Degusio Tytuvėnų vienuolyno skliautuose atsirado trūkių, spėjama, kad šildyta per daug

Paveldosaugininkai pranešė ketvirtadienį vienuolyno skliautuose pastebėję įtrūkimų. Spėjama, kad jo sienos po gaisro buvo šildomos per daug.

„Vienuolyno antro aukšto skliautuose, nemačiau pats, bet sakė, kad yra keletas trūkių, kurių nebuvo anksčiau“, – BNS penktadienį sakė viceministras.

Penktadienį ministerijoje surengtas pasitarimas dėl padėties sausio 26 dieną degusiame Tytuvėnų vienuolyne ir bažnyčioje Kelmės rajone.

„Pirmos šios savaitės pradžios dienos parodė, kad daroma lyg ir viskas, labai daug iniciatyvos yra, bet ji nenuosekli. Ir gali būti, kad paaiškės, jog kai kas galbūt ir persistengė. Tarkime, tas šildymas perdėtas. Kad šildymo reikia, niekas nedvejoja, bet tikslas buvo pašildyti tik patalpų paviršių iš vidaus, kad jos neatšaltų, nebyrėtų tinkas ir padėtų išgarinti drėgmę – kad drėgmė galėtų su šiluma išeiti į lauką ventiliuojant. Bet išėjo taip, kad šildymo, matyt, buvo per daug, ir peršilo ne tik paviršius, bet visas mūras ir patirpo kažkiek ledo ar buvusio vandens ant skliautų, kuris ėmė skverbtis į mūrą ir taip, spėjama, sudarė prielaidas trūkti mūrui“, – po pasitarimo BNS aiškino viceministras.

Jo teigimu, ketvirtadienį imta dengti nudegusio vienuolyno laikiną stogą. Darbų vykdytojus samdo ansamblio naudotojas – viešoji įstaiga „Piligrimų centras“, kurios steigėjai yra vyskupija ir Kelmės savivaldybė.

Tačiau minėta viešoji įstaiga neva iki šiol neparengė avarinės būklės likvidavimo akto, todėl neaišku, nei kas, nei kokia seka bus daroma. Pirmadienį ekspertų grupė iš Vilniaus dar kartą važiuos į Tytuvėnus, kad „tikrai žinotume, ką darome, kokiu nuoseklumu ir kad visos pusės žinotų ir neklystų“, sakė viceministras.

Kultūros paveldo departamento restauravimo taryba, dirbusi Tytuvėnuose, pasak viceministro, visą savaitę žodžiu teikė rekomendacijas ansamblio naudotojams, tačiau jų esą buvo nelabai paisoma. Ketvirtadienį taryba suformulavo rekomendacijas raštu.

„Vakar jau buvo pradėta nuimti vatą, pilama speciali termoizoliacinė medžiaga iš viršaus, džiovinami skliautai iš viršaus“, – pradėtus darbus vardijo viceministras.

Jis taip pat sakė, kad paveldosaugininkai baiminasi ir dėl bažnyčios stogo.

„Bažnyčios stogo konstrukcijų viršutinė dalis yra gana smarkiai apdegusi, gegnės pažeistos tiek, kad jeigu kiltų didesnė vėtra, galėtų tą stogą iš tikro apniokoti. Čia reikia skubių priemonių. Avarinės būklės aktas turėtų apibūdinti komplektiškai nelaimės pasėkmes ir numatyti, ko imtis“, – sakė G.Rutkauskas.

Susitikime paveldosaugininkai esą taip pat išsakė susirūpinimą dėl vertingų eksponatų „migracijos“.

„Jei jos migruoja, tai nebūtinai blogai – bet toliau kyla patikimumo klausimas. Akivaizdu, kad jos pateko į tokią vietą, kuri nėra saugi šiuo atveju“, – apie ansamblyje eksponuotas bažnytinio meno vertybes, kurių dalis per gaisrą negrįžtamai sugadinta, kalbėjo viceministras.

Per Tytuvėnų Šv. mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyno ansamblyje sausio 26 dieną kilusį gaisrą išdegė apie 1 tūkst. kvadratinių metrų vienuolyno stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medžio stogo konstrukcijos. Sudegė vienuolyne neformaliai įsikūrusiame sakralinio meno muziejuje eksponuoti liturginiai reikmenys, gesinant gaisrą, nuo vandens nukentėjo vienuolyno pirmojo aukšto freskos.

Iš 343 vertybių sudegė apie 30, tarp jų – labai vertingi paveikslai ir knygos.

Skubiausiems darbams nuo gaisro nukentėjusiame Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje Vyriausybė iš rezervo artimiausiu metu numato skirti 150-200 tūkst. litų.

Pastatai buvo drausti. Kultūros ministerijos teigimu, Bernardinų vienuolynas draustas 10 mln. litų, o Tytuvėnų Šv. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia – 6 mln. litų.