Du teismai neišsitenka viename pastate su Genocido ir rezistencijos tyrimo centru (atnaujinta 17.27 val.)

Visos trys įstaigos įsikūrusios sostinėje, Gedimino prospekte esančiuose buvusiuose KGB rūmuose.

Aplinkos ministerijos atstovai aiškinosi, kaip spręsti šią problemą – be kitų pasiūlymų, svarstyta, ar teismams darbo sąlygas būtų galima pagerinti jiems perdavus dalį Genocido ir rezistencijos tyrimo centro patalpų.

Tuo metu Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) piktinasi ketinimais išstumti LGGRTC padalinius iš buvusių KGB rūmų. Anot jų, išsikraustyti turėtų teismai, o vietoj jų rūmuose reikėtų kurti Laisvės kovų ir tautos kančių istorijos memorialą.

Teisingumo ministro patarėja Vaida Vincevičiūtė BNS patvirtino, kad teismams problematiška tilpti šiame pastate – tai, anot jos, be kita ko, paaiškėjo ir iš pokalbių su teismų pirmininkais. Tačiau esą viso pastato teismams nereikia, kadangi jis teismų veiklai nėra tinkamas.

„Nėra kalbama apie iškeldinimą Genocido tyrimų centro, tokių planų nebuvo – pastatas nevisiškai būtų tinkamas teismų veiklai. (...) Yra problema teismams išsitekti tame pastate“, – BNS sakė V.Vincevičiūtė.

Ir ji, ir Aplinkos ministerijos (AM) atstovai patvirtino, kad šiai problemai spręsti ministro pirmininko pavedimu sudaryta darbo grupė, vadovaujama Aplinkos ministerijos. Ji aiškinasi, kaip galima būtų praplėsti teismų patalpas, tačiau galutinio sprendimo kol kas nerado.

Rugpjūčio 24 dieną vyko darbo grupės pasitarimas, kurio dalyviai, tarp jų – abiejų teismų pirmininkai, LGGRTC vadovė, ministerijų atstovai, apžiūrėjo centro patalpas, teigiama Aplinkos ministerijos atsakyme BNS.

„Nėra kalbama apie iškeldinimą Genocido tyrimų centro, tokių planų nebuvo – pastatas nevisiškai būtų tinkamas teismų veiklai. (...) Yra problema teismams išsitekti tame pastate“, – BNS sakė V.Vincevičiūtė.

Centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė, anot AM, informavo, kad jame dirba 47 darbuotojai, darbo kabinetų bendras plotas – 388,88 kvadratinio metro, tad vienam darbuotojui tenka 8,27 kvadratinio metro kabinetinio ploto.

Vyriausybė yra nustačiusi, kad ministerijų, departamentų, kitų valstybinių tarnybų darbo kabinetų plotas vienam tarnautojui turi būti nuo 8 iki 12 kvadratinių metrų.

„Remdamasi šia nuostata, direktorė pažymėjo, kad galėtų svarstyti galimybę perduoti tik vieną 53 kvadratinių metrų patalpą, kuria šiuo metu naudojasi Rezistentų teisių komisija“, – teigiama Aplinkos ministerijos BNS atsiųstoje informacijoje.

Per pasitarimą svarstyti ir kiti šio klausimo sprendimo variantai. Pavyzdžiui, grupės nuomone, išspręsti patalpų stygiaus problemą bei pagerinti Vilniaus apygardos teismo darbuotojų darbo sąlygas esą leistų vidiniame kieme esančio pastato rekonstrukcija. Jį rekonstravus, būtų įrengtos 35 naujos darbo vietos, sudarančios 570 kvadratinių metrų bendro ploto.

Aplinkos ministerija teigia, kad pateiktas ir siūlymas dar kartą kreiptis į Kultūros paveldo departamentą dėl leidimo rekonstruoti pastatą. Teisingumo ministerija jo rekonstrukcijos projektą buvo parengusi anksčiau, tačiau dėl pernai sugriežtintų paveldosaugos reikalavimų šiam objektui šiemet neduotas statybos leidimas.

„Pasitarimo metu sprendimas dėl papildomo patalpų ploto suteikimo Vilniaus apygardos teismui nebuvo priimtas. Šis klausimas bus toliau svarstomas“, – teigia AM atstovai.

Lietuvos apeliacinio teismo atstovė spaudai Kristina Petrošienė BNS patikino, kad užimamos patalpos šio teismo poreikius visiškai atitinka, didesnių nusiskundimų nėra.

„Šis teismas istoriškai, nuo XX amžiaus pradžios priklausė apygardos ir apeliacinės instancijos teismams, o dabartinė Aukų gatvė anksčiau turėjo ir Teismų gatvės pavadinimą“, – BNS sakė ji.

Apeliacinio teismo atstovė tvirtino, kad dabartinės patalpos yra gerai pritaikytos proceso dalyviams: teismas yra miesto centre, patogiai pasiekiamas, turi 4 nuolat naudojamas teismo posėdžių sales, kurios pritaikytos specifinėms teismo funkcijoms vykdyti, jose yra kompiuterinė įranga, naudojama posėdžiams stenografuoti, bylose naudojama vaizdo aparatūra, ryšio priemonės, kondicionavimo sistemos.

Rūsyje yra įrengtos specialios patalpos, kuriose laikomi į teismų posėdžius pristatomi asmenys.

Tuo metu Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga piktinasi svarstymais iškelti dalį Genocido ir rezistencijos tyrimo centro padalinių iš buvusių KGB rūmų.

Buvę politiniai kaliniai teigia, kad iškraustyti iš jo reikėtų teismus, o ne LGGRTC. Anot jų, rūmuose reikia įkurti Laisvės kovų ir tautos kančių istorijos memorialą.

Jie primena, kad 1993–1996 metais buvę tremtiniai beveik trejus metus laikė užėmę visą dešinįjį KGB pastato sparną ir neleido iš čia išvežti KGB archyvų, o teismams užimti jų patalpų. Jei LGGRTC bus bandoma iš jo išstumti, LPKTS žada naujas akcijas.

„Buvęs premjeras A.Brazauskas, asmeniškai apžiūrėjęs visas patalpas, nusprendė visą dešinįjį pastato sparną palikti Genocido centro padaliniams. Po kurio laiko vienas apylinkės teismas buvo iškeltas kitur. Likusiems dviem teismams tapo erdviau. Kas dabar naujo nutiko, kad šiems teismams vėl ankšta? LPKTS negali patikėti, kad tai, ko nesiryžo padaryti A.Brazauskas, padarys dabartinė Permainų koalicija“, – piktinasi LPKTS.

Ji teigia besitikinti, kad Aplinkos ministerijos organizuotos komisijos pasitarimas centro padaliniuose, kai ji „pergąsdino“ ten dirbančius žmones, buvo „tik apmaudus nesusipratimas“.

„Antraip LPKTS neatmeta galimybės organizuoti naują ilgalaikę pilietinio nepaklusnumo akciją“, – tvirtina buvę tremtiniai.