių incidentų skaičius išaugo beveik dešimt kartų – Rusijos karo lėktuvai 37 kartus priartėjo prie Baltijos šalių oro erdvės. Dar po metų buvo užfiksuoti 44 tokie incidentai, o pernai – 47 kartai, kai NATO oro policijos misijos naikintuvai vaikė rusų lėktuvus

Tačiau tai yra niekis palyginus su tuo, kaip agresyviai Rusija elgiasi šiemet.

Iki praėjusio pirmadienio NATO oro policijos misijos naikintuvai į dangų kilo net 113 kartų. Kitaip tariant, per pastarąjį dešimtmetį tokių incidentų skaičius išaugo dvidešimt kartų.

Baltijos šalių oro erdvė šiemet buvo pažeista tris kartus. Vienas iš naujausių pažeidimų – rugpjūtį Rusijos žvalgybinis lėktuvas įskrido į Estijos oro erdvę.

NATO oro policijos reagavimo skrydžių statistika rodo - Rusijos karo lėktuvai darosi vis aktyvesni prie Baltijos šalių sienų.
NATO oro policijos reagavimo skrydžių statistika rodo - Rusijos karo lėktuvai darosi vis aktyvesni prie Baltijos šalių sienų.

Rusų karo laivai vaiko civilius

Agresyviai riaumoja ir Rusijos karo laivai. Rusai netgi bando išvaikyti Lietuvos teritorijoje plaukiojančios civilių laivus.

Į incidentus jūroje reaguojama tada, kai priešiškos valstybės karo laivai priartėja prie Lietuvos krantų per 12 jūrmylių. Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė, kad tokių incidentų šiemet nebuvo užfiksuota.

Tačiau Rusijos karo laivų veiksmai vis tiek kelia nerimą. 

Wikipedia.com iliustr./CC 750 tipo Rusijos karinis laivas
Wikipedia.com iliustr./CC 750 tipo Rusijos karinis laivas

Tarptautinė jūrų konvencija nedraudžia užsienio karo laivams praplaukti pro Lietuvos išskirtinę ekonominę zoną ar joje būti, jei jie nevykdo įtartinos ar kenksmingos veiklos. Tačiau Rusijos karo laivai, kurie Baltijos jūroje vykdo pratybas, vis dažniau pradeda nurodinėti lietuvių civiliams laivams – neva saugumo sumetimais pakeičia laivų judėjimo kryptį arba net išvaro iš Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos.

KAM pranešė, kad šiemet tokių atvejų buvo užfiksuoti trys: balandžio 11 dieną, gegužės 26 ir gegužės 30 dienomis. Rusijos išskirtinėje ekonominėje zonoje buvo vykdomos raketinio šaudymo pratybos, o rusų karo laivai nurodinėjo keisti kursą Lietuvos teritorijoje esantiems laivams.

Tikslas – įbauginti visuomenę

Jau trejus metus Rusija elgiasi labai agresyviai ir nuolat sukelia incidentus Baltijos šalių oro erdvėje arba Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje. Ką reiškia toks Kremliaus agresyvumas?

Alfredo Pliadžio nuotr./Jonas Vytautas Žukas
Alfredo Pliadžio nuotr./Jonas Vytautas Žukas

„Duomenų apie Rusijos pasiruošimą kariniams veiksmams Lietuvos atžvilgiu neturime. Tačiau, kaip parodė Krymo atvejis, prognozuoti, kas bus rytoj, yra be galo sunku“, – portalui 15min.lt sakė Lietuvos kariuomenės vadas, generolas majoras Jonas Vytautas Žukas. 

Gynybos vadas pasakojo apie tendenciją, kad Rusijos karo lėktuvai ir laivai suaktyvėja tada, kai Baltijos šalyse rengiamos didelės ir svarbios NATO pratybos. 

Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje vyksta tarptautinės pratybos „Geležinis kardas 2014“, o Rusija surengė jau kelias provokacijas. 

Ketvirtadienį Latvijos kariuomenė paskelbė, kad virš Baltijos jūros „pasiklydo“ Rusijos žvalgybos lėktuvas „Il-20“, kurio pilotai neatsakinėjo į šaukinius. Apie tai skaitykite čia.

Gynybos vadas pasakojo apie tendenciją, kad Rusijos karo lėktuvai ir laivai suaktyvėja tada, kai Baltijos šalyse rengiamos didelės ir svarbios NATO pratybos. 

Penktadienį latviai pranešė apie „pasiklydusius“ du rusų karo laivus – „Berioza“ tipo laivą ir karinių jūrų pajėgų paramos laivą CC-750. Apie tai skaitykite čia.

Šeštadienį du kanadiečių pilotuojami naikintuvai RCAF CF-18 buvo priversti palydėti palei Baltijos šalių oro erdvę praskridusį rusų žvalgybinį lainerį „Ilyushin Il-20 COOT A“. Apie tai skaitykite čia.

„Atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidą, kad šis reiškinys yra daugiau galios demonstravimas – netiesioginio poveikio priemonė, kuria galbūt siekiama mažinti mūsų šalies gyventojų saugumo jausmą, pasitikėjimą šalies kariuomene ir NATO. Taip pat tikrinti mūsų ir sąjungininkų parengtį, procedūras“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas J.V.Žukas.

Generolas pabrėžė, kad kol kas nėra pagrindo karinėmis priemonėmis reaguoti į Rusijos provokacijas. 

Generolas pabrėžė, kad kol kas nėra pagrindo karinėmis priemonėmis reaguoti į Rusijos provokacijas. 

„Į mūsų oro erdvę ar išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje didžioji kaimynė kol kas nesikėsina. Šiuo atžvilgiu nesame išskirtiniai, panašūs reiškiniai vyksta ir netoli kitų NATO bei partnerių  valstybių“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas J.V.Žukas.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min