„Tarsimės, rugsėjį svarstysime. Bet Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėtų lūkesčių principas krizės metu veikia šiek tiek kitaip ir jis būtų pažeidžiamas, jei būtų nepaliesta kuri nors socialinė grupė. Motinoms mažinama taip pat, kaip ir visoms kitoms grupėms. Toliau turėsime analizuoti argumentus ir daryti tokius sprendimus, kad nebūtų pažeisti kitų grupių teisėti lūkesčiai, nes jei dabartinių motinų išmokos nebūtų mažinamos, o kitų grupių bus mažinamos, pavyzdžiui, pensininkų, tos grupės jaustųsi, kad jų atžvilgiu nėra laikomasi teisėtų lūkesčių“, – BNS antradienį sakė A.Kubilius, komentuodamas pirmąjį prezidentės veto.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas taip pat teigė, jog svarstant Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, be kita ko, buvo nagrinėjami argumentai dėl išmokų motinoms, jau dabar gaunančioms išmokas.
Tačiau Seimo daugumos sprendimą, anot D.Jankausko, taip pat lėmė argumentai, jog išmokas jau gaunančios motinos negali būti išskirtos iš kitų grupių.
„Šiuo metu išgyvename sunkmetį ir solidariai mažinama visoms grupėms: ar tai būtų darbuotojai, ar pensininkai, ar motinos. Reikia subalansuoti visų grupių interesus, rudenį Seimas grįš prie šių klausimų, lengvų sprendimų tikrai nėra“, – BNS antradienį sakė ministras.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsisprendė vetuoti dalį Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, kuriuo nuo šių metų rugsėjo 1 dienos mažinamos paskirtos ir mokamos motinystės pašalpos.
Prezidentės manymu, įstatymas pažeidžia tų mamų, kurioms pašalpos jau skirtos ir mokamos, įgytas teises ir teisėtus lūkesčius, menkinamas visuomenės pasitikėjimas valstybe ir teise.
Prezidentės manymu, „Sodros“ biudžeto deficito problemos turi būti sprendžiamos sistemiškai, laikantis proporcingumo principo, tai yra neišskiriant motinų, kaip vienų iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių iš kitų, kuriems mokamos išmokos iš „Sodros“ biudžeto.
Valstybės vadovės nuomone, net ir susidarius sunkiai ekonominei bei finansinei situacijai valstybėje, turi būti laikomasi konstitucinių proporcingumo bei teisinio tikrumo principų.
Praėjusią savaitę parlamentarai baigė karštas ir daug aistrų sukėlusias diskusijas dėl motinystės pašalpų mažinimo nuo šių metų rugsėjo. Išmokos bus sumažintos dešimtadaliu, neleidžiant motinai ar tėvui papildomai užsidirbti. Seimas taip pat nesutiko nurėžtų pašalpų kompensuoti vėliau, kai valstybė bus pajėgi tai padaryti finansiškai, pavyzdžiui, 2012–2014 metais.
Už naują motinystės pašalpų mokėjimo tvarką balsavo 66 Seimo nariai, prieš -– vienas, o susilaikė vienas parlamentaras. Opozicinės frakcijos balsavime nedalyvavo.
Sumažinus motinystės pašalpas, šiemet būtų sutaupyta 56 mln. litų, 2010-aisiais – 82 mln. litų, o 2011-aisiais – 71 mln. litų.
Dabar motinystės pašalpa pirmaisiais metais siekia 100 proc., antraisiais – 85 proc. gauto darbo užmokesčio, tačiau negali viršyti 5 draudžiamųjų pajamų dydžio – 7440 litų (iki mokesčių). Jeigu gaunantys pašalpą tėvai įsidarbina, jiems pašalpos arba mažinamos, jeigu alga nesiekia pašalpos dydžio, arba iš viso nemokamos, jeigu jų gaunamas darbo užmokestis yra didesnis už pašalpą.
