Pagal kokius kriterijus atrenkate filmus? (Rūta, Edgaras) Įdomu būtų sužinoti, kokiais kriterijais rėmėtės atrinkdami filmus – ar labiau savo skoniu, ar pasaulinėmis kino tendencijomis, ar
atsižvelgiant į kažkokius lietuviškos publikos ypatumus? Kokie tie ypatumai (jeigu tokie egzistuoja)? (Diana)
S.: Remiamės keliais faktoriais. Savo skoniu remtis nelabai galime, nes yra tokių filmų, kurie patinka mums, bet dėl jų diskutuojame. Važinėjame per kitus festivalius, stebime tendencijas. Lietuviško žiūrovo skonio negalime nuspėti – filmų ir žiūrovų yra daug. Kartais mūsų prognozės ir nepasitvirtina, skonis kasmet keičiasi. Šiemet bus nemažai eksperimentinio kino.
E.: Pagrindinis kriterijus – tai, kas buvo įdomiausia ir geriausia, kas sulaukė daugiausiai dėmesio spaudoje. Šiemet ypač daug drąsių sprendimų, ko nebūdavo anksčiau. Norime akcentuoti, kad dokumentika nėra antros eilės kinas. Norime, kad vaidybinis ir dokumentinis kinas būtų vertinamas vienodai. „127 valandos“ galėjo būti dokumentinis, o „Restrepo“ – dokumentinis, kur šaudo tikromis kulkomis. Festivalio klišių nebuvimą patvirtina „Lisabonos paslaptys“ – žmonės nebijo ilgo filmo seanso.
Vienas pagrindinių kriterijų – originalumas, stengiamės, kad programoje būtų kuo daugiau skirtingų filmų, kurie sukeltų žiūrovų emocijas.
„Kino pavasario“ metu parodoma iš tiesų daug filmų. Iš kiek atrenkate ir kiek laiko užtrunka filmų atranka? Mėnesį, dieną, savaitę? (Vaidotas)
E.: Metus ir dar daugiau. Ir dabar žinome kelis filmus, kurių šiemet nepavyko gauti, bet kurie verti pasirodyti festivalyje. Kartu su festivalių filmais pamatome beveik tūkstantį filmų, tačiau dalis iš jų iš karto atkrenta.
S.: Pasižiūrime apie tris šimtus filmų. Tam mėnesio neužtektų – reikia rezervuoti filmą, jie yra labai populiarūs, todėl tenka bendradarbiauti su kitais festivaliais.
Ar buvo ribojamas filmų kiekis pagal šalis? (Edgaras)
E.: To tikrai nedarome. Labai dominuoja Prancūzija, bet ji dalyvauja filmų kūrime dažnai kaip koprodiuserė. Visada ieškom naujų šalių, kurios dar nebuvo festivalyje. Šiemet bus Venesuelos „Brolis“, Grenlandijos, Kirgizijos filmai. Labai reta šalis yra Pietų Afrika, kuri yra vienintelė Afrikos atstovė „Kino pavasaryje“.
S.: Svarbiausia – europinis kinas, kuris turi sudaryti apie septyniasdešimt procentų.
Kaip manote, į kurį žanrą labiausiai krypsta lietuviško kino kūrėjų darbai? Ar gerėja lietuviškų filmų kūrimo, finansavimo situacija? (Rūta)
S.: Daugiausiai bus dokumentinio kino, lietuviai gali pasigirti stipria dokumentika. Kiekvienais metais viliamės pamatyti ką nors naujo vaidybinio kino srityje, kaip bus šiemet – pamatysime. Manau, žiūrovai nenusivils.
Koks, Jūsų nuomone, geriausias praeitų metų lietuviškas filmas? (Rūta)
S: Kristijono Vildžiūno „Kai apkabinsiu tave“. Su šiuo filmu atsigauna lietuviškas kinas. Filmo scenarijus buvo parašytas remiantis tikra istorija – mes matome, kaip tokią istoriją galima puikiai papasakoti.
E.: Man taip pat. Įdomu, kaip šiemet žiūrovai priims filmą „Knygnešys“. Palaikykime jauną kūrėją. Aš manau, kad šiemet lietuvių programa yra labai stipri ir jos vėliavnešys – Mantas Kvedaravičius.
Kiek maždaug filmų esate peržiūrėję iš viso? :) (Rūta) Kiek daugiau filmų parodysite per festivalį, lyginant su praeitais metais? (Rūta)
E.: Bendrą skaičių išplečia trumpametražiai filmai, o realiai skaičiuojant pilnametražių sumažėjo.
S.: Festivalis mums kaip darbas, turime visai kitus vertinimo kriterijus. Filmų sumažėjo dėl to, kad atsisakėmė mažų programų.
Pati geriausia frazė iš mėgstamo filmo? (Rūta)
S.: Nežiūrėjome lietuviškų filmų tekstų vertimų, todėl to reikėtų klausti po festivalio.
E.: Iš Kolumbijos filmo „Spalvoti kalnai“ frazė ir pagrindinio herojaus vardas Poka Luz. Kas apsilankys tame filme, tas supras, kodėl.
Į kurį filmą galima nueiti kartu su vaikais? Kur nėra smurto ar „baisaus“ žodyno? (Dijana)
S.: Čekų filmas „Kukis“, šis filmas patiks vaikams ir suaugusiems, tai neholivudinė „Žaislų istorijos“ versija.
E.: Rekomenduoju filmą „Spalvoti kalnai“, kuriame apie karą pasakojama vaikų akimis. Visi žudymai vyksta už ekrano. Filmas visai šeimai yra toks, po kurio tėvai su vaiku turėtų apie ką pasikalbėti.
Po kurio filmo ant žiūrovo veido turėtų atsirasti daugiausia raukšlių? (Ignė)
S.: Subjektyvu – kas kam patinka, kas ką paveikia. Mane labiausiai sujaudino filmas „Apie dievus ir žmones“ – jame pasakojama, kaip nužudomi vienuoliai. Tas filmas labiausiai paveikia netikinčius žmones, į religiją jame žiūrima iš šono, ji neidealizuojama. Filme „Mano laimė“ fiksuojamos šiandieninės Rusijos realijos, paskutinėse scenose net turėjau prisidengti akis.
E. „Moteris, kuri dainuoja“ – stipriai šokiravo netikėtumais. Filme „Šviesus šviesus pasaulis“ pateikiamas labai įdomus žmonių bendravimas, žmonės savo skausmą išreiškia dainavimu, raudomis. Filmus sieja bendra išvada, kurios dabar nenoriu minėti. Kriminalinė drama „Žvėrių karalystė“ – neįtikėtino žiaurumo filmas apie mafiją. „Šaltas kaip žuvis“ – ypatingo stiprumo nervų reikalaujantis japonų siaubo filmas. Sunku patikėti, kad tokie dalykai prieš porą metų iš tikrųjų nutiko Japonijoje. Filmo tikslas – ne šokiruoti.
Kurį filmą galima būtų žiūrėti sulėtintai? (Ignė)
S.: Filmus „Baltosios pievos“, „Žmogus Nuuko“, „Keturi metų laikai“ – pastarajame filme nėra dialogų, galima mėgautis vaizdais.
Kodėl šiemet panaikinta „Drąsios vizijos“ programa? Pastebėjau, jog šiemet visų programų pavadinimai formuluojami kaip niekad paprastai ir aiškiai. Ar nebus „Drąsios vizijos“ atsisakyta dėl to, jog šios programos formuluotė, t.y. kokie filmai turėtų būti rodomi programoje, nebuvo visiškai suprantama žiūrovams? (Jorė)
S.: Šiemet atsisakėme ir smulkesnių programų. Pastebėjome, kad „Drąsios vizijos“ filmai sudaro du trečdalius programos. Nusprendėme nebeskirstyti filmų į programas, o leisti žmonėms patiems pasidomėti ir išsirinkti filmą. Filmo pobūdį gerai atspindi ir amžiaus cenzai. Stengiamės, kad šiemet žiūrovams būtų mažiau painiavos, nes anksčiau dėl to sulaukėme nusiskundimų.
E.: Kartais būdavo, kad garsaus režisieriaus filmas tikdavo dviem programoms. Šių metų rokiruotė yra labai naudinga ir visiems aktuali. Galbūt tai mažas šokas žiūrovams, bet kitąmet bus tas pats, žiūrovai susigyvens su naujove.
„Kino Pavasaris“ jau daugelį metų džiugina Lietuvos šaltus pavasarius. Norėjau paklausti, kokią įtaką šis festivalis turi visoje Europoje? Ar festivalis vertinamas užsienyje? Ar į jį žiūrima su pagarba kaip į didžiulį kino industrijos ir meno įvykį, kaip į Berlyno ar Kanų kino festivalį? (Arnoldas)
E.: Į Kanus, Berlyną lygiuotis mums būtų dar anksti. Daug žymių kino kūrėjų, dalyvaujančių „Kino pavasaryje“ apie šį festivalį anksčiau nieko nežinojo, bet po festivalio rašo atsiliepimus savo tinklaraščiuose, apie jį kalba, jį garsina. Festivalis – ne tik filmai, bet ir vieta. Festivaliai vyksta įdomiose vietose, pavyzdžiui, Venecijoje, todėl žmonės taip nori į juos atvykti. Manau, mes netrukus pasieksime tokį lygį kaip Talino festivalis „Juodosios naktys“. Jei mes turėtume pastatą, skirtą specialiai šiam festivaliui, būtų nuostabu.
S.: Dar reikia didelio įdirbio, Vilnius nėra toks didelis kaip Berlynas. Geriausi filmai nėra parodomi Kanuose, ten yra garbė patekti, tačiau festivalis nėra reikšmingas dėl jame rodomų filmų kokybės. Anksčiau mes dažniau kreipdavomės, norėdami gauti filmų, o dabar kino kūrėjai patys kreipiasi į mus siūlydami savo produkciją.
Noriu pamatyti Florino Serbano filmą „Eu când vreau să fluier, fluier“ („Noriu švilpti....“). Ar bus tokia galimybė? Kaip Jūs vertinate operatoriaus darbą ir bendrai filmą? (Olga)
E.: Filmas labai geras, Rumunija – neišsenkančių talentų šalis. Negalime gauti filmo dėl teisinių dalykų – jį įsigijo rusai. Tapome įkaitais. Taip pat norėjome parodyti Tailando filmą „Dėdulė Bunmis“, tačiau taip pat nepavyko dėl panašių priežasčių. Olgai galime rekomenduoti kitus vertus dėmesio rumunų filmus „Rytoj“ „Laisvėje“, „Aurora“.
Kada bus paskelbta festivalio programa kitiems Lietuvos miestams (Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams ir Panevėžiui)? Ar galėtumėte ją trumpai pakomentuoti (kada festivalio filmai atvažiuos į kitus miestus, kokie filmai bus rodomi, į ką atkreipti dėmesį ir t.t.)? (Tommorelo)
E.: Kaune – nuo balandžio 1 iki 7 d, balandžio 8 d. – Panavėžyje, Šiauliuose – balandžio 9 d. ir balandžio 10 d. – Klaipėdoje. Programa jau šiandien turėtų būti paskelbta „Forum Cinemas“ tinklalapyje. Kauniečiai tikrai turės galimybę pamatyti aiškų festivalio veidą.
Edvinai, 2010 m. gegužę iš Kanų apie Karlosą rašėte: Karlosas (Carlos) 10/10 „Nerealiausias ir nepamirštamiausias festivalio nuotykis. Ko gero, pats įsimintiniausias 2010 m. filmas iš trijų dalių.“ Praėjo jau beveik metai, ar įspūdžiai išliko tokie pat stiprūs ir kur šis filmas stovi Jūsų asmeniniame 2010 m. tope? (Darius)
E.: Pirmoje vietoje. Tai – didžiausias atradimas, visiems rekomenduoju neišsigąsti penkių su puse valandų. Po filmo man užteko jėgų pažiūrėti dar du filmus. Žiūrint šį filmą nesijaučia, kad bėga laikas, jis išlaiko dėmesį.
Norėjau paklausti kino kritiko Edvino Pukštos – kokie filmai iš šiuometinės KP programos Jums asmeniškai yra geriausi? Norėtųsi sužinoti penkis jūsų mėgstamiausius. Beje, ačiū už Kim Ki Duko filmų retrospektyvą. (Diana)
E.: Kelis filmus išskirti sunkiausia, nes turiu jų daugiau. Išskirčiau filmus „Žvėrių karalystė“, „Naudingas gyvenimas“ (trumpiausias vaidybinis filmas, atspindi kino kritikų gyvenimą), „Baltosios pievos“, „Neišsilavinę nusikaltėliai“, „Šaltas kaip žuvis“, „Moteris, kuri dainuoja“, „Gimimo paslaptis“, „Karlosas“, „Pamirštų sapnų urvas“.
Mačiau programoje, kad rodysite naujovę Lietuvos kino festivaliuose – 3D filmą, sukurtą eksperimentatoriaus W.Hercogo? Kaip gimė toks sprendimas ir kodėl, bei, kaip manote, kada galima tikėtis ir lietuviško filmo 3D formatu? (4vėjai)
E.: Bus, labai greitai. Arūnas Matelis jau planuoja. A.Matelio filmą išvysime po dvejų trejų metų, jis bus susijęs su dviračių sportu. Lietuviai bando kurti 3D filmus, tą įrodo ir „Happyendless“ bandymai. Klipai buvo sukurti stropiai. Galime pagirti už tai, kad jie buvo sukurti ne su tikromis 3D kameromis.
S.: Šis formatas neišvengiamas, jį vis dažniau renkasi režisieriai. Režisierių pozicija keičiasi. Kitąmet festivalyje tokių filmų turbūt bus daugiau.
Kodėl šiais metais mažiau dėmesio skyrėte Skandinavijos kinui? Pastebėjau tik kelis filmus iš to regiono, nors iki šiol jų buvo daugiau ir, mano manymu, dauguma jų sulaukdavo sėkmės. (Benas)
S.: Yra „Scanorama“ – joje parodoma daug skandinaviškų filmų, todėl nesinori kartotis. Atsižvelgiame į kokybę: jei skandinavų filmai šiemet nepasižymėjo, jų ir neįtraukėme į programą, pavyzdžiui, vieno danų trilerio.
E.: „Gražūs žmonės“ – dar vienas mano favoritų. Mane apstulbino ir filmas „Don Žuanas“. Suomių filmo „Princesė“ aktorė pripažinta geriausia aktore Suomijoje, ji buvo ir apdovanota Taline. Ši aktorė atvyks ir į Vilnių, todėl linkiu pasinaudoti šia proga su ja susitikti.
Rinkdamiesi filmą „Enter the Void“ nepabūgot, kad dauguma vaizdų gali smarkiai šokiruoti lietuvišką mentalitetą? (Edgaras)
S.: Tam yra amžiaus cenzas. Mes neprievartaujame žiūrovų eiti į tokį filmą. Stengėmės, kad šiemet į festivalį labiau įsijungtų kino kritikai – jie šį filmą įvertino dešimtukais. Blogeriai taip pat apie šį filmą atsiliepia gerai. Filmas skirtas stiprių nervų žiūrovams.
Ar bus galima pamatyti kokią šiltą komediją šiame festivalyje? (Danielė)
E.: Tikrai galima. Nors tai ne komedija, bet „Gražūs žmonės“ – gražiai ironiškas filmas. Peru filmas „Spalis“ – šiame filme nuo pat pirmų kadrų jauti šilumą. Taip pat nuotaikingi filmai yra „Lopšinė“, „Mamutas“.
S.: „Kopakabana“ – apie „nušokusią“ moterį, atsisakiusią savo svajonių dėl dukters. Filmas „Išgyvenimo teorija ir praktika“ yra skirtas žmonėms, kurie mėgsta analizuoti savo sapnus.
Kodėl buvo pasirinkti keli filmai, kurie jau buvo rodomi Lietuvos kino teatruose? (Edgaras)
E.: Lietuviškų filmų programa sudaryta iš naujienų, kurios sulaukė didžiausio dėmesio. Suteikiame galimybę žiūrovams išvysti tai, ko jie dar nespėjo pamatyti.
S.: Jei turimas omenyje filmas „Eurazijos aborigenas“, tuomet norime atkreipti dėmesį, kad rodysime režisieriaus Šarūno Barto retrospektyvą. Taip pat rodysime ir režisieriaus Kim Ki duko retrospektyvą.
Į kokį žiūrovą yra orientuota šio „Kino pavasario“ programa? (Edgaras)
S.: Galbūt mažiausiai filmų šiemet yra skirta vaikams. Orientuotasi į įvairų žiūrovą, dauguma filmų skirti žmonėms nuo šešiolikos metų. Bus muzikinių filmų, bei filmų, tinkančių vyresnės kartos žmonėms.
E.: Absoliučiai visiems.
Ar nemanote, kad „Kino pavasaris“ iš „butiko“ virsta „Maxima“? (Gedas)
E.: Tikrai ne. Mūsų programoje nėra nei vieno komercinio filmo. Žinomi vardai nebūtinai susiję su komercija, žinomas vardas garantuoja filmo sukūrimą. Net ir filmas „127 valandos“ yra toli nuo Holivudo.
S.: Aš manau, kad Lietuvos platintojai labai nuvertina mūsų žiūrovą. Mes matome, kad žiūrovai yra išsilavinę. Filme „Karlosas“ yra gilesnės potekstės, jei žmonės to nemato – tai jau jų problema. Jei į šį filmą žiūrėsime tiesiogiai, jis gali pasirodyti komercinis. Režisierius nori parodyti, kad ne politika dirba individui, o žmogus tarnauja politikai. Yra ir filmų skirtų plačiai auditorijai kaip „127 valandos“, tačiau mūsų platintojai net tokius filmus bando išbraukti iš savo repertuaro, todėl mes stengiamės juos įtraukti.
E.: Filmai rodomi ne tik „Skalvijoje“ ir „Pasakoje“ – žmonės ten jau nebetilptų. Būtų smagu, jei būtų pastatytas atskiras pastatas „Kino pavasariui“. Filmai „Akropolyje“ bus rodomi patogumo dėlei. Galbūt kitąmet ateisime ir į kitas kino sales.
Kodėl nusprendėte „The Doors“ dokumentiką parodyti tik vieną kartą? (Edgaras)
E.: Dėl teisių ir specialaus renginio, kuriame bus paruošta muzikinė programa, kurią rengia Viktoras Diawara. Kino teatre to parodyti nebūtų įmanoma. „Lofte“ taip pat vienu metu sutilps labai daug žmonių.
Teko girdėti, kad vieną dieną bus galima peržiūrėti lietuviškus filmus portale 15min.lt. Kada tai bus? (Jaunius)
E.: Portale tai bus ne per vieną dieną, vyks keli seansai. Mūsų skrajutėse tai pažymėta žalia spalva.
Ar tikrai verta žmogui, nepasiturinčiam, bet negalinčiam gyventi be kino, pirkti bilietą į jūsų festivalį? Kodėl? (Monika)
E.: Verta. Kiekvienas žmogus festivalyje atras kažką naujo, atsiras noras kine lankytis dažniau ir dažniau.
S.: Tai gali atsakyti kiekvienas sau. Tam buvo daromos akcijos kovo pradžioje, tam yra skirti ir abonementai. Norėtume, kad bilietai būtų pigesni, bet tam sąlygas diktuoja kino teatrai. Ne nuo mūsų priklauso bilietų kainos.
„Kino pavasario“ festivalio programos sudarytojai nusprendė, kad po du pakvietimus į pasirinktą filmą gaus klausimus konferencijai atsiuntę skaitytojai Olga V. ir Edgaras Matuliauskas. Su laimėtojais susisieksime asmeniškai.
