Lietuvos, Latvijos ir Estijos indėlis į misiją 2011 metais sudarė apie 2,2 mln. eurų, bet iki 2015-ųjų metinė suma pasieks 3,5 mln. eurų, teigia Krašto apsaugos ministerija.
„Baltijos šalys maždaug po lygiai dalijasi priimančiosios šalies paramos išlaidomis. 2011 metais šios išlaidos bendrai sudarė apie 2,2 mln. eurų. Lietuvai atitinkamai teko apie 700 tūkst. eurų. Šalys taip pat sutarė iki 2015 metų laipsniškai padidinti šias išlaidas maždaug iki 3,5 mln. eurų per metus, šiomis išlaidomis dalijantis po lygiai“, – teigiama BNS pateiktame ministerijos atsakyme.
Baltijos šalys didinti priimančios šalies paramą įsipareigojo siekdamos oro policijos misijos pratęsimo po 2014 metų. Neseniai misija buvo pratęsta, numatant, kad ji pirmą kartą bus peržiūrėta 2018 metais.
KAM teigimu, numatyta didinti Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose dislokuotiems sąjungininkams teikiamų paslaugų apimtį – „skirti papildomų lėktuvo „Spartan“ skrydžių oro policijos kontingentams dislokuoti ir perdislokuoti, kompensuoti didesnę dalį apgyvendinimo išlaidų, taip pat skirti daugiau lėšų ryšio, buities aprūpinimo paslaugoms, ledo šalinimui“.
Taip pat numatoma nuo šių metų kompensuoti dalį aviacinių degalų sąnaudų.
„Planuojama pradėti kompensuoti degalų sąnaudas kontingentų dislokavimui ir perdislokavimui, vėliau – naikintuvų reagavimo ir mokomiesiems skrydžiams“, – teigia KAM.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pabrėžia, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių išlaidos misijos išlaikymui yra nepalyginamai mažesnės, nei reikėtų patiems įsigyjant naikintuvus.
„Mūsų kaip priimančiosios šalies indėlio, net ir padidinto, nė iš tolo negalima sulyginti su tomis išlaidomis, kurių reiktų, jei mums vieniems tektų įsigyti ir išlaikyti naikintuvus“, – KAM atsakyme cituojama ministrė.
Ministerijos teigimu, ateityje šios misijos išlaikymui skirtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos indėlis turės būti dar didesnis, dėl to bus deramasi su sąjungininkais.
Taip pat pažymima, kad siekdama sudaryti būtinas sąlygas sklandžiai oro policijos misijai, Lietuva tobulina savo oro erdvės stebėjimo sistemą, įsigydama naujus ilgojo nuotolio radarus.
„NATO standartus atitinkantis, patikimas reikalingo lygio oro erdvės stebėjimas ir kontrolė yra būtina sąlyga oro policijos misijai. Oro erdvės stebėjimo priemonėmis ne tik stebima oro erdvė ir nustatomi galimi pažeidimai, bet ir duodami signalai pakelti naikintuvus, naikintuvai valdomi ir privedami prie pažeidėjo“, – teigia KAM.