Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rusijos lėktuvai prie Baltijos šalių krantų: kodėl tyli NATO?

Rusijos žvalgybos lėktuvas "Il-20M"
Wikipedia.com iliustr. / Rusijos žvalgybos lėktuvas "Il-20M"
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kanados karališkosios oro pajėgos, šiuo metu vykdančios NATO oro policijos misiją virš Baltijos šalių, šeštadienį pranešė apie tai, kad jų naikintuvai pasitiko ir palydėjo Rusijos žvalgybos lėktuvą IL-20, pavojingai priartėjusį prie Lietuvos. Kaip rašo Tvn24.pl, tai agresyviausias Rusijos žingsnis prieš NATO šalis. Tačiau Aljansas iki šiol nėra išplatinęs jokio oficialaus pranešimo dėl šio šeštadieninio incidento.

Kaip 15min.lt jau rašė, remdamasi Kanados žiniasklaida, dviem Kanados naikintuvams šeštadienį popiet buvo duotas vadavietės įsakymas skubiai pasitikti virš Baltijos jūros skridusį ne NATO šalies orlaivį. Kanadiečių pilotai pasiekė zoną virš Baltijos jūros, kurioje identifikavo Rusijos žvalgybinį lainerį „Iljušin IL-20 COOT A“.

Incidentų nuo metų pradžios – 100

Tvn24.pl skelbia, kad atvejų, kai orlaiviai pavojingai priartėjo prie NATO narių sienų ir atliko rizikingus manevrus tarptautinėje oro erdvėje, vien šiemet buvo per 100. Vis dėlto šalių oro erdvė nebuvo pažeista nė karto.

Šeštadieninio incidento detalių kol kas paskelbta irgi mažai. Nors teigta, kad rusų orlaivis buvo nufotografuotas, nuotraukos viešai neparodytos. Nėra žinoma ir kiek laiko Rusijos lėktuvas buvo šalia Lietuvos ir Latvijos sienų.

Lėktuvai Il-20 pastaraisiais mėnesiais nuolat pastebimi virš Baltijos jūros ir šalia NATO narių oro erdvės, bet iki šiol į Baltijos šalių teritoriją įskridę nebuvo. Naujausi incidentai užfiksuoti spalio 20 ir 21 dienomis, o gegužės 3 dieną Il-20, skrisdamas virš Baltijos jūros, vos nesusidūrė su keleiviniu SAS orlaiviu. Pastarasis buvo priverstas pakeisti savo kursą, vengdamas nelaimės.

Skraidanti pasiklausymo stotis

IL-20, sukurtas pagal keleivinio lėktuvo IL-18 modelį, yra skraidanti pasiklausymo stotis, kurioje sumontuoti ir aukštos rezoliucijos fotoaparatai bei filmavimo kameros. Tiksli informacija apie šio lėktuvo įrangą, kaip ir apie kitų panašaus tipo objektų abiejose dabartinės krizės pusėse, yra itin stropiai saugoma.

Specialistai neabejoja, kad niekuo neišsiskiriantis, senas, lėtas Il-20 gali rinkti itin vertingą informaciją.

Vis dėlto specialistai neabejoja, kad niekuo neišsiskiriantis, senas ir lėtas Il-20 gali rinkti itin vertingą informaciją. Tai yra elektroninės žvalgybos mašina ELINT. Ji ne tiek stebi ir klausosi, kiek filtruoja elektromagnetinius signalus, ieškodama tų, kuriuos siunčia karinės institucijos. Ji sugeba iš elektromagnetinių bangų jūros išskirti radarų, karinių radijo stočių, palydovinio ryšio įrengimų ir t.t. signalus.

Nuo šių signalų lygio ir šifravimo kokybės priklauso, kiek iš jų bus perskaityta. Bet ekspertai pabrėžia, kad rusams nebūtina žinoti NATO bendravimo detalių, kad fiksuotų greitojo reagavimo sistemos veikimą, sužinotų, kur ir kokie radarai yra įrengti ir kokiu režimu visi tie prietaisai dirba.

Rusijai pakaks paties signalo ir jo lokalizacijos vietos, kad pagal jungčių žemėlapį atkurtų veiksmų sistemą. O nuo čia belieka vienas žingsnis, kaip tai sistemai sukliudyti veikti ar ją iš viso užblokuoti. Tad judėjimas NATO šalių oro erdvėje ir pavojaus procedūrų suveikimas gali duoti itin daug naudos, ypač kai vėliau galima tiesiog išskristi.

Kodėl NATO tyli?

Tačiau NATO iki šiol nėra išplatinusi jokios oficialios žinios dėl šio šeštadieninio incidento. Kaip tikina Tvn24.pl, neatmestina, kad be išsamios informacijos surinkimo, Aljansas paprasčiausiai neskuba teikti žinių, iš kurių paaiškėtų, kad priešiškos šalies žvalgybinis lėktuvas kelias ar net keliolika minučių išbuvo NATO oro erdvėje nepastebėtas.

Esant tokiai situacijai be dar didesnės įtampos santykiuose su Rusija nėra daugiau ko ir tikėtis. Greičiausiai bus pateikta nota su reikalavimu, kad Rusija pasiaiškintų dėl savo veiksmų.

Praktinis šeštadienio incidento efektas bus tas, kad Baltijos šalių oro erdvę saugančios NATO oro policijos misijos nariai budės budriau, o naikintuvai į panašius pavojaus signalus reaguos dar greičiau iš bazių Lietuvoje, Lenkijoje ir Estijoje.

Alvydo Januševičiaus nuotr./NATO oro policijos misija – Kanados naikintuvai F-18
Alvydo Januševičiaus nuotr./NATO oro policijos misija – Kanados naikintuvai F-18

Turėtų kisti ir taktinė veikla, tiesa, apie tai viešai nebus skelbiama. NATO elektroniniai įrenginiai prisitaikys, kad jų „pasiklausyti“ būtų kuo sunkiau. Vadinasi, radarai bus įjungiami tik tam tikru momentu ir tik ten, kur reikia, naudojamos mobiliosios radiolokacinės stotys ir pasyviosios sistemos – tokios, kurio pačios neskleidžia signalų, tik skanuoja ir renka signalus „iš oro“.

Vis dėlto visa tai reikalauja didelių investicijų ir nemažų pokyčių sistemoje, iki šiol veikusioje taikos sąlygomis.

Komentarai
Temos Rusija, NATO
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min