Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Beveik trečdalis Lietuvos vaikų – ant skurdo slenksčio

Penktadalis lietuvių – ties skurdo riba.
Photos.com nuotr. / Skurdas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Finansinė ir socialinė krizė 2009-aisiais, paskatino vaikų skurdo bei socialinės atskirties Europoje padidėjimą. Pastebima, jog pokriziniu laikotarpiu ekonominį augimą patyrusiose Europos šalyse, augo ne visų socialinių grupių gerovė, o atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų didėjo. 2012 m. duomenimis (vėliausi prieinami duomenys) beveik 27 milijonai vaikų Europoje yra skurdo ir socialinės atskirties rizikos grupėje.

Tarptautinė organizacija „Save the Children International“ (liet. „Gelbėkit vaikus“), remdamasi naujausiais prieinamais  „Eurostat“ duomenimis, atliko vaikų socialinės atskirties ir skurdo tyrimą, apimantį 28 Europos Sąjungos šalis ir Norvegiją, Islandiją bei Šveicariją. Europos šalių vaikų skurdas bei socialinė atskirtis buvo vertinama visų minėtų šalių ratifikuotoje Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos šviesoje, o išanalizavus situaciją pateiktos rekomendacijos minėtų Europos šalių įstatymų leidėjams, taip pat Europos Parlamentui ir Europos Komisijai.

Norvegijos vaikai – saugiausi Europoje

Minėto tyrimo duomenimis, skurdo rizikos grupėje atsiduria 31,9 proc. Lietuvos vaikų. Saugiausi Europoje skurdo požiūriu yra Norvegijos vaikai (11,9 proc.), o labiausiai pažeidžiami – Rumunijos ir Bulgarijos (atitinkamai 52,2 ir 52,3 proc.). Kaimyninėje Latvijoje ties skurdo ir socialinės atskirties riba balansuoja 40 proc. šalies vaikų.

Minėto tyrimo duomenimis, skurdo rizikos grupėje atsiduria 31,9 proc. Lietuvos vaikų.

Atliktas tyrimas išryškino ir išskyrė pagrindinius vaiko skurdo ir socialinės atskirties aspektus, tiesiogiai susijusius su tėvų situacija darbo rinkoje bei apskritai šalių socialinės politikos kryptimis. Visose analizuotose šalyse matyti, jog vaikų skurdas didėja tėvams neturint darbo. Pastovaus darbo neturinčių tėvų šeimose augantiems vaikams skurdo ir socialinės atskirties rizika padidėja net 56,7 proc.

Papildomas milijonas skurstančių vaikų

Tyrimo duomenimis, 2008-2012 metais, vaikų, kenčiančių skurdą ir socialinę atskirtį skaičius Europoje išaugo beveik 1 milijonu. Didžiausias vaikų skurdo šuolis užfiksuotas 2011-2012 m. – net 0,5 mln. Per ketverius metus (2008-2012 m.) vaikų skurdo rizikos grupė sumažėjo tik Lenkijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Norvegijoje bei Suomijoje. Lietuvoje 2011-2012 m. vaikų skurdo rizikos grupė išaugo 2,5 proc. Pasak tyrimo, viena iš pagrindinių vaikų skurdo augimo Europoje priežasčių buvo didėjanti ilgalaikis nedarbas bei prastėjančios darbo sąlygos.

Lietuvoje skurdas paliečia ir suaugusiuosius

Tyrimo duomenimis, 2008-2012 metais, vaikų, kenčiančių skurdą ir socialinę atskirtį skaičius Europoje išaugo beveik 1 milijonu.

„Save the Children International“ atliktas tyrimas akcentuoja, jog vaikai, gimę socialine prasme sudėtingesniuose regionuose arba vargingesnėse šeimose yra ypač reikalingi pagalbos tam, kad būtų užbėgta už akių kitų dar didesnėms socialinėms problemoms. Pastebima, jog skurde atsidūrus suaugusiam žmogui, tikėtina, jog jis anksčiau ar vėliau iš jo išsikapstys be didesnių pasekmių. Jei skurde atsiduria vaikas – neigiamos fizinės ir psichologinės skurdo pasekmės dažniausiai tęsiasi visą jo gyvenimą.

Tyrimo duomenys rodo, jog tik Lietuvoje, Estijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Slovėnijoje ir Danijoje ties skurdo ir socialinės atskirties riba labiau rizikuoja atsidurti ne vaikai, o suaugusieji. Tai – svarbus faktas, žinant, kad tėvų gerovė tiesiogiai susijusi su jų vaikų gerove. 

Žemesnis tėvų išsilavinimas lemia didesnę vaikų skurdo riziką

Tėvų išsilavinimo trūkumas – dar viena svarbi vaikų skurdo Europoje priežastis

Tėvų išsilavinimo trūkumas – dar viena svarbi vaikų skurdo Europoje priežastis. Šis faktorius itin gąsdina turint omenyje tai, kad su žemu išsilavinimu susijusio skurdo pasekmės perduodamos iš kartos į kartą. Lietuvoje, tėvams esant žemo išsilavinimo, vaiko rizika atsidurti skurde išauga iki 67,6 proc. Tyrimas parodė, jog net žemo skurdo lygio šalyse tėvų išsilavinimas yra labai svarbus skurdo rizikos faktorius.

Daugelyje Europos šalių vaikų skurdo rizika itin išauga tuomet, kai šeima gyvena ne savo gimtojoje šalyje, o dažniausiai su skurdo problema dėl šios priežasties susiduria Ispanijoje, Belgijoje ir Graikijoje gyvenančios imigrantų šeimos.

Bet kurioje Europos šalyje vaikų skurdo rizika itin didelė tada, jei vaikas turi tik vieną iš tėvų.

Valstybės užtikrinama priežiūra – daugiau nei 60 proc. ikimokyklinukų

Pasak tyrimo, viena iš pagrindinių vaikų skurdo augimo Europoje priežasčių buvo didėjanti ilgalaikis nedarbas bei prastėjančios darbo sąlygos.

„Save the Children International“ atliktas tyrimas pabrėžia, jog svarbiausias dalykas norint užtikrinti lygias vaikų teises ir nutraukti skurdą, yra geras bei visiems vienodas kokybiškos ikimokyklinės vaiko priežiūros bei nemokamo aukštojo mokslo užtikrinimas.

Ankstyvieji metai, nuo gimimo iki pradinės mokyklos yra svarbiausi vaiko vystymuisi, nes būtent ankstyvoje vaikystėje pradeda formuotis gebėjimai ir įgūdžiai, svarbūs visam vaiko gyvenimui. Iki mokyklos lavinami vaikai lengviau prisitaiko mokykloje, taip pat jau suaugę gauna geresnius darbus ir aukštesnes pajamas lyginant su tais vaikais, kurie neturėjo ikimokyklinio lavinimo galimybės.

Iš kitos pusės, pabrėžiama tyrime, suteikiama kokybiška vaiko priežiūra ir išsilavinimas leidžia greičiau bei geriau tėvams integruotis į darbo rinką, o tai lemia visapusišką šeimos stabilumą.

Pasak atlikto tyrimo, Lietuvoje apie 28 proc. vaikų vis dar gyvena netinkamomis sąlygomis t.y. name ar bute su lašančiu stogu, neužsidarančiomis durimis ar langais ir kitais panašiais nepatogumais.

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje valstybės užtikrinamos iki 3 metų amžiaus vaiko priežiūros pakanka tik apie 10 proc. šio amžiaus šalyje gyvenančių vaikų, o 3-6 metų valstybės užtikrinama vaiko priežiūra gali naudotis virš 60 proc. šalies vaikų.

Problemų šaltinis – nusižengimai Vaiko teisių konvencijai

Pasak atlikto tyrimo, Lietuvoje apie 28 proc. vaikų vis dar gyvena netinkamomis sąlygomis t.y. name ar bute su lašančiu stogu, neužsidarančiomis durimis ar langais ir kitais panašiais nepatogumais, o  netinkamos gyvenimo sąlygos – nesaugi bei nešvari aplinka, kenkia vaiko sveikatai, vystymuisi, išsilavinimui ir socialiniam gyvenimui

Pastarasis ir kiti su vaikų skurdu Europoje susiję dalykai rodo, jog daugelis problemų kyla ne tik dėl finansinių problemų, o yra susiję su nepakankamu vaiko teisių vertinimu apskritai. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, kurią pasirašė ir ratifikavo visos Europos šalys, teigia, jog kiekvienas vaikas turi teisę pilnai vystytis socialiai, emociškai, intelektualiai ir psichiškai, be to, vaikui turi būti užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos. Minėtųjų dalykų neturėtų  lemti jokios šeimyninės aplinkybės. Be to, Vaiko teisių konvencija garantuoja vaikams teisę į išsilavinimą, sveikatos priežiūrą, tinkamą gyvenimo kokybę, apsaugą, lygias galimybes, teisę į laisvalaikį bei žaidimą, teisę į kultūrinį augimą, teisę į tinkamą mitybą ir į gyvenimą šeimoje. Dar daugiau, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija sako, kad turi būti užtikrintas vaikų dalyvavimas, priimant bet kokius su jais susijusius sprendimus ir visuose tokios rūšies sprendimuose pirminis bei svarbiausias dalykas turi būti vaiko interesai. Įgyvendinus visas šias Konvencijos rekomendacijas, skurdo ir socialinės atskirties problemos, tikėtina, nebūtų arba ji būtų labai nežymi.

Šiandienos investicija į vaikus – rytojaus nauda visuomenei

Daugelyje Europos šalių vaikų skurdo rizika itin išauga tuomet, kai šeima gyvena ne savo gimtojoje šalyje, o dažniausiai su skurdo problema dėl šios priežasties susiduria Ispanijoje, Belgijoje ir Graikijoje gyvenančios imigrantų šeimos.

Tarptautinė organizacija „Save the Children International“ ypač pabrėžia, kad norint panaikinti vaikų skurdą reikia kiek galima labiau mažinti nelygybę ir atsižvelgti į vaiko teises. Organizacija rekomenduoja Europos šalių įstatymų leidėjams ne tik išgirsti vaiką, bet apskritai –  kuo daugiau konsultuotis su visuomene bei užtikrinti  greitus ir ilgalaikius pokyčius Europos šalių vaikams. Vaiko teisių politika Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygmenimis turėtų būti paremta fiskaliniu principu,. Turi būti pripažinta, kad šiandienos investicijos į vaikus rytoj duos naudos visuomenei.

Kiekvienai Europos Sąjungos šaliai raginama susikurti sau priimtiną veiksmų planą ir įgyvendinti 2013-ųjų Europos Komisijos rekomendaciją „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“. Vaikų skurdo ir socialinės atskirties problemoms spręsti, ES šalims patariama naudotis Europos Socialinio fondo lėšomis.

Europos Sąjungos šalys bei Norvegija, Šveicarija ir Islandija turėtų savo šalių šeimoms užtikrinti bent pakankamą gyvenimui pajamų minimumą, o šių šalių vaikams turėtų būti suteiktas aukštos kokybės nemokamas išsilavinimas bei ikimokyklinės vaiko priežiūros galimybės. Nemokamas ir kokybiškas išsilavinimas ypač turėtų būti užtikrintas pažeidžiamiausiems ir atskirtį patiriantiems vaikams. Minėtoms šalims taip pat patiriama stiprinti socialines savo šalių sistemas siekiant kiek galima labiau padėti pažeidžiamiausiems visuomenės vaikams. Būtina užtikrinti, kad visi vaikai, o ypač migrantų, turėtų vienodas teises į teisingumą.

Tyrėjų rekomendacijos Europos Komisijai bei Parlamentui yra stebėti, analizuoti, dalintis gerąja patirtimi, finansuoti ir suteikti vaiko teisių sklaidai bei jų užtikrinimui prioritetinę ES politikos kryptį.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min