Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gatajevai tapo VSD persekiojimo aukomis – jų gynėjai

Gatajevų drama: vieniems – didvyriai, kitiems – nusikaltėliai.
LŽ nuotr. / Gatajevų drama: vieniems – didvyriai, kitiems – nusikaltėliai.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvoje nuteisti čečėnai Malikas ir Chadižat Gatajevai tapo Valstybės saugumo departamento (VSD) politinio ir etninio persekiojimo aukomis, pirmadienį pareiškė jų teisių gynėjai.

Pasak Gatajevų užtarėjų, būtent tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl sutuoktiniai paprašė politinio prieglobsčio Suomijoje, į kurią jie iš Lietuvos pabėgo praėjusių metų spalį.

„Jie patyrė Lietuvoje politinį persekiojimą. Mes čia turėtume paminėti daug kur minimos vienos valstybės institucijos pavadinimą, konkrečiai Gatajevai kalba apie VSD pareigūnų persekiojimą“, – sakė Gintautas Bukauskas, prisistatęs Gatajevų šeimos draugu.

Pasak Suomijoje gyvenančios ir esą dėl politinių priežasčių Rusiją turėjusios palikti žurnalistės, žmogaus teisių gynėjos Oksanos Čelyševos, Gatajevai tvirtino, kad jiems kilo politinio ir etninio persekiojimo grėsmė.

„Jie minėjo, kad tapo VSD dėmesio objektu, kad abu Gatajevai, kaip ir kiti šeimos nariai, patyrė įvairaus pobūdžio priekabiavimo veiksmų. Jie teigė, kad net pirminiai kaltinimai prieš juos ir jų suėmimas buvo surežisuoti VSD, kad teismo procesas nebuvo sąžiningas ir skaidrus, kad liudininkai patyrė įvairaus pobūdžio spaudimą, kad pagrindinė liudytoja, vadinamoji Gatajevų auka, nuo pat pradžių veikė pagal VSD išduotas instrukcijas“, – tvirtino O.Čelyševa.

G.Bukauskas tvirtino nežinantis, kodėl Gatajevai sulaukė tokio saugumo tarnybų dėmesio.

„Tiesą sakant, kodėl buvo mestos tokios VSD pareigūnų pajėgos šiai šeimai. Praktiškai buvo sudaryta grupė, į kurios sudėtį buvo įtraukti septyni ar aštuoni VSD Kauno apygardos skyriaus pareigūnai, būdavo tokių momentų, kai Kauno apygardos prokurorė Nomeda Oškutytė suteikdavo įgaliojimus visiems Kauno skyriaus pareigūnams vykdyti vienokius ar kitokius tardymo veiksmus“, – sakė pašnekovas.

Pasak G.Bukausko, apie bylą žinojo buvęs VSD direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas, o „pajėgos šiai bylai buvo įtrauktos didelės“.

„Puse lūpų prasitariama neva Ch. ir M. Gatajevai yra FSB (Rusijos Federalinės saugumo tarnybos – BNS) rezidentai Lietuvoje, bet, tiesą sakant, toks vertinimas, aš manau, yra šiek tiek juokingas“, – kalbėjo G.Bukauskas.

O.Čelyševa tvirtino, kad M.Gatajevas viešai Suomijoje pareiškė kad 2008–ųjų rugsėjį Lietuvos VSD pareigūnas bandė jį užverbuoti, tačiau M.Gatajevas atsisakė.

„Nesvarbu, ar jis būtų sutikęs ar atsisakęs, tai buvo spąstai, pretekstas, kuris būtų sudaręs galimybę VSD surinkti visus čečėnus ir išsiųsti iš Lietuvos (...) Gatajevai – tai tik aisbergo viršūnė“, – tikino moteris.

Ji teigė, kad čečėnų ir ingušų situacija Lietuvoje pablogėjo prieš pusantrų–dvejus metus: prasidėjo problemos dėl leidimų gyventi pratęsimo, sulaukta pareigūnų pasiūlymų išvykti iš Lietuvos.

Moteris tvirtino, esą kyla klausimas kokių kontaktų VSD turi su Rusijos FSB.

Kovo pradžioje Suomijos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismą išaiškinimo, kaip turėtų būti taikomas Lietuvoje M. ir Ch.Gatajevams išduotas Europos arešto orderis. Lietuvos teismas sutuoktinius nuteisė dėl smurto prieš jų globotinius.

Lietuva siekia šiuos sutuoktinius susigrąžinti, kadangi jie slapstosi nuo teismo nuosprendžio vykdymo. Tuo metu patys pabėgėliai atsisako vykti į Lietuvą, teigdami, kad čia su jais buvo susidorota. Suomijoje jie paprašė politinio prieglobsčio.

Tokiu būdu Suomijos teismai jaučiasi patekę į teisinę koliziją – jie turėtų vykdyti Europos arešto orderio reikalavimą, bet kiti teisės aktai draudžia išduoti asmenis neapsvarsčius jų prašymo dėl politinio prieglobsčio.

„Ši byla sukuria labai svarbų precedentą tarptautinėje teisėje, nes pirmą kartą Europos arešto orderio struktūrinė konvencija yra tikrinama, kai orderis veikia“, – pirmadienį sakė O.Čelyševa. Be to, pasak jos, pirmą kartą politinio prieglobsčio prašo trečiosios valstybės piliečiai dėl grėsmės, kylančios tiek iš ES narės, tiek ir iš jų gimtosios valstybės.

Gatajevai Suomijoje sulaikyti sausio pradžioje.

Žmogaus teisių gynėja tvirtino, kad Gatajevai Suomijoje nesislapstė: nuo pat to laiko, kai paprašė politinio prieglobsčio, jie gyveno oficialiai registruotoje gyvenamoje vietoje, kuri buvo žinoma Suomijos policijai, lankėsi ne kartą policijos nuovadoje, prašė medicininės pagalbos, o Ch. Gatajeva buvo nuvežta į ligoninę.

Pasak moters, šiuo metu jie yra sulaikyti ir yra laikomi Suomijos kalėjimo ligoninėje

Sausio 25 dieną, anot O.Čelyševos, Helsinkio teismas nusprendė neperduoti Gatajevų Lietuvai. Šiuo metu Suomijos migracijos tarnyba atmetė sutuoktinių prašymą suteikti politinį prieglobstį, ir, pasak pašnekovės, jis grįstas tuo, kad Lietuva yra ES narė ir ji turi vykdyti savo teisinius įsipareigojimus. Šį migracijos tarnybos sprendimą Gatajevai apskundė.

G.Bukauskas tvirtino, kad šiuo metu tris Gatajevų vaikus prižiūri Maliko brolio Zauro šeima, kiti nepilnamečiai vaikai yra „Vilniaus SOS vaikų kaime“. Trys pilnamečiai vaikai 2009–ųjų rudenį atvyko į Suomiją ir ten, kaip ir tėvai, paprašė politinio prieglobsčio. Dėl jų prašymo sprendimas dar nepriimtas, o Lietuva jų išdavimo nereikalauja.

Grozno angelais vadinamą čečėnų porą teisėsaugai apskundė jų globotiniai.

Trys Gatajevų namuose gyvenę paaugliai našlaičiai – mergina ir du vaikinai – pasiskundė, kad globėjai juos neva reketuoja, o atsisakius mokėti muša ir grasina nužudyti. Iš vieno našlaičio esą paimta 400 JAV dolerių, o iš kitų – 350 ir 600 litų. Tačiau teismas kaltinimą dėl turto prievartavimo perkvalifikavo į savavaldžiavimą.

Praėjusių metų birželio pradžioje Kauno miesto apylinkės teismas Gatajevus pripažino kaltais dėl smurtavimo prieš globotinius, grasinimo nužudyti, savavaldžiavimo. Už tai jiems buvo skirta po 10 mėnesių nelaisvės.

Kauno apygardos teismas rugsėjį sugriežtino jiems bausmes – skyrė po pusantrų metų nelaisvės. Po šio nuosprendžio paskelbimo Gatajevai dingo.

Buvo paskelbta kaltinamųjų paieška, kreiptasi dėl ekstradicijos.

Dėl Kauno apygardos teismo nuosprendžio antradienį savo verdiktą turėtų skelbti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min