Aplinkos ministerija, iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) mažai rūpėjusi verslininkams, nes jos biudžetas buvo nedidelis, o idealistiniai siekiai saugoti gamtą nelabai domino greito pelno siekiančius apsukruolius, pastaruoju metu tapo itin svarbia institucija. O prasidėjus pasaulinei finansų krizei – tikru gelbėjimosi ratu statybos įmonėms, nes ES, daugeliui sričių dabar skirianti gerokai mažiau lėšų, paliko dosnų aplinkos apsaugos projektų finansavimą.
Keturi milijardai
Per kitus šešerius metus Lietuva aplinkosaugos projektams turės panaudoti apie 4 mlrd. litų. Nors projektus vertina ir konkursus rengia agentūros, sukurtos specialiai ES lėšoms panaudoti, ministro įtaka šioje srityje yra didžiulė.
Kitas opus dalykas, patikėtas Aplinkos ministerijai, tai statybų kontrolė, kurios lankstumu suinteresuoti milijoninių pelnų siekiantys nelegalių statybų iniciatoriai.
Pirmą kartą per pastaruosius 18 Lietuvos nepriklausomybės metų aplinkos ministro postas atiteko mažiausiai gamtą linkusio saugoti verslo atstovui – stambios statybų bendrovės generaliniam direktoriui Gediminui Kazlauskui, niekada nepasireiškusiam aplinkosaugos srityje. Netgi priešingai – bendrovė „Constructus“, kurioje jis anksčiau dirbo, skandalingai pagarsėjo, kai Klaipėdoje pastatė chemijos fabriką, dėl kurio veiklos pasipiktinę uostamiesčio gyventojai, bei kai dėl nerūpestingai statyto naujo pastato Šiaulių gatvėje Vilniuje sugriuvo dalis gretimo namo.
Staigmena rankovėje
Kaip galėjo atsitikti, kad ministru tapo žmogus, atstovaujantis ne gamtos apsaugos, o statybininkų interesams? Kodėl į aukštą postą jis įšoko taip greitai, lyg būtų slėptas fokusininko Arūno Valinsko rankovėje, kuris Tautos prisikėlimo partijos (TPP) vardu skelbė kandidatus į ministrus. Dar neužmiršome, kaip beveik mėnesį A.Valinskas gąsdino tautą, jog statybų Kuršių nerijoje fanatas Arūnas Burkšas taps naujuoju aplinkos ministru. Ir staiga, tarsi ilgai slėptą staigmeną, partijos vardu į ministrus delegavo G.Kazlauską.
Įtaigi pinigų kalba
Skaitytojų nevarginsime minutės tikslumu atkurdami, kaip gruodžio 3-ąją per kelias valandas buvo pateikta G.Kazlausko kandidatūra į ministrus ir kaip sklandžiai jai buvo pritarta. Geriau pavartysime Vyriausiosios rinkimų komisijos ataskaitas apie partijų finansavimą.
O jos iškalbingai liudija – su „Merko Ehitus“ pagrindiniu akcininku Toomu Annusu susijusios UAB „Merko statyba“ ir UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“, anksčiau nerėmusios partijų, per šiuos rinkimus skyrė per 300 tūkst. litų, politines jėgas paremdamos įstatymo maksimalia leistina 39 tūkst. litų suma.
Bendrovė „E.L.L Nekilnojamas turtas“ maksimalią 39 tūkst. litų sumą skyrė liberalcentristams, socdemams, liberalams, „tvarkiečiams“ bei "prisikėliečiams“, o 25 tūkst. litų – konservatoriams.
UAB „Merko statyba“ ir UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“, anksčiau nerėmusios partijų, per šiuos rinkimus skyrė per 300 tūkst. litų, politines jėgas paremdamos įstatymo maksimalia leistina 39 tūkst. litų suma.
Toks dosnumas stebina, turint omenyje, kad 2006 metais bendrovės nuostoliai siekė 4,5 mln. litų.
A.Valinsko partijai – 400 000 statybininkų litų
Ir tai dar ne viskas. Meile politikams, o labiausiai TPP, nelauktai suliepsnojo ir UAB „Merko statyba" bei jos verslo partnerės, anksčiau nerėmusios jokių partijų.
Aštuonios su „Merko statyba“ susijusios įmonės A.Valinsko partijai skyrė po maksimalią 39 tūkst. litų sumą, net jei pačios dirbo nuostolingai ar turėjo labai menkas pajamas. UAB „Stogrysta“ 2007 metus užbaigė su 81 tūkst. litų nuostoliu, UAB „Statgra“ gavo tiktai 583 litų pelną, grynasis UAB „Mūruva“ metų pelnas - 18 250 litų, MK Technologijos jokio pelno Registrų centro ataskaitose nerodo nuo 2006 metų.
„2007 metais turėjote 81 tūkst. litų nuostolių, o jau po pusmečio parėmėte Tautos prisikėlimo partiją. Iš kur gavote lėšų, jei neturėjote pelno?, – LŽ paklausė UAB „Stogrysta“ direktoriaus Aurimo Gruzdžio.
„Tokius klausimus reikėtų spręsti su buhalteriu,“ – vengė tiesaus atsakymo A.Gruzdys.
„Negi neprisimenat, ar skyrėt pinigų?“
„Kodėl? Prisimenam.“
„Ar kitas partijas irgi parėmėte, ar tik vieną, Tautos prisikėlimo?“
„Buvo priežasčių remti ir kitas partijas, bet kažkaip nauji veidai, nauja partija – nutarėme ją paremti.“
Nuo tiesaus atsakymo į LŽ klausimus bandė išsisukti ir UAB „Statgra“ vadovas Vytautas Virbalas.
Vien iš „Merko statybos“, „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ ir jų partnerių A.Valinsko partija gavo apie 400 tūkst. litų paramos. Ar už tokią sumą įmanoma nupirkti ministro postą, nebeverta svarstyti, nes žinome ir kas, ir kaip tapo aplinkos ministru. Dabar – kriminalinė istorijos dalis.
Pagrindinei įmonei – bylos ir kaltinimai
Estijos statybos bendrovė „Merko Ehitus“ Aplinkos ministerijos svarbą suprato ne pernai ir ne užpernai, o pačioje tūkstantmečio pradžioje. Bendrovės vadovai pasirūpino, kad Estijos Aplinkos ministerijoje didžiausią įtaką turėtų savi žmonės. Sprendžiant iš Estijos spaudos pranešimų, tam, kad būtų priimti bendrovei naudingi sprendimai dėl žemės sklypų ir statybų, negailėta ir kyšių valdininkams.
Vien iš „Merko statybos“, „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ ir jų partnerių A.Valinsko partija gavo apie 400 tūkst. litų paramos.
2006 metų spalį Estijos saugumo policija pradėjo tyrimą dėl bendrovės „Merko Ehitus“ ir jos pagrindinio akcininko bei tarybos pirmininko Toomo Annuso neteisėtos veiklos.
2007 metų spalį Estijos saugumo policija pareiškė įtarimus „Merko Ehitus“ ir T.Annusui dėl kyšio davimo bei piktnaudžiavimo pasitikėjimu. Kiek anksčiau šioje byloje pateikti įtarimai kyšio gavimu buvusiai žemės ūkio ministrei Esterai Tuiksoo, aplinkos ministras Villu Reiljan buvo priverstas atsistatydinti.
2008 metų gruodžio 8 d. Estijos naujienų portalas „Delfi“ pranešė, kad Valstybinė prokuratūra rengiasi pateikti kaltinimus buvusiems ministrams V.Reiljanui, E.Tuiksoo, buvusiam Žemėtvarkos departamento vadovui Kalevui Kangurui, o taip pat T.Annusui ir dar keliems asmenims bei AS Jarvevana (naujas „Merko Ehitus" pavadinimas) ir AS „E.L.L. Kinnisvara“. Buvę valdininkai įtariami paėmę kyšį, o verslininkai – jį davę.
Parėmę partiją laimėjo konkursą
Atlikdami tyrimą pareigūnai domėjosi ir mįslingais T.Annuso bei jo bendrovių ryšiais su politikais. Estijos Centro partija iš T.Annuso įmonės „E.L.L. Kinnisvara“ ir investicinės bendrovės gavo 3 mln. Estijos kronų kreditą. O 2003 metais, remiama Centro partijos, „Merko Ehitus“ laimėjo konkursą gyvenamojo rajono Taline jaunoms ir neturtingoms šeimoms statyti, nors už projekto įgyvendinimą kompanija užsiprašė kelis kartus didesnės, nei rinkos kaina, sumos.
Iškalbingi sutapimai
Tuo metu, kai Estijoje jau buvo įsibėgėjęs tyrimas dėl „Merko Ehitus“ kyšininkavimo, UAB „Constructus" projektų vadovu ir projektų direktoriumi ketverius metus dirbęs G.Kazlauskas gavo pasiūlymą pereiti dirbti statybos direktoriumi į skandalingosios bendrovės antrinę įmonę Lietuvoje „Merko statybą".
Ar tai buvo gelbėjimo ratas, sviestas „Constructus“ projektų direktoriui, kai 2007 metų sausio 25 d. sugriuvo dalis Šiaulių gatvės namo, greta kurio naują pastatą statė „Constructus“? O jei ne, tai kodėl jis sutiko dirbti reputaciją praradusios „Merko Ehitus“ antrinės bendrovės vienu iš vadovų?
Geriau paanalizavus G.Kazlausko oficialiai skelbiamą biografiją, jo pasirinkimas neatrodo nelogiškas. Užbaigęs mokyklą Panevėžyje, o vėliau studijas Vilniaus inžinerinės statybos institute, G.Kazlauskas pradėjo dirbti ne statybose, o LSSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijoje. Statybininkas nežinia kodėl buvo paskirtas atsakingu už mokslinės veiklos plėtros priežiūrą. Vėliau jis perėjo į dar „šiltesnę“ vietą – Vilniaus miesto valdybą, kur tapo gyvenamųjų patalpų skirstymo skyriaus vedėjo pavaduotoju. Sovietmečiu šie skyriai buvo korupcijos lizdas veik kiekviename mieste. Apie tai dar sovietmečiu sukūrtas filmas iškalbingu pavadinimu „Kyšis“.
2007 metais pradėjęs dirbti „Merko statyboje“ G.Kazlauskas jau tų pačių metų pabaigoje tapo bendrovės generaliniu direktoriumi. Kaip tik tuo metu, kai „Merko Ehitus“ ir jos pagrindinio akcininko reikalai klostėsi vis blogiau. „Merko Ehitus“ nebegaudavo užsakymų ne tik Estijoje, bet ir gretimoje Latvijoje.
2008 metų vasarą duodamas interviu Estijos žurnalistams T.Annusas pripažino, kad bendrovė negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatsiskaito su partneriais ir klientais. T.Annusas įvardijo 39 mln. eurų sumą, kurios reikėtų bendrovei atsigauti.
Šilti prisiminimai
Ir kaip tik šiuo kompanijai sunkiu metu T.Annuso įtakoje esančios įmonės „Merko statyba“ ir „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ kartu su verslo partneriais 400 tūkst. litų parėmė ką tik susikūrusią A.Valinsko partiją. O naujojoje Vyriausybėje „Merko statybos“ direktorius G.Kazlauskas tapo aplinkos ministru. Jis iki šiol saugo šiltus prisiminimus apie „Merko Ehitus“.
„Pagrindinė UAB „Merko statyba“ įmonė yra Estijos bendrovė „Merko Ehitus“, – praėjusią savaitę raštu į LŽ klausimus atsakė aplinkos ministras G.Kazlauskas. – Jos atstovai dalyvauja UAB „Merko statyba“ valdymo organuose, pataria aktualiais veiklos Lietuvoje klausimais, pagal kompetenciją priima atitinkamus sprendimus. Pati „Merko Ehitus“ yra didžiausia statybos bendrovė Estijoje, savo veikloje vadovaujasi vakarietiškais standartais. Santykiai su pagrindine įmone visuomet buvo dalykiški, su derama abipuse pagarba.“
Tokia G.Kazlausko nuomonė apie pagrindinę bendrovę, kurios veikla baigėsi Estijos saugumo policijos tyrimu ir keliems asmenims pateiktais kaltinimais, o jos finansiškai paremta partija taip pat atsidūrė teisėsaugos akiratyje.
Ar naujoji Lietuvos valdančioji dauguma, skambiai pasivadinusi Permainų koalicija, yra tokia trumparegė, jog ketina pakartoti tas klaidas, iš kurių jau pasimokė Estijos politikai ir vyriausybė? A.Valinsko TPP finansavimo šaltiniai (LŽ kol kas tik dalį jų pavyko atskleisti) patvirtina, jog filosofas Vytautas Radžvilas buvo visiškai teisus, praėjusią savaitę įspėdamas apie pavojų, kad Lietuvoje formuojasi „kriminalinė politinė sistema, kuri kelia grėsmę patiems valstybės pamatams“.
