D.Grybauskaitė: klanai manęs turėtų bijoti

„Einu tam, kad pakeisčiau šalyje nusistovėjusią korupcinę sistemą“, – penktadienį kalbėdama Lietuvos radijo laidoje sakė D.Grybauskaitė.

Jos teigimu, per paskutiniuosius 20 metų Lietuvoje sukurta valstybė, diferencijavusi piliečius į labai turtingus ir skurdžius.

„Viduriniojo sluoksnio neturime, monopolizavome savo ūkį, leidome monopolijoms užauginti didžiulius apetitus ir, praktiškai, eksploatuoti arba engti mūsų piliečius“, – tvirtino pretendentė į kandidatus prezidento rinkimuose.

Šalia ekonomikos monopolizacijos kaip didžiausią Lietuvos problemą D.Grybauskaitė nurodė ir oligarchizaciją, kurią apibrėžė kaip verslo, žiniasklaidos ir politikos korupcijos įsigalėjimą.

„Mažai valstybei, kuri yra atvira, daug resursų neturi, šalies monopolizacija ir jos oligarchizacija praktiškai yra kelias į niekur. Tai mūsų išlikimo klausimas: ar, galų gale, valstybė ir jos ekonomika dirbs savo piliečiams, ar tiktai grupelei mūsų, labai mažai grupelei piliečių. Todėl demonopolizacija – visos ekonomikos, ypač energetiniame sektoriuje – bus vienas iš mano pagrindinių siekių ir tikslų“, – pabrėžė D.Grybauskaitė.

Ligšiolinę Lietuvos valdžios ir teisėsaugos institucijų kovą su korupciją D.Grybauskaitė vertina skeptiškai.

Vienas ryškiausių Lietuvos oligarchizacijos pavyzdžių, pasak D.Grybauskaitės, esąs LEO LT projektas.

„Asmeniškai aš norėčiau pasakyti, kad LEO LT projektą vertinu kaip Lietuvos didžiausią oligarchizacijos pavyzdį. (...) Dabar, manau, reikia keisti įstatymą, keisti valdymą ir klausimas, ar apskritai šis junginys naudingas valstybei, ar jis turi išlikti, koks jis dabar yra. Mano atsakymas būtų, vienareikšmiškai, jis turi būti absoliučiai keičiamas arba iš viso turime galvoti, ar jo reikia“, – tvirtino kandidatė į prezidentus.

Ligšiolinę Lietuvos valdžios ir teisėsaugos institucijų kovą su korupciją D.Grybauskaitė vertino skeptiškai bei teigė, jog ta kova veikiau imituojama.

„Matau tiktai daugiau kovos su korupcija tokią dūmų uždangą, kai (...) randami labai maži nusikaltimai, o ta politinė, tikrai rimta ekonominė korupcija praktiškai yra nepaliesta. (...) Taigi šitie klausimai, kurie yra žalingiausi valstybei, visai ekonomikai, valstybės santvarkai, yra absoliučiai nepaliesti. Taigi matome ir turime daug struktūrų, kurios lyg ir turėtų kovoti su tokiais nusikaltimais, ir finansiniais taip pat, bet ta kova yra išbarstyta, tikrai nėra radikali ir nėra absoliučiai rezultatyvi“, – kalbėjo eurokomisarė.

Paklausta, ar klanai, su kuriais ketinanti kovoti, nesugebės jos palenkti savo valiai, D.Grybauskaitė sakė: „Jau nesu tokia jauna ir galiu pasakyti, kad kiek žinau save ir matau - charakterio ypatybės – tai yra tai, ko tikrai klanai turėtų bijoti. Manęs niekas nevaldys, esu nepriklausoma ir būsiu tokia ir darysiu tik tuos sprendimus, kuriuos tuo metu manysiu, kad jie yra būtini ir neišvengiami“.

Eurokomisarė D.Grybauskaitė apie dalyvavimą prezidento rinkimuose paskelbė vasario pabaigoje ir jau yra pateikusi pareiškinius dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).

Ji jau ne vieną mėnesį yra populiariausių visuomenės veikėjų sąrašo viršuje – vasarį atliktų tyrimų duomenimis, eurokomisarė aplenkė prezidentą Valdą Adamkų ir atsidūrė pirmoje vietoje.

D.Grybauskaitę kaip geriausiai jų interesams atstovaujančią politikę nurodė 26 proc. apklaustųjų, antrasis pagal reitingą šalies vadovas Valdas Adamkus nuo jos atsiliko 11 procentinių punktų.

Balandžio 17 dieną VRK skelbs kandidatais į prezidentus įregistruotų asmenų sąrašą ir prasidės prezidento rinkimų agitacijos kampanija.

Prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 17 dieną. Antrasis turas, jei prireiks, planuojamas kartu su Europos Parlamento (EP) rinkimais birželio 7 dieną.