Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojos Simonos Bronušienės, tarp įtėvių ir tėvų galima dėti lygybės ženklą, o globėjai suprantami tarsi kaip valstybės įgaliotiniai, kurie užtikrina vaiko teises ir poreikius, kurių negali garantuoti jų tėvai.
„Išvaikinimo“ proceso nėra
Esminis įvaikinimo skirtumas nuo nuolatinės globos – įtėviai tampa tėvais pagal įstatymą ir šis sprendimas negali būti atšauktas. S. Bronušienės teigimu, „išvaikinimo“ proceso nėra. Įtėviams gali tik būti apribotos ar atimtos teisės į vaikus.
„Žinoma, antrą kartą paliktas vaikas dar kartą traumuojamas, tačiau išimtinais atvejais dėl objektyvių priežasčių globėjai gali atsisakyti globojamų vaikų. Rimtomis ir pateisinamomis priežastimis laikoma stipriai sušlubavusi sveikata ar didelės finansinės problemos. Tuo tarpu įtėviai, kad ir kas nutiktų, negali imti ir atsisakyti vaikų. Kaip įprastoje šeimoje“, – pasakojo vaikų teisių ir įvaikinimo specialistė.
Juridinių skirtumų tarp nuolatinės globos ir įvaikinimo yra ir daugiau. Pavyzdžiui, globa laikoma terminuota – iki vaikas sulaukia pilnametystės. Tuo tarpu įvaikinimas nenutrūksta ir yra tęstinis procesas – įvaikintasis turi tokias pat juridines teises kaip ir biologinis vaikas, o įtėviai visą laiką tokiais liks.
„Realiame gyvenime santykiai tarp globėjų ir globotinių toli gražu nenutrūksta jiems sulaukus aštuoniolikos metų. Dažnai buvę globotiniai lieka gyventi su globėjais, kol susiranda savo būstą, vėliau vieni kitus lanko. Skirtumas tas, kad teisiškai šie santykiai tėra draugystė. Tuo tarpu įvaikiai turi ne tik visas teises, bet ir pareigas, kokias turi vaikai savo tėvams. Pavyzdžiui, jie įgyja teisę būti išlaikomi, kol mokosi, teisę į palikimą ar pareigą prižiūrėti tėvus senatvėje“, – skirtumus aiškino S. Bronušienė.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Simona Bronušienė |
Globojami vaikai nenutraukia savo ryšių su biologiniais tėvais ir giminaičiais. Tėvai gali matytis su jais, iš globėjo reikalauti informacijos apie savo atžalas, o susitvarkę buitį ir atsikratę priklausomybių susigrąžinti auginti vaikus. Tuo tarpu į įvaikintus vaikus biologiniai tėvai ar giminaičiai nebeturi jokių teisių ir susigrąžinti jų auginti nebegali.
Taip pat, skirtingai nei įvaikinimo atveju, globėjams kas mėnesį mokama po 520 litų. Pasak vaikų teisių ir įvaikinimo specialistės, globa juridiškai suvokiami kaip paslauga vaikui, netekusiam biologinių tėvų priežiūros. Vakarų valstybėse globėjų pareigos traktuojamos kaip valstybei naudingas darbas, todėl ėmus auginti daugiau priežiūros reikalaujantį vaiką galima pasiimti kone metus trunkančias mokamas atostogas.
Įvaikinti gali būti ne visi vaikai
Palaikomi glaudūs ryšiai su tėvais ar artimais giminaičiais dažnai būna kliūtis juos įvaikinti. S. Bronušienės teigimu, taip dažniausiai nutinka vaikams, kurie į vaikų globos namus patenka jau mokyklinio amžiaus ir turi brolių, seserų, bendrauja su seneliais, tetomis ar dėdėmis.
„Mokyklinio amžiaus vaikui, manau, kur kas geresnė išeitis yra globa. Dažnai tokie vaikai patys nenori būti įvaikinti, bet nori augti šeimoje. Be to, turintiems brolių ir seserų kur kas sunkiau rasti įtėvius, kurie įsivaikintų visus kartu. Globėjus rasti kur kas lengviau, o ir vaikas nenutraukia ryšių su savo artimaisiais“, – pasakojo specialistė.
Pasak S.Bronušienės, dažnai kyla diskusijų dėl įvaikinimo socialinio aspekto – vaikas tarsi praranda savo identitetą. Mat įvaikinant visuomet keičiasi jo pavardė, o labai dažnai ir vardas. Todėl šiuo metu skatinamas vadinamasis atviras įvaikinimas, kai vaikui yra pasakojama jo kilmės istorija.
„75 proc. vaikų globos namuose jau yra mokyklinio amžiaus. Lietuvoje nedaug šeimų nori įsivaikinti tokio amžiaus vaikus. Todėl jiems labiau ieškomi nuolatiniai globėjai. Tuo tarpu kūdikiams pirma stengiamasi rasti įtėvius ir tik paskui globėjus. Deja, bet mažus vaikus įsivaikinama noriau“, – sakė vaikų teisių ir įvaikinimo specialistė.
Globėjai ir įtėviai ruošiami vienodai
Reikalavimai, kas gali tapti įtėviais ar globėjais, yra panašūs. Abiem atvejais atsižvelgiama į žmogaus sveikatos būklę, gyvenimo sąlygas, tikrinamas teistumas, yra amžiaus ribos. Atrinkti kandidatai lanko tuos pačius tris mėnesius trunkančius pasirengimo kursus.
„Ir vieniems, ir kitiems vaikas yra parenkamas, o ne jie patys renkasi. Aišku, būna išimčių, kai su vaiku jau užmegztas stiprus ir ilgalaikis emocinis ryšys arba vaikas yra giminaitis. Tačiau tiek globos, tiek įvaikinimo atveju nerekomenduojama vaikščioti po globos namus ir rinktis. Pirmiausia todėl, kad vaikai nėra kaip žaislai parduotuvės lentynoje. Atviras rinkimasis neigiamai veikia vaikų psichiką“, – pasakojo S. Bronušienė.
Vaikų teisių ir įvaikinimo specialistės teigimu, emocinis veiksnys gali stipriai suklaidinti. Pavyzdžiui, vaikas, kuris iš karto pribėga, apsikabina ir vadina mama pirmą kartą matomą moterį, kenčia nuo prieraišumo sutrikimo. Toks vaikas net ir įvaikintas ar paimtas globoti mama ir tėčiu vadins visus aplinkinius dar ilgą laiką. Nepasiruošusius įtėvius ar globėjus tai gali itin gluminti. Todėl geriau, kai vaikų teisių specialistai išrenka kokį vaiką šeima yra pajėgi ir pasirengusi auginti.
Kaip tapti vaiko globėju?
Apsisprendusius ir gavusius tvirtą artimųjų paramą rūpintis tėvų globos netekusiu vaiku ir konkretaus vaiko globą šeimoje skiria vos šeši žingsniai. Savarankiškai būsimiems globėjams užteks žengti tik pirmąjį, o vėliau juos lydės atsakingi socialiniai darbuotojai ir vaikų teisių specialistai.
1 žingsnis. Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, reikia pateikti šiuos dokumentus:
• pažymą apie sveikatą (046a forma);
• dokumentus apie šeimos sudėtį, šeimyninę padėtį, šeimos pajamas, būstą;
• gyvenamosios vietos deklaracijos pažymą;
• kartu gyvenančių asmenų, vyresnių nei 16 metų, sutikimus;
• gyvenimo aprašymą;
• prašymą, kuriame nurodoma, kokio amžiaus, keliais vaikais pageidaujama rūpintis.
2 žingsnis. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai įvertina dokumentus ir, jei nėra kliūčių, informuoja savo socialinius partnerius, kad yra nauja šeima, pageidaujanti globoti.
3 žingsnis. Socialinis darbuotojas apsilanko šeimos namuose, kad susipažintų su šeima ir įvertintų gyvenamąją aplinką.
4 žingsnis. Šeimai pranešama apie tai, kada ir kur prasideda mokymai. Mokymai trunka apie tris mėnesius. Jų metų aptariami svarbūs su vaikų globa susiję klausimai: vaikų išgyventos netektys, prieraišumas, vaikų auklėjimas, pastovių ryšiu mezgimas, pasiruošimas pokyčiams.
5 žingsnis. Socialinis darbuotojas parengia Išvadą dėl šeimos pasirengimo globoti ir ją pateikia Vaiko teisių apsaugos skyriui.
6 žingsnis. Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai parenka šeimai vaiką, kuriuo siūlo rūpintis, pateikia apie jį informacijos. Šeima nuvykusi į globos įstaigą susipažinti su vaiku informuoja apie savo sprendimą.
Daugiau informacijos apie vaikų globą Jums visuomet suteiks seniūnijose dirbantys Vaiko teisių apsaugos skyriaus inspektoriai. Taip pat galima kreiptis į:
•Vilniaus m. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Globos ir įvaikinimo poskyris
Konstitucijos pr. 3, Vilnius
Tel.: 8 5 211 25 67
www.vilnius.lt
•Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM
A.Vivulskio g. 13, Vilnius
Tel.: 8 5 231 0928
El. p. info@vaikoteises.lt
www.vaikoteises.lt
