Gintaras Kryževičius apie vadinamąją pedofilijos bylą: jokiam spaudimui teisėjų korpusas nepasiduos, Neringa Venckienė negali dirbti teisėja

„Peržengiamos bet kokios ribos, ir aš noriu pabrėžti, kad tai niekur neprives. Mes esame profesionalus korpusas ir jokiems spaudimams, kokia forma jie bebūtų daromi iki fizinės jėgos panaudojimo, mes vistiek nepasiduosime. Tai bergždžias darbas“,  – penktadienį per spaudos konferenciją (žr. filmuotą medžiagą apačioje) sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) ir Teisėjų tarybos vadovas.

Jis taip pat dar kartą pabrėžė, kad Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė negali eiti teisėjos pareigų.

„Manau, kad ji negali dirbti teisėja“, – sakė G.Kryževičius.

„Pagal teisėjo statusą atitinkantį standartą arba kai kuriose situacijose N.Venckienė peržengia bendruosius moralės principus, arba etikos principus. Tai, ką skaičiau, kas vyko, jei tai tiesa, gydymo įstaigoje, tai visiškai nesuprantama, kaip galima būtų toleruoti tokius dalykus. Bet tam yra speciali institucija, kuri įvertins, kiek N.Venckienė neteisi toje susidariusioje situacijoje“, – tvirtino teismų savivaldos vadovas.

Manau, kad ji negali dirbti teisėja.

Paklausti, ar nebijo sulaukti prezidentės, neatsižvelgusios į Teisėjų garbės teismo siūlymą ir neatleidusios N.Venckienės, nemalonės, teismų savivaldos vadovai tvirtino konflikto neįžvelgiantys.

„Jeigu mes gyvensime vien baime, tai irgi negyvensime“, – atsakė Teisėjų tarybos sekretorė, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Laima Garnelienė.

„Nėra jokio nesutikimo. Aš daug aiškinau jums apie situaciją, kuri susidarė, prezidentei nepritarus Garbės teismo pozicijai ir aš nematau čia jokios konfliktinės situacijos tarp valdžių, nei kokių nors požymių, kad rodysime vienas kitam kokius nors principus ar įstatymo taikymo dalykus. Mūsų teismų savivalda parodė tam tikrą poziciją, prezidentė, turėdama vienintelė konstitucinę teisę ir pareigą spręsti, sprendė kitaip“, – teigė G.Kryževičius.

Laimos Garnelienės ir Gintaro Kryževičiaus spaudos konferencija

Penktadienį piliečių koalicijos „Už demokratinę teisėsaugą“ atstovai Teisėjų tarybą ragino inicijuoti tarnybinį V.Kondratjevo veiklos patikrinimą, patarti Panevėžio ir Kauno teismams nusišalinti nuo bylos dėl D.Kedžio dukters gyvenamosios vietos nustatymo, patarti teismams, kad mergaitės gyvenamoji vieta nebūtų nustatyta, kol nebus išnagrinėta pedofilijos byla.

Be to, Teisėjų taryba raginta išanalizuoti G.Kryževičiaus žodžius per LTV laidą „Teisė žinoti“. Pats pirmininkas nuo šio klausimo nusišalino.

Minėtosios koalicijos atstovas Antanas Guoga tikino, kad jie, visuomenininkai, „nebegali daugiau palikti teisėsaugos reikalų vien teisėsaugos sistemai“, o „teisėsauga neatstovauja piliečių teisėms“

„Mes svarstyti galime, bet aš jau sakiau po iškalbingos visuomeninės organizacijos atstovo kalbos, kad niekas neturi teisės kištis teisėjams nagrinėjant bylą, vykdant teisingumą, taip pat ir teisėjų savivalda“, – sakė L.Garnelienė.

Skundą dėl G.Kryževičiaus nutarta perduoti Teisėjų etikos ir drausme komisijai.

Taryba taip pat analizavo įvykius Kėdainių teisme. Incidentas įvyko sausio 19 dieną, apie 10 val., kai be sutikimo į teismo pirmininko kabinetą įėję du vyrai ir viena moteris šio teismo pirmininkui pareiškė, esą jis nieko apie bylą neišmanąs, sprendimą priėmęs nežinodamas visų bylos aplinkybių, ketino įteikti Neringos Venckienės knygą „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę“.

Toks elgesys yra nekorektiškas vien dėlto, kad bet koks spaudimas teismui yra negalimas.

Atsisakius priimti knygą, kaip skelbiama Nacionalinės teismų administracijos pranešime, ir paprašius palikti darbo kabinetą, išėjęs tik vienas iš vyrų, kitas pradėjęs vartyti ir cituoti knygą. Kabinetą N.Venckienę palaikančio judėjimo atstovai palikę tik po priminimo, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo pirmininkas bus priverstas kviesti policijos pareigūnus. Po kelių minučių vienas iš vyrų vėl įsibrovęs į kabinetą, palikęs knygą ant stalo ir pasakęs, kad su V.Kondratjevu dar neatsisveikina.

„Tiek, kiek viešojoje erdvėje buvo paskleista informacijos, toks visuomenininkų, kokie jie bebūtų susirūpinę tam tikromis situacijomis, kurios nagrinėjamos teismuose, toks elgesys yra nekorektiškas vien dėlto, kad bet koks spaudimas teismui yra negalimas“, – tvirtino G.Kryževičius.

Anot jo, bandoma įvariais būdais daryti spaudimą Kėdainių rajono apylinkės teismui.

„Vienas iš tų būdų – tokia visuomeninė grupė buvo įsiveržusi į teismo patalpas, įsiveržusi į V.Kondratjevo kabinetą, buvo įtikinėjama, kaip jis turėtų nagrinėti bylas. Taip peržengiamos bet kokios moralinės ribos (...) Žmonės vadinami necenzūriniais vardais ar vardais, kurie negalėtų skambėti iš mūsų lūpų“, – tvirtino Teisėjų tarybos vadovas.

Kalbėdamas apie jo atsistatydinimą, jis sakė, kad tuomet turėtų „išsivaikščioti“ visi teismai, o teisingumą vykdyti visuomeninės grupės su įvairiais interesais

„Siūlymas atsistatydinti? Aš pasakysiu “ne„, jeigu kas nors manęs klaus. Yra tam procedūros. Kas nors nori mane atstatydinti, yra apkaltos procesas“, – tvirtino G.Kryževičius.

Teisėjų taryba nusprendė dėl tokių veiksmų kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad būtų išanalizuotas incidentas.

„Mes visi darysime taip, kad tvirtu stuburu, palaikydami tuos, kurie vykdo savo pareigą taip, kaip priklauso, ir atsisakydami visų, kurie elgiasi panašiai, kaip Kaune elgėsi, pasiektume, jog nebūtų klijuojamos mums etiketės, kad pedofilai, nes mes tokie nesame, mes auginame visi vaikus, pergyvename dėl jų likimo“, – tvirtino LAT vadovas.

Teisėjų tarybos posėdyje G.Kryževičius teigė, kad tokiu būdu V.Kondratjevas yra šantažuojamas.

„Kondratjevas yra šantažuojamas tiesiogine to žodžio prasme ir jam atsilaikyti turėtų padėti savivalda moraliniu aspektu, kad jis matytų palaikymą“, – tvirtino Teisėjų tarybos pirmininkas.