Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas pirmą kartą nagrinėja bylą dėl Sovietų Sąjungos įvykdytos agresijos neigimo.
A.Paleckis teisme teigė kaltės nepripažįstąs, nes neturėjęs tikslo apšmeižti Sausio įvykių aukų. Jis pareiškė užjaučiąs jų artimuosius.
Kita vertus, prieštaringai vertinamos partijos lyderis tvirtino turįs liudytojų, kurie gali patvirtinti jo žodžius, kad 1991 metų sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“. Teismas patenkino jo prašymą ir posėdžius kvies kaltinamojo nurodytus liudytojus.
A.Paleckis pasakojo, kad radijo laidos, kurioje jis ištarė žodžius, dėl kurių dabar teisiamas, tema buvo apie valstybę, minios diktatą, paliečiant Garliavos įvykius.
„Aš pasakiau, kad nagrinėdami Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį be reikalo išbraukiame sovietų laikus. Kalbėjau apie korupciją Lietuvoje, paneigiau, kad mes bendraujame su V.Putino organizacija “Naši„, o kai Alvydas Medalinskas ėmė kalbėti apie Sąjūdį ir jį girti, pasakiau, kad ne tik Garliavos minia, bet ir Sąjūdis naudojo minią bei megztąsias beretes, manipuliacija vyko įvairiais aspektais“ , – teismui sakė kaltinamasis.
Kaip savo žodžių patvirtinimą, A.Paleckis nurodė ir dabar jau mirusio rašytojo Vytauto Petkevičiaus knygą „Durnių laivas“.
Joje esą rašoma, kad „Sausio 13-osios aukos guli ant Audriaus Butkevičiaus ir Vytauto Landsbergio sąžinės“. Esą ''18 Lazdijų pasieniečių buvo atvežti į televizijos bokštą ir perrengti. Jie šaudė į savus.
''Seno girtuoklio Petkevičiaus pasakojimai. Antrą dieną po išgertuvių jis dar ne to galėjo parašyti. Jokių Lazdijų pasieniečių bokšte nebuvo„, – teismui pareiškė buvęs krašto apsaugos ministras A.Butkevičius, jis apklaustas liudytoju.
Po posėdžio A.Butkevičius BNS sakė, kad gali atsakyti už savo žodžius, nes pats ne vieną butelį su V.Petkevičiumi yra išgėręs.
Pasak liudytojo, pats V.Petkevičius šią knygą vertino kaip grožinę kūrybą, todėl ''Durnių laivas“ yra tokia pat knyga kaip ir kita jo knyga vaikams ''Didysis medžiotojas Mikas Pupkus„. A.Butkevičiaus manymu, rašytojas įvykius pateikdavo kaip intrigą, o ne kaip istorinį faktą.
Liudytoju apklaustas buvęs pirmasis krašto apsaugos ministras tvirtino, kad ką tik nepriklausomybę atkūrusios valstybės vadovai suprato, jog “sovietai planuoja agresiją„, todėl ruoštasi priešintis. Tačiau A.Butkevičius pabrėžė, kad pasipriešinimas turėjo būti neginkluotas, “kad lietuviams nebūtų prilipdyta teroristų etiketė„.
“Pasauliui norėjome parodyti, kad norime gyventi laisvoje valstybėje. Aš esu sveiko proto žmogus ir žinodamas, kad sovietų kariškiai atakuos, dariau prielaidą, kad galimos aukos. Netgi futbolo komandai žaidžiant budi greitoji. Todėl daviau įsakymą paruošti papildomą lovų skaičių ligoninėse„, – sakė liudytojas.
Jis teigė, kad tuo metu Lietuvai buvo svarbu parodyti, jog civilius gyventojus atakuoja karinė jėga, o ne kaip bandė įpiršti sovietai, kad tarp rusakalbių ir lietuvių vyksta konfliktas, o sovietų kariuomenė jį tik gesina. Lietuva jokių provokacijų prieš savo piliečius nevykdė.
Pasak A.Butkevičiaus, parlamente buvo ginklų, jie buvo papildyti net iš asmeninio A.Butkevičiaus arsenalo ir jo kolegų, o televizijos bokšte jokių ginklų nebuvo.
''1940-aisiais lietuviai pasidavė be ginklo, tai A.Paleckio senelis įrodinėjo, kad Lietuva savo noru įstojo“, – žurnalistams aiškino A.Butkevičius, kodėl parlamentą nuspręsta ginti ir ginklu.
„Aš manau, kad ponas A.Paleckis tiesiog nori politinės reklamos. Jo politiniai draugeliai Rusijoje šia tema spekuliuoja seniausiai, nes jiems reikia paaiškinti, kodėl TSRS naudojo jėgą prieš civilius gyventojus. Šitas Vilniaus įvykių atvejis iš esmės pradėjo TSRS irimo procesą. (......) Rusijoje ši tema yra aktuali ir spekuliuojama, yra ant politinio stalo. Ponas A.Paleckis, manau, buvo paprašytas “pakelti„ šitą temą Lietuvoje“, – po posėdžio žurnalistams sakė A.Butkevičius.
Jo manymu, savo žodžių atsisakęs A.Paleckis netektų „politinio veido“.
Tvirtinimus, jog esą į beginklius žmones nuo aplinkinių namų stogų šaudė nežinomi šauliai, A.Butkevičius pavadino mitu.
Prieš posėdį prie teismo pastato Laisvės prospekte protestavo apie pusšimtis A.Paleckį palaikančių žmonių. Jie vos išsiteko teismo salėje. Dauguma palaikytojų – senyvo amžiaus rusakalbiai žmonės, tačiau buvo matyti netgi vaikų.
Bylą nagrinėjančiam teisėjui Antanui Virbalui keletą kartų teko tramdyti susirinkusiuos, kad jie salėje nešurmuliuotų ir teisme elgtųsi tinkamai. Teisėjas grasino išsikviesiąs policiją ir susirinkusiuosius pašalinsiąs iš salės.
Susirinkusieji užgauliojo į teismo salę liudyti iškviestą Seimo narį konservatorių Kęstutį Masiulį. Pagal jo pareiškimą prokuratūra ir pradėjo tyrimą dėl A.Paleckio žodžių.
A.Paleckis baudžiamojon atsakomybėn patrauktas, kai žiniasklaidai pareiškė, jog 1991 metų sausio 13 dieną „saviškiai šaudė į savus“.
Politikui gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginklių žmonių. Kariai tada neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, kuri 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbė apie atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.
