Atliekų rūšiavimo nauda: ir ekonominė, ir ekologinė

Atliekų rūšiavimo sistema Lietuvoje, palyginti su Vakarų Europos šalimis, pradėta diegti neseniai, todėl rūšiavimo tradicijos dar nėra susiformavusios. Siekdama įsiūbuoti atliekų rūšiavimo sistemą ir įskiepyti ekologinius gyvenimo įpročius, Aplinkos ministerija inicijavo projektą „Aš – žalias“, teigiama pranešime spaudai.

„Rūšiavimą dažnai laikome menkaverčiu dalyku, kuris nepajėgus padaryti įtakos globalioms klimato kaitos problemoms. Tačiau visos pasaulinės bėdos prasideda nuo mažų dalykų, kuriems įtakos turi kiekvieno mūsų elgesys. Vienas žmogus, atsakingai rūšiuodamas atliekas, gali išsaugoti šimtą medžių ir jeigu tokio žmogaus pavyzdžiu paseks jo vaikai, nenukirstas liks visas miškas“, – tvirtino aplinkos viceministras Ramūnas Kalvaitis.

Aplinkosaugos projekto „Aš – žalias“ metu siekiama pažadinti kiekvieno žmogaus atsakomybę už tai, kad mūsų planeta keičiasi. Jos ištekliai, nuo kurių yra priklausoma visa Žemėje egzistuojanti gyvybė, tarp jų – ir žmogus, senka. Kiekvieno mūsų elgsena lemia, ar sąlygos mūsų planetoje bus tinkamos gyventi būsimoms kartoms.

Skleidžia kenksmingas dujas

Visose Lietuvos savivaldybėse šalia įprastinių konteinerių, skirtų mišrioms atliekoms pastatyti ir antrinėms žaliavoms. Nuo kitų jie skiriasi ryškiomis spalvomis – geltona, mėlyna ir žalia. Nepaisant gerėjančių sąlygų rūšiuoti atliekas, antrinių žaliavų mūsų šalyje surenkama mažai.

Per metus Lietuvoje susikaupia apie milijonas tonų komunalinių atliekų. Pagal naujausius duomenis vienam gyventojui tenka 401 kilogramas komunalinių atliekų. Didžioji dalis jų – 85 proc. – šalinamos sąvartynuose, likusios išrūšiuojamos ir patenka į perdirbėjų rankas.

„Tonai popieriaus pagaminti iš pirminės žaliavos, būtina nukirsti apie 17 medžių. Stiklo perdirbimas sumažina kietųjų atliekų susidarymą penkis kartus, vandens suvartojimą – du kartus. Rūšiuodami ir perdirbdami atliekas, saugome gamtos išteklius, taupome energiją ir mažiname sąvartynų apimtis, apsaugodami aplinką nuo kenksmingo jų poveikio“, – teigė Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo paslaugų skyriaus vedėja Raminta Radavičienė.

Butelius reikėtų suspausti

Atliekoms rūšiuoti nereikia ypatingų pastangų ir papildomų laiko sąnaudų, svarbiausia namuose turėti atskirus kibirus arba maišus skirtingoms atliekoms. Atskirai reikėtų krauti plastikines, stiklines, metalines ir popierines pakuotes.

Stiklines ir plastikines pakuotes prieš metant į konteinerį reikėtų išplauti. Plastikiniai buteliai turėtų būti suspausti, kad konteineryje užimtų mažiau vietos ir būtų pigesnis šių atliekų transportavimas, kamštelių nusukti nebūtina.

Popieriaus atliekos taip pat turėtų būti švarios ir sausos. Popierines ar kartonines dėžes reikėtų išlankstyti, kad į vieną konteinerį tilptų daugiau atliekų. Minkštojo popieriaus gaminiai – servetėlės, popierinės nosinaitės ir rankšluoščiai – į rūšiuojamą konteinerį nemetami.