Brido į uosto dumblą

Vos tik išrinkus naują Seimą, Aplinkos komitetas gavo akylo uostamiesčio politiko perspėjimą dėl esą uostininkų rengiamo nusikalstamo akto - Baltijos jūros teršimo cheminėmis medžiagomis. Tačiau nagrinėjant skundą išryškėjo ne tik perdėtas politiko budrumas, bet ir vienos sėkmingiausiai dirbančių uostamiesčio bendrovių - Vakarų laivų gamyklos įsisenėjusi problema, kurią žadėjo šalinti gal kokie penki susisiekimo ministrai.

Parūpo išlaidos.

Lietuvos aplinkos normatyviniu dokumentu (LAND) nustatyti leistini skandinamo jūroje grunto parametrai pernai buvo pakeisti labai staiga, aplinkos ministru paskutines dienas dirbant Artūrui Paulauskui. Taip į vieną vietą susiplakė dvi grunto masės: iš akvatorijos nuolat valomas smėlis ir metų metais neliestas dokų duobių dumblas. "Griežtai laikantis normatyvo iš uosto į jūrą neįmanoma išvežti nė gramo smėlio. Uosto veikla gali būti paralyžiuota", - kilus Seimo narių susidomėjimui gauto skundo turiniu valdininkams aiškino tuometis uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas.

Tačiau po karštų diskusijų ir nurodymų iš naujo tirti grunto mėginius Aplinkos komiteto sukeltos bangos pateliūskavo ir nurimo. Krizės akistatoje ieškoti pagalbos laivininkams, negalintiems į dumblo kupinus dokus priimti remontuoti didelių laivų, uosto verslininkai kreipėsi į Ekonomikos komitetą. Šis gegužės viduryje surengė išvažiuojamąjį posėdį Klaipėdoje ir su uosto plėtros stabdžiais susipažino artimiau. Iš paskos atskubėjo ir Aplinkos komitetas, pasirengęs gilintis į svarbios Baltijos regiono laivų pramonei Vakarų laivų gamyklos situaciją.

Du Seimo komitetai tą patį dumblą vertino iš skirtingų pozicijų: vieni - ekologiniu, kiti - ekonominiu požiūriu. Vieni tyrinėjo leidimą versti į jūrą uosto gruntą, kiti - draudimą išvežti akvatoriją užnešantį smėlį, kai randama maža teršalų koncentracija. Pagaliau pereita prie kompromiso - atsirado supratimas, kad siekdama tausoti Baltijos jūrą Lietuva griežtomis LAND taisyklėmis kenkti sau neturėtų.

Klaipėdos jūrų uoste valant kanalą ir laivų prieplaukas kasmet iškasama ir į jūrą išpilama per 0,5 mln. kubinių metrų grunto. Tam išleidžiama iki 10 mln. litų. Baiminamasi, kad jeigu tektų tą patį kiekį utilizuoti krante, reikėtų skirti po 100 mln. litų per metus. Tai daugiau nei pusė uosto investicijų biudžeto. Uosto veikla taptų beprasmė.

Posėdyje dalyvavęs operatyvinės informacijos skleidėjas politikas Naglis Puteikis, kurio rūpesčiu ne tik buvo sustabdytas uosto grunto išvežimo konkursas, sakė esantis patenkintas problemos sprendimo eiga.

Teršalus kaups krante

Aplinkos komiteto reakcija į skundą dėl grunto, svarstant jį pirmąkart Vilniuje, buvo griežta. Pranešime spaudai 2008 metų gruodžio 23 dieną komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas konstatavo: "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija per 8 metus (nuo 2000 08 03) nesugebėjo įrengti užteršto grunto saugojimo aikštelės bei nesugebėjo tam panaudoti Pasaulio banko skirto finansavimo. Tai privertė laivų statybos ir remonto pramonės įmones imtis priemonių dėl užteršto dumblo šalinimo jūroje. Operatyvios informacijos bei aplinkosaugininkų veiksmų dėka ši jūros aplinkai pavojinga veikla buvo sustabdyta."

Komitetui po pusmečio lankantis uostamiestyje vyravo ramesnės nuotaikos. Gal dėl to, kad per tą laiką buvo atleistas ankstesnis uosto vadovas ir išrinktas naujas, nors ir nepradėjęs eiti pareigų. Tačiau klausimas, Seimo narių prašymu, buvo aptartas už uždarų durų.

Posėdyje dalyvavęs operatyvinės informacijos skleidėjas politikas Naglis Puteikis, kurio rūpesčiu ne tik buvo sustabdytas uosto grunto išvežimo konkursas, sakė esantis patenkintas problemos sprendimo eiga.

"Mane tenkina, kad žadama taikyti taršaus grunto utilizavimo į geotekstilės maišus technologiją", - sakė buvęs pretendentas į uosto vadovus N.Puteikis. Tačiau tokia nuomonė vargu ar garantuoja, kad jis neprieštaraus, jei LAND bus nuspręsta keisti, kaip Ekonomikos komitetui yra pažadėjusi Aplinkos ministerija.

Laikinai uosto vadovo pareigas einantis infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas mano, kad atliekami bandymai, ar technologija tinkama, netruks ilgiau kaip tris mėnesius. Paskui vyktų konkursas tokiai paslaugai pirkti. Dar rudenį galima pradėti valyti dokų duobes. Pasak jo, viršutinis dumblo sluoksnis, apie 70-80 tūkst. kubinių metrų, maišuose galėtų stovėti keletą metų vadinamojoje valčių prieplaukoje. Ištekėjus vandeniui maišai būtų vežami į toksinių medžiagų aikštelę. Tačiau dar norima įsitikinti, ar vanduo gali tekėti tiesiai į marias, ar reikalingi filtrai. "Kol kas neturime jokių žinių iš Aplinkos ministerijos dėl LAND pakeitimų, bet dokumentas problemų nekelia, kol uostas neužneštas. Bet jei kiltų didesnė audra ir uostą užverstų smėliu, jį tektų gabenti į jūrą. Todėl leidžiama teršalų koncentracija negali būti mažesnė už foninę, kaip yra dabar", - įsitikinęs uostininkas.