Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Diskusija įsibėgėja: pamokų pradžios laikas Lietuvoje galėtų būti ir 10 val. ryto

Mokykla
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Mokykla
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Mažamečių tėvai skundžiasi, kad pamokų pradžia 8 val. yra pernelyg ankstyva bei kelia stresą ir įtampą vaikams, daro neigiamą poveikį jų sveikatai, kenčia jų mokymosi rezultatai, mokyklos lankomumas. Todėl Lietuvoje labai reikalinga produktyvi diskusija tarp įvairių institucijų, gydytojų, medicinos mokslininkų, tėvų organizacijų, mokyklų apie tai, kada turėtų prasidėti pamokos bendrojo lavinimo mokyklose.

Pernelyg ankstyva pamokų pradžia ypač daro didelę įtaką pradinių klasių mokiniams, nes jie yra labiausiai pažeidžiama vaikų grupė, ir kaimo vaikams, nes viešuoju transportu jie į mokyklas dažnai atvežami dar anksčiau nei prasideda pamokos. 

Vaikai būna priversti laukti pamokų pradžios net lauke, o grįžusiems anksti iš pamokų, jiems neretai reikia vieniems laukti savo tėvų, grįžtančių iš darbo. Manoma, kad visi šie veiksniai ypač vargina vaikus fiziškai ir emociškai. 

Be to, nuolatinis laiko kaitaliojimas, pereinant į žiemos arba vasaros laiką, taip pat sukuria daugiau įtampos vaikų gyvenimuose. 

Apie tai Seime vykusioje spaudos konferencijoje „Kada yra geriausias laikas pradėti pamokas mokyklose?“ trečiadienį diskutavo ir parlamentinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė, Vaiko gerovės parlamentinės grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė. 

Daugiausiai mokyklų pamokas pradeda 8 val. 

R.Šalaševičiūtė atkreipė dėmesį, kad, remiantis Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu, mokyklų bendruomenės gali pačios nustatyti pamokų pradžios laiką (mokyklos pamokas turi pradėti ne anksčiau kaip 8 val. ir ne vėliau kaip 9 val., o baigti – ne vėliau kaip 19 val.), tačiau jis galėtų būti pavėlintas, kad vaikai pamokas, ypač kaimo mokyklose, galėtų pradėti ir 10 val. ryto.

Netinkamas pamokų pradžios laikas mokyklose sukelia ypač didelį psichologinį stresą, vaikams sunkiau būti laimingiems.

Seimo LSDP frakcijos narė pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenis,  pagal kuriuos 78 proc. bendrojo ugdymo mokyklų pradeda pamokas 8 val. ryto.; nuo 9 val. Vilniaus mieste pamokas pradeda 22,5 proc., Vilniaus rajone – 25 proc. moksleivių. 

R.Šalaševičiūtė yra įsitikinusi, kad, reguliuojant pamokų pradžios laiką mokyklose, būtina įvertinti daugelį aspektų, pirmiausia, kas yra geriausia vaikams, taip pat tėvų darbo laiką ir galimybes susitarti su darbdaviu, specialaus transporto, kuriuo vaikai vežami į mokyklą, prieinamumą ir saugumą, be to, ar pavėlintas pamokų pradžios laikas neatimtų laiko, skirto neformaliam vaikų ugdymui ir užklasinėms veikloms.

Pirmiasia mieguisti, vėliau – liguisti

Spaudos konferencijoje dalyvavusi Moterų iniciatyvinės grupės atstovė Lolita Klikūnaitė akcentavo, kad į užsiėmimų pradžios laiką mokyklose ir darželiuose pirmiausia reikia žvelgti iš vaiko perspektyvos: „Netinkamas pamokų pradžios laikas mokyklose sukelia ypač didelį psichologinį stresą, vaikams sunkiau būti laimingiems. Be to, kai pamokos prasideda labai anksti, nebelieka ir rytinio bendravimo laiko šeimoje, nes rytais reikia visiems skubėti, dėl to nukenčia ir santykiai šeimoje“. 

Redo Vilimo/BFL nuotr./Rimantė Šalaševičiūtė
Redo Vilimo/BFL nuotr./Rimantė Šalaševičiūtė

Lietuvos sveikatos mokslų  universiteto prof. dr. Ričardas Radišauskas pažymėjo, kad, nors Lietuvoje trūksta mokslinių medicininių tyrimų apie tai, kaip užsiėmimų pradžios laikas mokyklose ir vaikų darželiuose veikia vaiko gerovę, vaikas yra stresui imli asmenybė, kuriai adaptuotis sunkiau nei suaugusiajam. 

Be to, egzistuoja vaiko miego ypatumai, ir tyrimai rodo, kad 7 metų vaikui reikia 11-12 val. miego, 8–10 metų – 10 val., 11–14 metų – 9 val., o 15–17 metų – 8 val. miego. 

„Jei miegas vaikams sutrumpinamas 1–2 val., pablogėja smegenų žievės ląstelių funkcijos, sutrinka judrumas bei budrumas, sąlyginių refleksų stiprumas. Tyrėjų duomenimis, vėlesnė pamokų pradžia sudaro palankias sąlygas ilgesnei mokyklinio amžiaus vaikų miego trukmei, o pailgėjus miego trukmei nors 1 val., mažiau vaikų nurodė, kad jie yra nelaimingi ar linkę į depresiją, mažiau jų buvo susierzinusių ar sudirgusių.

Jei miegas vaikams sutrumpinamas 1–2 val., pablogėja smegenų žievės ląstelių funkcijos, sutrinka judrumas bei budrumas, sąlyginių refleksų stiprumas. 

Ilgėjant miegui, reikšmingai  mažiau vaikų kreipėsi į sveikatos centrus dėl nuovargio simptomų, teigiamai veikiamas jų biocirkadinis ritmas. Vėliau pradėjus pamokas (nors 30 min.), pailgėja vaikų miegas, dėl to sumažėja jų liguistumas ir mieguistumas bei traumų pavojus mokykloje. Be to, pagerėja vaikų motyvacija mokyti ir susikaupimas, sumažėja išsiblaškymo per pamokas galimybė, vaikų elgesio sutrikimų ar hiperaktyvumo tikimybė, prislėgta nuotaika ir kofeino vartojimas“, – tvirtino profesorius. 

Reikia derinti visos šeimos poreikius

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doc. dr. Aušra Petrauskienė teigė, kad, nustatant pamokų pradžios laiką mokyklose, labai svarbu atsižvelgti į tėvų nuomonę: „308 Lietuvos mokyklų tyrimas parodė, kad tik 6 proc. pradinių klasių mokinių į mokyklą vyksta viešuoju transportu, o 48 proc. atveža tėvai; iš mokyklos atitinkamai viešuoju transportu grįžta 7 proc., o tėvai parveža 43 proc. vaikų.

Alu Chichi, Flickr.com/Kaip užmigti?
Alu Chichi, Flickr.com/Miegas.

Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyresnioji specialistė Egidija Nausėdienė pabrėžė, kad svarbiausia – vaiko interesai, todėl pamokų pradžios laiko ribos galėtų būti ir platesnės nei nustatytos dabar, o kai kurioms bendruomenėms tinkamas pamokų pradžios laikas galėtų būti ir 10 val. 

Ji taip pat patvirtino, kad ministerija siekia išspręsti transporto, kuriuo vaikai būtų vežami į mokyklą tinkamu laiku, klausimus, ypač jei pamokų laikas būtų pavėlintas, ir tai sudarytų keblumų tėvams nuvežti vaikus į mokyklą laiku, kadangi daugelio tėvų darbo pradžios laikas yra 8 val. 

Vaikai dar ilgiau naktinės

„Saulės“ gimnazijos vadovė Irena Baranauskienė „Žinių radijo“ laidoje tvirtino, kad pavėlinus pamokų laiką, mokiniai eis vėliau miegoti, kas nėra gerai.

„Abejoju, kad pagerės vaikų pasiekimai ir jie išsimiegos. Mes turime visuomenėje bėdą, kad vaikai naktinėja. Jie žaidžia įvairiausius žaidimus, lindi kompiuteriuose, internete. Jei mes turime galimybę vėliau keltis, mes ilgiau naktinėsime. Nemanau, kad tai bus išeitis. Manau, kad reikia laikytis dienos režimo, laiku gultis, laiku keltis, ryte pradėti darbą, kada yra darbingas vaikams laikas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo I.Baranauskienė.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min