Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

E. parašą įkalino politinės ambicijos

Į VRK grįžo apie 6,7 tūkstančio iš 10 tūkstančių parašų rinkimo lapų.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / VRK pirmininkas Z.Vaigauskas teigia, jog visi instrumentai elektroniniam parašų rinkimui šiuo metu paruošti – reikia tik politinio sprendimo.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nors didelė dalis gyventojų turi galimybę save identifikuoti internete ir tvarkyti įvairius elektroninius dokumentus bei juos virtualiai pasirašyti, galimybės tiesiog rinkti parašus internetu vis dar nėra.

Praėjusią savaitę žlugus dar vienai referendumo iniciatyvai, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažįsta, jog surinkti įstatymų reikalaujamą 300 tūkst. parašų skaičių nėra tokia lengva užduotis. VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas atvirai svarsto, jog pribrendo laikas sudaryti galimybę dėl įvairių iniciatyvų rinkti parašus internetu. Pvz., įstatymų pataisų siūlymams (reikia 50 tūkst. parašų), peticijoms, ar keliant kandidatūrą rinkimuose.

„Su parašais dėl referendumo būčiau atsargesnis, ta prasme, kad už vieno referendumo reikalaujančio piliečio parašo dar stovi finansinis-organizacinis dalykas, maždaug 40 litų už vieną parašą“, – 15min.lt sakė Z.Vaigauskas. Anot jo, referendumo organizavimas kainuoja apie 12 mln. Lt, taigi sudarius galimybę pasirašyti internetu, užduotis būtų palengvinta, nors galbūt nemaža dalis gyventojų nenorėtų, kad referendumui būtų naudojamos biudžeto lėšos. „Galbūt tuomet parašų rinkimą reikėtų modifikuoti, kad piliečiai galėtų pasirašyti ne tik už, bet ir prieš referendumo idėją“, – svarstė Z.Vaigauskas.

Pasak VRK pirmininko, visi instrumentai elektroniniam parašų rinkimui šiuo metu paruošti – reikia tik politinio sprendimo. Beje, ir pati VRK anksčiau buvo paruošusi internetinio pasirašymo projektą, tačiau nesulaukus pritarimo jis nugulė stalčiuje. „Aš linkęs manyti, kad pasirašyti e. parašu esame pakankamai subrendę. E. parašas labai patikimas, ir ypač geras tuo, kad ten duomenys tikrai teisingi, jų tikrinti nereikia“, – pažymėjo Z.Vaigauskas.

Jis priminė, jog Europos Komisijoje šiuo metu svarstomas reglamentas, numatantis galimybę 1 mln. ES piliečių iš bent devynių Bendrijos narių pateikti teisės akto siūlymą. Jį tikimasi patvirtinti iki kitų metų. Teigiama, jog parašus būtų galima rinkti ir elektroniniu būdu.

Sieja su e. balsavimu

Politikai tokį e. parašo įteisinimą sieja su didelių ginčų visuomenėje sukėlusiu e. balsavimu. Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas, liberalsąjūdietis Vytautas Grubliauskas teigia esantis „visomis keturiomis už“ tokią galimybę, kadangi tai žymiai palengvintų parašų rinkimo procesą.

Tas e. parašas darosi, ko gero, dar patikimesnis, negu kad ranka rašytas, – sakė Z.Vaigauskas.„Jei Lietuvoje besinaudojančių e. parašu būtų kritinė masė žmonių, aš manau, būtų tada tikrai racionalu kalbėti ir apie tai, kad sakykime tų peticijų, parašų po jomis rinkimas, nenaudojant popieriaus, nestovint gatvėse, bet juos registruoti elektroniniu būdu įgytų prasmę. Šiai dienai, kada tokių žmonių nėra labai daug, galbūt ir labai aktyviai nejuda šie procesai“, – 15min.lt teigė V.Grubliauskas.

Todėl, jo manymu, šiuo metu nėra tikslinga „stumti“ šią idėją atskyrus nuo e. balsavimo, kadangi tai neturi perspektyvos. „Pasakysiu trumpai ir aiškiai – jei e. balsavimo galimybė būtų įteisinta, tai ta galimybė kaip tik ir numatytų ne tik galimybę balsuoti rinkimuose Seimo, savivaldybės, prezidento ar Europos Parlamento, bet ir pareikšti elektroniniu būdu piliečiams savo valią referendume. Tai tokiu atveju būtų galima išplėsti ir naudoti e. parašo teisę, arba įteisinti e. parašą, kaip oficialų parašą, ir po peticijomis“, – teigė parlamentaras.

V.Grubliauskas vylėsi, jog Seime atsiras politinės valios ir, jei ne 2012 metais, tai bent 2016 metais Lietuvos parlamentą bus galima rinkti ir internetu. „Deja, bet tenka pripažinti su tam tikru atodūsiu, kad kol kas politinės valios tam tikrai stokojama, bent jau kalbant apie Seimą. Du balsavimai Seime, kaip čia švelniai pasakyti, buvo torpeduoti. Nežinau, ar trečias bandymas bus sėkmingas“, – sakė V.Grubliauskas. Jis teigė „su baltu pavydu“ žvelgiantis į Estiją, kur elektroninio balsavimo sistema buvo išbandyta dar 2005 metais.

E. balsavimo kritikai pastebi, jog virtualus balsavimas gali neužtikrinti Konstitucijos keliamų reikalavimų demokratiškiems rinkimams – slaptumo, nepriklausomumo, taip pat neapsaugo nuo papirkimo galimybės. „Tačiau vėlgi aš lygiai taip pat kėliau klausimą, ar yra Lietuvoje bent vienas rinkimų būdas, kuris galėtų užtikrinti šimtaprocentinį slaptumą, saugumą, patikimumą, konfidencialumą ir kitus dalykus. Ir aišku atsakymas peršasi, kad tokių rinkimų nėra. Beje, oficialiai tarptautiniai nepriklausomi ekspertai yra patvirtinę, kad e. balsavimas nėra mažiau saugus, nei kiti balsavimo būdai“, – pabrėžė liberalsąjūdietis.

Jis užsiminė, jog didžiausi skeptikai šioje srityje yra didžiosios partijos, kadangi jos turi pastovius rinkėjus ir mažas rinkėjų aktyvumas joms yra naudingesnis. „Jos visiškai nesuinteresuotos, kad rinkimuose atsirastų galimybė balsuoti tiems, kurie galbūt yra jaunesnio amžiaus, dažniau važinėjantys, besinaudojantys įvairiomis mobiliomis technologijomis, ir natūraliai nebalsuojančių tuo tradiciniu būdu dėl vienų ar kitų priežasčių, bet ko gero neabejotinai pasinaudotų balsavimo galimybe, jei ji būtų internetu“, – sakė pašnekovas.

Galimybės yra

Tiek e. parašo, tiek e. balsavimo sistema Lietuvoje techniškai jau yra pasiekiama. Šioje srityje specializuojasi bendrovė „EVP international“, valdanti tokius tinklalapius, kaip Erinkimai.lt, Eparašas.lt, Mokejimai.lt ir kitus. Vartotojai šiuose tinklalapiuose gali būti identifikuoti naudojantis bet kurio Lietuvoje veikiančio banko autorizavimo sistema.

„Naudotis gali visi, kas turi e. bankininkystę, bet kuriame banke. Balso teisę turinčių žmonių, aš manau, 80-90 proc. tikrai turėtų. Gal, tarkime, pensinio amžiaus žmonės negalėtų tuo pasinaudoti, gal turi tik paprastą kortelę, bet šiaip didžioji dauguma vartotojų turi e. bankininkystę“, – teigė bendrovės direktoriaus pavaduotojas Kostas Noreika.

Anot jo, tam, kad e. balsavimas pradėtų veikti, nei didelių investicijų, nei daug laiko nereikėtų. „Reikėtų tik pakoreguoti teisinę bazę ir dar galbūt atskirą serverį sukurti, pastatyti valstybinės institucijos patalpose, kad ji prižiūrėtų ir tikrintų visą tą sistemą, kad ji tikrai yra saugi, patikima ir panašiai. Na ir viskas. Įtariu, visoms išlaidoms padengti užtektų iki 50 tūkstančių litų“, – sakė K.Noreika. Techninis pasirengimas, programinės įrangos diegimas, testavimas ir kiti darbai galėtų užtrukti apie mėnesį.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min