Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Į kovą su Kremliaus propaganda pakilusi Europa siūlo didinti paramą Baltijos šalių žiniasklaidai

Pjaustymo lentos su Putino atvaizdu
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Pjaustymo lentos su Putino atvaizdu
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rusijos propagandos tinklas RT yra geriau finansuojamas nei didžiausia pasaulio naujienų operatorė „BBC World Service Group“. Kremlius skiria milijonus dolerių, kad per informaciją galėtų daryti įtaką Europos Sąjungai ir Rytų partnerystės šalims. Todėl europiečiai turi labiau remti savo žiniasklaidą ir rūpintis žurnalistikos kokybe. Tai teigiama pirmajame Europos Sąjungos oficialiame dokumente apie Rusijos propagandą.

Praėjusį mėnesį ataskaitą apie Rusijos propagandos sistemą ir įtaką Vakarų šalims parengė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Tyrimą kuravo lietuvė Indrė Vareikytė. Išsamiau apie tai skaitykite čia.

Europos Parlamentui pristatytame dokumente buvo įvertinta situacija Senajame žemyne, Rytų partnerystės šalyse ir siūlomos konkrečios priemonės, kuriuos padėtų sustabdyti Kremliaus propagandą.

15min.lt apžvelgė svarbiausias išvadas ir pasiūlymus, kuriuos išklausė Europos Sąjungos vadovai.

Turtingesni už BBC

Tyrimo autoriai teigia, kad Rusijos propagandos sistema yra gerai finansuojama vyriausybės, todėl turi realias galimybes piktnaudžiauti Vakarų žiniasklaida, daryti įtaką socialiniams ir politiniams procesams. Net tarptautiniams santykiams.

Pavyzdžiui, Kremliaus žiniasklaidos tinklas RT turi 22 palydovus, daugiau kaip 230 transliavimo operatorių ir 700 mln. žiūrovų šimte pasaulio šalių. Šio kanalo programas galima matyti beveik 3 mln. viešbučio kambarių. 

Russia today Krymą prie Rusijos jau prijungė
Russia today Krymą prie Rusijos jau prijungė

RT tinklą finansuoja ir kontroliuoja Kremlius. 

„2015 metais RT tinklo biudžetas siekė 400 mln. JAV dolerių, jis transliuojamas anglų, arabų, ispanų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis ir yra vienas labiausiai žiūrimų pasaulio naujienų kanalų internete. Palyginimui – didžiausios pasaulio naujienų rinkimo ir transliavimo operatorės „BBC World Service Group“ 2014–2015 metų biudžetas buvo 376 mln. JAV dolerių“, – rašoma ataskaitoje.

Kremlius siekia dar labiau padidinti savo dezinformacijos pasaulinę sklaidą ir transliuoti skirtingais žiniasklaidos kanalais, todėl sukūrė valstybės finansuojamą tarptautinę multimedijos struktūrą „Sputnik“. 

Tačiau vieno galingo propagandos sklaidos kanalo Kremliui neužtenka. 

Rusija siekia dar labiau padidinti savo dezinformacijos pasaulinę sklaidą ir transliuoti skirtingais žiniasklaidos kanalais, todėl sukūrė valstybės finansuojamą tarptautinę multimedijos struktūrą „Sputnik“. 

Struktūrą sudaro interneto svetainė ir naujienų tarnyba, taip pat – „žinių centrai“, laidas transliuojantys 30 kalbų, 34 šalyse ir 130 miestų visame pasaulyje. 

„Sputnik“ transliuoja daugiau kaip 800 valandų radijo programų per dieną.

Komentarų rašymui – 400 trolių

Ataskaitos autoriai pabrėžė, kad Kremlius aktyviai naudojasi socialiniais tinklais. Jie tapo ne tik žvalgybos duomenų rinkimo, bet ir propagandos sklaidos per netikrus profilius priemone.

Propagandiniai puslapiai „Facebook“
Propagandiniai puslapiai „Facebook“

„Į informacinę kampaniją, skirtą formuoti tarptautinės visuomenės nuomonę, dabar įtraukiami ir tinklaraštininkai bei troliai. Jie įdarbinami ir mokomi skleisti Kremliaus pranešimus pagrindinių naujienų portalų komentarų skyriuose ir socialiniuose tinkluose“, – rašome tyrime. 

Analitikai teigia, kad tokį darbą atlieka 400 darbuotojų, kurie yra suskirstyti į tris departamentus ir dirba 12 val. pamainomis.

„Per darbo dieną troliai turi paskelbti vidutiniškai 50 komentarų apie naujus straipsnius. Kiekvienas tinklaraštininkas turi papildyti šešias socialinio tinklo „Facebook“ paskyras, paskelbdamas bent tris pranešimus per dieną, ir aptarti naujienas grupėse bent du kartus per dieną“, – rašome ataskaitoje.

Per mėnesį troliai turi pritraukti 500 registruotų vartotojų ir kiekviena tema gauti ne mažiau kaip penkis komentarus per dieną.

Socialiniame tinkle „Twitter“ tinklaraštininkai turi susikurti ir palaikyti 10 paskyrų, turinčių 2 000 sekėjų, ir 50 kartų per dieną pateikti įrašų.

Europą lenkia pinigais

Apibendrindami situaciją Europoje, tyrimo autoriai teigia – Kremliaus propagandistai siekia sumenkinti europietiškas vertybes ir paveikti Rytų partnerystės šalis. Tam tikslui naudojama daug priemonių ir metodų. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Putino vizitas Milano „EXPO 2015“ parodoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Putino vizitas Milano „EXPO 2015“ parodoje

Rusija tiesiogiai kišasi į suverenių šalių ir visos Europos Sąjungos politiką, manipuliuoja visuomenėmis skleisdama dezinformaciją, kursto separatistines ir radikalias nacionalistines pažiūras.

„Tokios dezinformacijos poveikis dažnai nepakankamai įvertinamas, netgi šalyse, kuriose su ja susiduriama labiausiai“, – rašo ataskaitos autoriai.

Vakaruose platinama rusiška propaganda yra subtilesnė ir kokybiškesnė, jai parengti skiriama daugiau išteklių. Dezinformacija bandoma supaprastinti pasaulio ir tarptautinės politikos vaizdą, pavaizduoti Europą kaip „juodą“, o Rusiją – „baltą“.

Jie pabrėžia, kad Vakaruose platinama rusiška propaganda yra subtilesnė ir kokybiškesnė, jai parengti skiriama daugiau išteklių. Dezinformacija bandoma supaprastinti pasaulio ir tarptautinės politikos vaizdą, pavaizduoti Europą kaip „juodą“, o Rusiją – „baltą“.

Analitikai teigia, kad prielaidas suvešėti Kremliaus propagandai sudarė tai, jog per ekonominę krizę smarkai sumenko Europos žiniasklaidos priemonių finansavimas ir kokybė.

Tuo metu Rusija investavo ir toliau kiša pinigus į valstybės kontroliuojamą žiniasklaidą, kad užsitikrintų vidaus ir išorės auditorijų paramą. Tyrimo autoriai pabrėžė, kad tokia žurnalistika yra patrauklesnė, tačiau neatitinka vakarietiškų kokybės ir etikos standartų.

Negalima kurti kontrpropagandos

Pranešimo autoriai rašo, kad Europa negali su Rusija kovoti kontrapropagandos būdu, nes tai gali sukelti žiniasklaidos karus ir destabilizuoti Senojo žemyno visuomenes. Teigiama, kad pagrindinė kovos priemonė turėtų būti vidinė partnerystė, viešumas, skaidrumas ir švietimas.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Putino vizitą Milane pasitinkantys protestuotojai
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Protestuotojai

„Europa turėtų pasimokyti iš pastarojo kaimynystėje vykusio karo: propaganda atliko ypatingai neigiamą vaidmenį siekiant atitraukti dėmesį, o nepriklausomų žurnalistų padėtis vos prieš du dešimtmečius vykusiame Balkanų kare buvo labai pažeidžiama“, – rašoma pranešime.

Analitikai teigia, kad yra aštuonios pagrindinės sritys, kurias turi paliesti strateginės komunikacijos planas.

Tai: stiprinti Europos žiniasklaidos kokybę; didinti paramą Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės žiniasklaidos priemonėms; stiprinti žiniasklaidos priemonių bendradarbiavimą; kurti ir palaikyti ryšių su visuomene platformas; įtraukti vietos žurnalistus ir stiprinti jų pasitikėjimą; dalintis tarp žiniasklaidos priemonių gerąja patirtimi; didinti žiniasklaidos finansavimo skaidrumą; skatinti akademinius tyrimus žiniasklaidos srityje.

Siūlo didinti finansavimą žiniasklaidai

Daug tyrėjų pasiūlymų susiję su tuo, kad Europa turėtų daugiau dėmesio ir pinigų skirti europietiškai produkcijai. Tyrimo autoriai ragina sukurti mechanizmą, kuris padėtų europiečiams žurnalistams kurti kokybiškesnį ir patrauklesnį turinį ir taip atsverti gerai finansuojamą Kremliaus propagandą.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./LTOK pagerbė Nandzingo olimpinių žaidynių dalyvius
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Asociatyvi nuotrauka

Siūloma sukurti bendrą Europos žiniasklaidos finansavimo sistemą, kuri padėtų stiprinti pasienio valstybių, tokių kaip Baltijos šalys, žiniasklaidą.

Pavyzdžiui, paremti tas žiniasklaidos priemones, kurios neturi pakankamai išteklių siųsti reporterius į Briuselį.

Siūloma sukurti Europos Sąjungos žiniasklaidos atstovo su Rusija pareigybę, kuris reaguotų į propagandą ir derintų Senojo žemyno šalių požiūrį. 

Taip pat siūloma sukurti Europos Sąjungos žiniasklaidos atstovo su Rusija pareigybę, kuris reaguotų į propagandą ir derintų Senojo žemyno šalių požiūrį. 

Be to, pabrėžiama, kad būtina užmegzti santykius su Rusijos opozicine žiniasklaida.

Autoriai siūlo sukurti ir nuolat atnaujinti sąrašą tų žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių, kurie skleidžia neteisingą arba klaidinančią informaciją bent vienoje Europos valstybėje.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min