Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

E.Masiulis: Liberalų sąjūdis nesvarsto galimybės jungtis prie opozicijos

Eligijus Masiulis
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Eligijus Masiulis
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Valdančiai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis (LS) neketina jungtis prie dabartinės parlamentinės opozicijos, sako šios partijos pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Anot jo, sunku būtų įsivaizduoti vaivorykštinės koalicijos su socialdemokratais ir konservatoriais galimybę. Tokia koalicija esą teoriškai galėtų egzistuoti – ji esą būtų blogesnė už esamą valdančiąją koaliciją, bet geresnė už tą, kurią mėgintų sudaryti dabartinės opozicijos partijos.

E.Masiulis interviu „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad LS pastaruoju metu neišgyvena partijos tapatumo krizės ir, nors kai kurie koalicijos sprendimai liberalams nepriimtini, dėl to iš koalicijos trauktis neketinama.

„Tikrai neišgyvename partijos tapatumo krizės. Kai kurie koalicijos sprendimai, pavyzdžiui mokesčių didinimas, mums buvo nepriimtini. Tačiau sutarėme, kad tai vis dėlto nėra pagrindas trauktis iš koalicijos“, – sakė susisiekimo ministras.

„Kalbamės koalicijos viduje, užuot bėgę į žiniasklaidą ir trimitavę, kad mūsų požiūriai skiriasi. Kartais pavyksta įtikinti partnerius – kad ir dėl dyzelino akcizo sumažinimo. (...) Kitaip tariant, siūlome konservatoriams rinktis kitus nei dabar ekonomikos gaivinimo būdus. Šiuo atžvilgiu kyla daug ideologinių ginčų. Kartais, nesutampant pozicijoms, Vyriausybės nariai mūsų siūlymu balsuoja. Pavyzdžiui, mums buvo visiškai nepriimtini kai kurie sprendimai, reglamentuojantys prekybos centrų veiklą“, – teigė jis.

Liberalų sąjūdžio lyderio teigimu, LS ideologinės nuostatos skiriasi nuo koalicijos partnerių konservatorių ir ir dėl alkoholio reklamos, ir dėl lytinio švietimo, ir kitais klausimais.

E.Masiulis pripažino, kad mažumos Vyriausybė – normalus reiškinys, tačiau sakė esantis koalicijos plėtros entuziastas.

Ministro nuomone, būtų sunku įsivaizduoti vaivorykštinę koaliciją su socialdemokratais, tačiau ji teoriškai esą galėtų egzistuoti.

„Mažumos Vyriausybė – normalus reiškinys. Tačiau kai reikia priiminėti ryžtingus sprendimus, kurių tikslas – svarbių visuomenės gyvenimo sričių pertvarka, buvimas mažumoje apsunkintų koalicijos darbą. Esama rizikos tapti ne kažin ką tesprendžiančia Vyriausybe, neturinčia pakankamos atramos parlamente. Todėl esu koalicijos plėtros entuziastas“, – tikino liberalas.

Jis negalėjo atsakyti, kas gali būti naujieji koalicijos partneriai. „Sunku kalbėti apie vientisą politinę jėgą, kuri galėtų prisidėti prie valdančiosios koalicijos. Matyt, artimiausiu metu bus laukiama tam tikrų asmeninių apsisprendimų. Tikėtina, kad bus tariamasi su paskirais kolegomis Seime ir šitaip stiprinamos Vyriausybės pajėgos“, – sakė E.Masiulis.

Anot jo, parlamente yra „laikinų politinių darinių, kurie gali evoliucionuoti ir virsti kitokiais dariniais“.

Ministro nuomone, būtų sunku įsivaizduoti „vaivorykštės“ koaliciją su socialdemokratais, tačiau ji teoriškai esą galėtų egzistuoti.

„Dėl ideologinių bei kitų skirtumų šiandien būtų sunku įsivaizduoti tokį darinį. Kai anos kadencijos Seime Tėvynės sąjunga bendradarbiavo su socialdemokratais (LSDP), pastariesiems vadovavo Gediminas Kirkilas, kuris neatstovavo europinės socialdemokratijos idėjoms. Dabar LSDP vadovybė yra pasikeitusi, ir jei minėta koalicija su socdemais būtų formuojama idėjiniu pagrindu, susitarti būtų sunku. Tačiau rezultatyvumo atžvilgiu tokia koalicija turi šansų ir teoriškai gali egzistuoti. Viskas priklausys nuo ateities politinių procesų“, – sakė jis.

Anot E.Masiulio, tokia koalicija būtų blogesnė nei ta, kuri yra dabar, bet geresnė už tą, kurią mėgintų sudaryti dabartinė parlamentinė opozicija.

Tačiau LS vadovas neigė, kad egzistuoja tikimybė, jos šios kadencijos metu LS prisidėtų prie dabartinės opozicijos ir dalyvautų kuriant naują valdančiąją koaliciją be konservatorių.

„Tokių prielaidų mes net nesvarstome. Vienas mūsų dalyvavimo dabartinėje koalicijoje bruožų – nuoseklumas ir patikimumas“, – tikino jis.

E.Masiulis taip pat sakė, kad liberalams nepriimtina, jog „personalijų problemas“, pavyzdžiui, LRT generalinio direktoriaus problemą, mėginama spręsti keičiant įstatymus.

„Panašių atveju būta ir dėl santykių su Generalinės prokuratūros vadovais. Tai nėra brandžios teisinės valstybės bruožas. Yra daug paprastesnis būdas išspręsti esamą problemą: dabartinis LRT administracijos vadovas A.Siaurusevičius turėtų pasitraukti iš užimamo posto. Taip jis išvaduotų LRT iš politikų kišimosi į nepriklausomos žiniasklaidos reikalus“, – sakė jis.

Be nuolatinių vadovų likusioms institucijoms – Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir Generalinei prokuratūrai, – anot E.Masiulio, turėtų vadovauti su sistema tiesiogiai nesusiję žmonės, nes sistemos atstovams esą gali daryti įtaką minėtose institucijose susiformavusios grupės.

„Akivaizdu, kad reikia kuo greičiau paskirti nuolatinius vadovus. Manau, artimiausiu metu – pavasarį – tai bus padaryta. O tai, kad vienu metu susidarė toks nemenkas vakansijų skaičius, gali būti sistemos apsivalymo požymis. (...) Nelengva rasti kompetentingų ir sąžiningų žmonių, kurie dabar norėtų prisiimti minėtų struktūrų vadovams tenkančią naštą“, – teigė jis.

„Vienas pagrindinių kriterijų, skiriant naujus vadovus, būtų tas, kad reikėtų ieškoti žmonių, kurie nėra tiesiogiai susiję su sistema. Manau, dabartiniams laikiniesiems vadovams būtų sunkiau įgyvendinti prezidentės ir Seimo formuluojamus tikslus bei sumanymus. Kita vertus, negaliu kategoriškai tvirtinti, kad mes esame prieš laikinųjų vadovų skyrimą nuolatiniais vadovais“, – teigė E.Masiulis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min