Pernai duomenų bazėje užregistruota daugiau kaip 76 tūkst. asmenų, kuriems diagnozuotas cukrinis diabetas, tūkstančiui gyventojų teko 23,2 sergančiojo. Per dešimtmetį sergančiųjų cukriniu diabetu padvigubėjo, teigiama ataskaitoje.
Be to, atkreiptas dėmesys, kad sergamumas šia liga didėja visose amžiaus grupėse. Per dešimtmetį susirgimų cukriniu diabetu skaičius tarp vaikų iki 17 metų padidėjo daugiau nei 60 procentų. Vyresniems nei 65 metų gyventojams pernai užregistruota 2,2 karto daugiau susirgimų minėta liga nei 2001 metais.
„Užkirsti kelią sergamumo plitimui ir komplikacijoms gali ankstyva cukrinio diabeto diagnostika ir rizikos veiksnių kontrolės. Deja, iki šiol neturime sistemingos cukrinio diabeto stebėsenos“, – rašoma dokumente.
Sergamumas piktybiniais navikais šalyje nemažėja, tačiau vis dažniau pavyksta juos nustatyti ankstyvomis stadijomis. Pernai daugiau nei pusė diagnozuota I–II stadijos piktybinių navikų.
Širdies ir kraujagyslių ligos lieka pagrindine mirčių priežastimi. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad pastaruosius trejus metus stebimas akivaizdus mirčių nuo alkoholio ir visų išorinių mirties priežasčių rodiklių mažėjimas.
„Galime pasidžiaugti, kad išaugo ir vyrų, ir moterų gyvenimo trukmė“, – antradienį Seime pristatydamas ataskaitą sakė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius.
Kita vertus, jis pabrėžė, jog susirūpinimą turėtų kelti itin didelis – 11 metų – skirtumas tarp vyro ir moters vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės.
„Tas didžiulis skirtumas, kuris yra vienuolika metų tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės, būdingas neišsivysčiusioms šalims, Afrikos, Pietryčių Azijos šalims. Ir tai kelia susirūpinimą“, – sakė medikas.
Sergamumas piktybiniais navikais šalyje nemažėja, tačiau vis dažniau pavyksta juos nustatyti ankstyvomis stadijomis.
Vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė 2009 metais buvo 78,6, vyrų – 67,5 metų.
Ataskaitoje taip pat atkreiptas dėmesys į netolygų gydytojų pasiskirstymą. Miestuose dirba didžioji visų gydytojų dalis – daugiau nei 73 procentai.
„Asmens sveikatos priežiūros sistema veikia didelės įtampos sąlygomis. Didėja gyventojų poreikiai ir kyla neretai nepagrįsti reikalavimai. Šiandien ateina vadinamoji Y karta, kuriai reikia visko ir reikia visko šiandien“, – tvirtino J.Pundzius.
Jo teigimu, dėl nepakankamo finansavimo ir atlygio senka žmogiškieji sveikatos apsaugos sistemos ištekliai – medikai emigruoja.
„Dėl politikų ir visuomenės kišimosi nepavyksta optimizuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo. Nepavyko perkelti didžiosios dalies problemų sprendimo bendros praktikos gydytojų institucijai, kuri turėtų išspręsti 80 proc. su sveikata susijusių problemų“, – kalbėjo Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad Lietuva turi sveikatos priežiūros įstaigų reformos planą, bet nežinia, ar jį pavyks įgyvendinti per trejus metus, mat tam nepakanka politinės valios. J.Pundzius pagyrė, kad Prezidentūra ir Vyriausybė turi aiškią, nuoseklią poziciją šiuo klausimu, tuo metu Seimas – ne.
„Deja, kai kurie Seimo nariai neatsispiria pagundai manipuliuoti populistine sveikatos priežiūros korta ir ją panaudoti partiniams interesams. Pavyzdys – šaltasis karas Santariškių miestelyje, Klaipėdos trijų ligoninių Gordijaus mazgas, Kauno ligoninių sujungimo peripetijos“, – vardijo J.Pundzius.
2009 metų pabaigoje Vyriausybė pritarė Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programai. Nutarta, kad šalyje veiks trijų lygių gydymo įstaigos: respublikinės, regioninės ir rajoninės. Vilniuje ir Kaune turi būti sukurti du dideli stiprūs gydymo ir mokslo centrai.
Regioninėmis turi tapti tos ligoninės, kuriose per metus atliekama bent 1 100 operacijų ir 300 gimdymų per metus. Gydymo įstaigos, neatitinkančios ir nepriartėjančios prie šio kriterijaus, turėjo būti reorganizuotos į rajonines, kur neteikiamos chirurgijos ir akušerijos paslaugos.
