Išgyvename krizę, kuri atskleidė Lietuvos energetikos specialistų, Ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų valdininkų bei verslo pasaulio visiškai nedarnų bendradarbiavimą rengiant šalies elektros sistemos projektus. Kol kas galime pasidžiaugti bent tuo, kad LEO LT“projektas ir jo vadybos ypatumai sulaukė Lietuvos visuomenės, energetikos specialistų ir Vyriausybės dėmesio.
Reikšminga pamoka „strategams“
Visuotinė LEO LT ir „NDX energijos“ veiklos kritika – tai reikšminga energetikos „strategams“ pamoka, kurią galima trumpai išreikšti taip: pirmiausia energetikos rykliai nebegalės, kaip buvo pratę, žarstyti milijardų, naudodamiesi monopolininkų padėtimi, palaikomi Vyriausybės, o visuomenei nieko nenutuokiant, kas vyksta.
Antra, sparčiai tobulėjant elektros energetikos technologijoms, galingų elektrinių ir elektros energijos perdavimo tiltų poreikis vis mažės. Galingų elektrinių išties reikia, pavyzdžiui, metalurgijos kombinatams, bet tikrai ne tokioms šalims kaip Lietuva. Todėl ir pajėgus elektros tiltas Lietuvai būtų buvęs ypač naudingas, kol visu pajėgumu veikė Ignalinos AE.
Ar tikrai tokio tilto reikės energijos importui po AE uždarymo?
Suabejokime, nes Ūkio ministerijos energetikos plėtotės dokumentuose nurodoma, kad Ignalinos AE generuojamos elektros energijos sisteminė kaina yra apie 10 ct/kWh, o pagamintos naudojant vadinamąjį tradicinį kurą – apie 12 ct/kWh. Ar tai būtų priežastis padvigubinti elektros energijos kainą vartotojams?
Pirkti iš kaimynų – gera išeitis
Turint mintyje gretimų šalių planus statyti atomines elektrines netoli Lietuvos sienų, galima būtų tik pasidžiaugti – juk niekas nenori gyventi šalia AE. Be to, AE pasistačiusią šalį prislegia radioaktyviųjų atliekų laidojimo problemos.
Tad pirkti kaimynų gaminamą energiją – visai gera išeitis.
Beje, kaimynai, kurie iki šiol nebrangiai importavo elektros energiją iš Lietuvos, yra tiesiog priversti dabar statytis elektrines patys, nes mūsų šalis nutarė uždaryti savąją. Tai taip pat seniai buvo aišku ir nereikia Baltarusijos bei Rusijos energetikų planų Lietuvos žmonėms pateikti kaip sensacijų.
Atsižvelgiant į visa tai, šiuo metu susiklosčiusi palanki situacija Lietuvoje įgyvendinti kokį nors grandiozinį energetinį projektą, nesvarbu kokį – pastatyti naują elektrinę ar nutiesti elektros tiltą. Kad tik atsiriekus kuo didesnę sumą iš struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto, nes greitai, neišvengiamai liberalizavus elektros rinką, bus rengiami visai kitokie projektai.
Nuslėptos tendencijos
O dabar laikas atkreipti dėmesį į tai, kokie pokyčiai vyksta kaimyninių šalių elektros ūkyje.
Pati ryškiausia tendencija, kurią iki šiol nuo Lietuvos visuomenės gana sėkmingai slepia nacionaliniai energetikos „strategai“, – tai ypač veržliai besivystanti saulės energetika.
Ji daug kuo pranašesnė už vėjo jėgaines, kurios nors pigios įrengti, bet priimtinos labiau vėjuotą ir ilgą pakrantę turinčioms šalims.
Net keletas Bendrijos šalių yra numačiusios labai greitai daugiau negu 50 proc. elektros energijos gaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o tarp jų pagal investicijų mastą ir pagal naujai instaliuotus elektros energijos gaminimo pajėgumus akivaizdžiai pirmauja fotovoltinė elektros generavimo technologija.
Elektros rinkos liberalizavimas, kurį skatina Lietuvos prezidentė ir ministras pirmininkas, kol kas atrodo labai nepageidautinas šalies energetikos šulams, nes jis reikštų elektros gamybos, perdavimo, skirstymo ir kainodaros atskyrimą.
Tai reikštų, kad ir Lietuvoje, kaip daugumoje Vakarų Europos šalių, kiekvienas pilietis įgytų teisę tapti elektros energijos vartotoju ir gamintoju tuo pačiu metu, gaudamas už savo pagamintą kilovatvalandę ne mažiau, nei jis mokėtų elektros tinklams už suvartotą kilovatvalandę.
Kad taptum tokiu gamintoju, reikalingos tam tikros investicijos įrangai įsigyti ir sinchronizuotam prisijungimui prie elektros tiekimo sistemos. Vadinamieji fotovoltiniai skydai palyginti brangūs, bet jų kaina sparčiausiai krinta, o eksploatacinės savybės ypač geros.
Pirmiausia, šiuo būdu elektra generuojama be menkiausios šiltnamio dujų emisijos, įrangoje nėra jokių judančių dalių, estetiški stendai gali būti montuojami ant namų stogų ar privačiuose sklypuose. Ši energetikos rūšis skatina aukštųjų technologijų raidą, elektronikos inžinerijos plėtrą, ypač palanki užmiesčio gyventojams ir nuosavų nederlingų žemės sklypų savininkams.
Saulės energetika apšvies Europą
Remiantis Europos fotovoltų industrijos asociacijos (EPIA) duomenimis, bendras instaliuotas fotovoltinės energijos galingumas daugelyje Europos šalių kasmet padvigubėja. Tarkim, Vokietijoje fotovoltinės sistemos sėkmingai plinta dėl nuolat mažėjančios jų įrengimo kainos ir valstybės garantijų, kad žmonių investuotos į elektros gamybą lėšos atsipirks.
Numatoma, kad Vokietijoje fotovoltinių jėgainių bendras galingumas iki 2013 metų pasieks ne mažiau kaip 17 tūkst. MW, o gal net 21 tūkst. MW (EPIA duomenimis).
Palyginkime su Ignalinos AE abiejų reaktorių maksimaliu galingumu, kuris siekė 3 tūkst. MW (šiuo metu eksploatuojamas tik 2–asis reaktorius). Saulės energetika sėkmingai plėtojama Lenkijoje, o Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje tai jau gana seniai teisiškai reglamentuota ir sparčiai plėtojama energetikos sritis.
Kai kuriose kitose Europos šalyse, kuriose delsiama pakoreguoti teisinę bazę, privačias jėgaines įsirengę asmenys kelia teisminius ieškinius elektros tinklų bendrovėms ir juos laimi, nes pagal pasaulinės Energetikos chartijos ir Europos Bandrijos teisės nuostatas elektros energijos gamyba, perdavimas ir kainodara neturi būti monopolizuota, bet atverta visiems elektros rinkos dalyviams. Lietuvos energetikai tarsi nenorom vis užsimena apie greitą europinių direktyvų energetikos srityje įgyvendinimą, tačiau pakartotinai gaivinama naujos AE statybos idėja reiškia, kad žiūrima atgal, o ne pirmyn.
