Socialdemokratų frakcijos narė Birutė Vėsaitė ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Julius Veselka priekaištavo dėl centro dešinės koalicija per pusantrų metų buvimo valdžioje esą nepadarė jokių esminių žingsnių dėl naujos atominės jėgainės Lietuvoje statybų. Tuo tarpu Rusija su AE Kaliningrade ir Baltarusija esą jau lenkia Lietuvą ir kitas čia planuojamos jėgainės statytojas: Latviją, Estiją ir Lenkiją.
Pastumdyti gruntą, padėti kelis pamatų blokus – tai toli gražu nėra branduolinės jėgainės statyba.„Kaip vertinate, kad Kaliningrade AE elektrinės statyboje, jau pradėti nulinio ciklo darbai, kaip sako Kaliningrado ekonominės plėtros vadovai, kad projekte dalyvaus vokiečiai ir lenkai, ir būtent kabelis šalia „Nord Stream’o“ bus patiestas į Vokietiją ir Lenkiją? Kaip vertinate Baltarusijos statybą, kaip vertinate tai, kad estai su suomiais nusprendė statyti atominę? Ar mes jau nepavėlavome į šį traukinį?“ – klausė B.Vėsaitė.
„Trejus metus pliurpiam, popierius rašom apie naują branduolinę jėgainę, bet realiai nieko nepadaryta, išskyrus, kad patyrinėta aplinka, visa kita. Štai Baltarusija per kelis mėnesius jau stato. Kaliningradas per kelis mėnesius stato“, – kritikavo J.Veselka.
„Mes turime atskirti politinius pareiškimus, politines deklaracijas ir realius darbus. Pastumdyti gruntą, padėti kelis pamatų blokus – tai toli gražu nėra branduolinės jėgainės statyba“, – parlamentarų nuogąstavimus ramino A.Sekmokas.
Karaliaučius – Europos Honkongas?
Pasak ministro, Kaliningrado AE įtaka Lietuvai priklausys nuo to, kuria linkme vystysis ši Rusijai priklausanti sritis. „Ar mes matome Karaliaučių kaip Rusijos Honkongą Europos Sąjungoje, kuris yra integruotas, energetiškai, ekonomiškai, kuris yra išsivystęs ir kuris yra dalis kontinentinės Europos elektros tinklų? Ar Karaliaučius yra izoliuota zona, karinė bazė?“, – klausė ministras. Esą, jei Kaliningradas virstų Europos Honkongu, kuris būtų elektros jungtimis sinchronizuotas su Europos kontinentiniais tinklais, tuomet ir dviem atominėms elektrinėms regione „vietos nėra per mažai, rinkos nėra per mažai.“ Tuo tarpu, A.Sekmoko teigimu, jeigu Kaliningrado sritis taptų izoliuota zona, joje pagamintos atominės energijos nebūtų kur eksportuoti, taip pat nebūtų ir jungčių, kuriomis tai būtų galima daryti.
„Beje, girdėjau politinį patvirtinimą iš Lenkijos pusės, kad jie nemato politinės galimybės dėl jungties. Šiuo metu nemato – gal pasikeitus Kaliningrado vizijai tokios jungtys atsiras, tačiau aš manau, kad mūsų projektas yra pagrįstas, realus“, – kalbėjo ministras.
Su Baltarusijos planuojama jėgaine, pasak A.Sekmoko, Lietuvos interesai nesikirs, mat ji veiktų kitoje sistemoje nei ta, kurią norima statyti Lietuvoje. „Ten yra kitos rinkos, kitos sąlygos, ar jis bus pastatyta, ar nebus, ekologiniai klausimai, techniniai klausimai, licencijavimo klausimai, yra daug kitų klausimų, kuriuos galima kelti, bet, matyt, mums svarbu savo projekto įgyvendinimas ir mes turime susitelkti ties juo“, – įsitikinęs ministras.
