Prieš penkerius metus G.Nausėda rinkimus laimėjo surinkęs 66 proc. balsų, o I.Šimonytė gavo dukart mažiau.
15min atliktos apklausos rodo, kad šiemet atotrūkis gali būti dar didesnis. Plačiau apie tai galite skaityti čia: Niūrūs debesys virš I.Šimonytės: G.Nausėdos atotrūkis tik auga
Detalūs rezultatai: Lietuvos prezidento rinkimai: detalūs rezultatai – kaip balsavo kiekviena savivaldybė
G.Nausėda antrame prezidento rinkimų ture tikisi 75 proc. rinkėjų palaikymo
21:26
Dar vienos kadencijos prezidento poste siekiantis Gitanas Nausėda sako antrame ture besitikintis 75 proc. rinkėjų palaikymo.
„Aš galbūt labiau referuočiau į tuos pasitikėjimo rodiklius, kurie reguliariai yra skelbiami ir pagal kuriuos matyti, kad mane palaiko arba teigiamai vertina apie 75 proc. gyventojų. Atvirkščiai – premjerę teigiamai vertina apie 25 procentai. Galbūt tas santykis ir galėtų būti panašus“, – interviu LRT laidoje „Dienos tema“ pirmadienį sakė šalies vadovas.
Lietuvos gyventojus G.Nausėda skatino balsuoti po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture ir kritikavo kai kurių kandidatų raginimus juo nebesidomėti.
„Manau, kad pirmiausia tai yra labai nepilietiška pozicija. Turbūt nereikėtų žmonėms vien tiktai susiejus su savo asmeniniu rinkimu rezultatu pasakyti, kad, jeigu man nepasisekė, ignoruokite rinkimus“, – sakė prezidentas.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, G.Nausėda surinko 44 proc. balsų, premjerė Ingrida Šimonytė – apie 20 procentų.
2019 metais varžovų jėgos buvo lygesnės, tuomet jie abu per pirmąjį turą surinko maždaug po 31 proc. rinkėjų balsų. Antrajame ture G.Nausėda tąsyk laimėjo surinkęs daugiau nei 65 proc., I.Šimonytė liko antra su 33 procentais.
Trečioje vietoje šiais metais liko advokatas Ignas Vėgėlė, surinkęs 12,4 proc. rinkėjų palaikymo.
Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.
Įtakingas konservatorius: R.Žemaitaičio partija patektų į Seimą
19:25
Konservatorių vadovybės narys parlamentaras Andrius Vyšniauskas atskleidė, kad viešai neskelbtuose reitinguose potenciali Remigijaus Žemaitaičio partija jau senokai perkopia 5 proc. slenkstį, reikalingą patekti į Seimą.
„Žemaitaitis jau kurį laiką reitinguose atrodė gana stipriai. Mano matytuose reitinguose jau daugiau nei metus jo partija yra virš 5 proc.“, – feisbuke parašė A.Vyšniauskas.
Partijos kartais užsako viešai neskelbiamas nuomonių apklausas. R.Žemaitaitis prezidento rinkimuose liko ketvirtas su 9 proc. balsų.
Politologas L.Bielinis: partijos jau galvoja apie Seimo rinkimus
19:00
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis sako, kad rinkimų kampanija buvo vangoka, o tai lėmė partijų strategija dėmesį sutelkti Seimo rinkimams rudenį.
„Rinkimų kampanija buvo vangoka. Mes norime dramos, kad kandidatai kibtų vieni kitiems į atlapus. Bet konstituciškai prezidentas yra apribotas Seimo galios. Didžiosios politinės partijos į prezidentinę kampaniją žiūrėjo kaip į repeticiją prieš Europos Parlamento rinkimus, o ypač – rinkimus į Seimą“, – 15min studijoje sakė L.Bielinis.
Jo teigimu, sėkmingas Remigijaus Žemaitaičio pasirodymas reiškia, kad jis tikriausiai vėl bus Seimo nariu, o jo nauja partija gali turėti ir atskirą frakciją Seimą.
Visą rinkimų laidą, kurioje kalbėjo L.Bielinis ir kiti ekspertai, galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą.
R.Karbauskis: „valstiečių“ rinkėjai balsuos už G.Nausėdą
18:27
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako neabejojantis, kad antrajame ture partijos rinkėjai palaikys Gitaną Nausėdą.
„Penktadienį turėsime partijos tarybos posėdį, kažkokį sprendimą (dėl paramos) darysime, bet manau, kad dabar tai nelabai svarbu, nes logiškai mąstant, mūsų rinkėjai net nesikreipiant į juos balsuos už dabartinį prezidentą ir akivaizdu, kad ne už Ingridą Šimonytę“, – BNS pirmadienį sakė R. Karbauskis.
Plačiau apie R.Karbauskio poziciją galite skaityti čia: R.Karbauskis regi I.Vėgėlę politikoje
Ką Lietuvos politikai reikš Nausėdos ir socialdemokratų draugystė?
18:17
Laidų vedėjas Arūnas Valinskas sako, kad socialdemokratams gali padėti geri santykiai su prezidentu Gitanu Nausėdu ruošiantis Seimo rinkimams.
Rinkimų naktį buvęs Seimo pirmininkas 15min studijoje svarstė, kad šalies vadovas su šia partija tikėtųsi bendradarbiauti sklandžiau nei su konservatoriais.
Visą rinkimų tinklalaidę galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą.
Ką parodė E.Vaitkaus geras pasirodymas?
16:52
Eduardo Vaitkaus rezultatą 15min studijoje rinkimų naktį įvertino Arūnas Valinskas, Aurimas Perednis ir Vaidotas Beniušis.
Visą rinkimų tinklalaidę galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą.
Politologai: I.Vėgelei rinkimuose galėjo trukdyti debatai, G.Nausėda –aiškus favoritas
15:03
Politologų vertinimu, prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai nėra netikėti, Ignui Vėgelei patekti į antrąjį rinkimų turą galėjo sutrukdyti ir pasirodymas debatuose, o antrajame ture aiškiu favoritu jie įvardija perrinkimo siekiantį šalies vadovą Gitaną Nausėdą.
Pasak politologų, jo šansus gali sumažinti nebent besitęsianti pranešėjo komisijos istorija ar mažas rinkėjų aktyvumas, galvojant, kad nugalėtojas jau aiškus.
Antrajame ture, kaip ir prieš penkerius metus, vėl susitiks dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja Ieva Petronytė-Urbonavičienė teigė, kad rinkimų rezultatai „didelės nuostabos nesukėlė“.
„Akivaizdu buvo, kad dabartinis prezidentas į antrąjį turą tikrai išeis, klausimas buvo, pagal apklausų rezultatus sprendžiant, ar antrasis kandidatas bus I.Šimonytė ar I.Vėgėlė. Tačiau debatuose I.Vėgėlei pritrūko šiek tiek parako užtaiso, galbūt tai prisidėjo prie to, kad I.Šimonytė į antrąjį turą išėjo su labiau užtikrinta persvara“, – BNS sakė politologė.
I.Petronytės-Urbonavičienės teigimu, trūko kandidato pasiruošimo debatams ir, jos nuomone, nebuvo iki galo gerai ištransliuotos programinės nuostatos.
„Atrodytų, kad kažkokio ir nusiteikimo trūko, priblėsęs į pabaigą pasirodė“, – sakė ji.
„Didelės nuostabos dėl pirmo kandidato nėra, o dėl antros vietos buvo šiokia tokia intriga“, – pridūrė ji.
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius pritarė, kad G. Nausėdos ir I. Šimonytės dvikova antrajame ture buvo labiausiai tikėtinas variantas, nors kai kurios apklausos ir rodė, kad I. Vėgėlė gali užimti antrąją vietą pirmajame ture.
„Apklausos yra tobuliausias žinojimo būdas, bet tai neparodo pilno vaizdo, galiausiai, yra neapsisprendę rinkėjai, dalis jų ateina ir vienokį ar kitokį sprendimą priima“, – teigė pašnekovas.
I. Šimonytės rezultatą reikėtų lyginti su S. Skvernelio
Per porinkiminę spaudos konferenciją Valdovų rūmuose I.Šimonytė teigė mananti, kad nereikėtų lyginti jos šių rinkimų rezultato su pasiektu prieš penkerius metus, „kada neslėgė trijų su pusės metų atsakomybės aplinkybės“.
Šiemet pirmajame rinkimų ture I.Šimonytė surinko daugiau nei 282 tūkst. balsų, 2019-aisiais pirmajame prezidento rinkimų ture – per 446 tūkst. balsų.
2020-aisis Seimo rinkimuose I.Šimonytė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos sąraše surinko virš 155 tūkst. pirmumo balsų.
M.Baltrukevičiaus nuomone, teisingiausia būtų lyginti I. imonytės šių metų rinkimų rezultatą su 2019-ųjų tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio rezultatu. Jis surinko daugiau nei 279 tūkst. balsų ir pirmajame ture liko trečias.
„Abudu buvo premjerais, premjerai Lietuvoje nėra labai populiarūs istoriškai, Seimas „dėl visko kalčiausias“, bet Vyriausybė ne taip toli iš paskos seka, kai reikia kažkam atsakomybę dėl problemų priskirti. I.Šimonytei metai premjerės poste tikrai buvo sunkūs, įtempti, daug krizių. Tai, kad ji pasiekė rezultatą beveik identišką į S.Skvernelio, tai iš esmės parodo, kad nėra taip viskas blogai“, – kalbėjo M.Baltrukevičius.
E.Vaitkaus rinkėjai nebūtinai prorusiški
M.Baltrukevičiaus teigimu, galutinė kandidatų rikiuotė nėra netikėta, tačiau VPAI analitiką kiek nustebino Remigijaus Žemaitaičio rezultatas – daugiau nei 9 proc. balsų ir ketvirtoji vieta.
„Bet visas kontekstas jam buvo palankus. Kam nepatiko jo antisemitiniai pasisakymai, greičiausiai, ir iki tol nebuvo jo gerbėjai, bet jis gavo papildomo dėmesio. Ir neapkaltinsi R.Žemaitaičio tuo, kad jis pasyvus, nesistengė, nevykdė kampanijos“, – sakė VPAI analitikas.
M.Baltrukevičiaus nuomone, virš 7 proc. balsų surinkęs Eduardas Vaitkus surinko savo kandidato rinkimuose nekėlusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) balsus. Partijos pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis tris kartus dalyvavo prezidento rinkimuose: 2019 metais surinko beveik 4 proc., 2014-aisiais – virš 8 proc., 2009-aisiais – netoli 5 procentų rinkėjų balsų.
„E. Vaitkus pasiėmė tuos balsus, kurie jam natūraliai ir turėjo įkristi, kai LLRA nekėlė jokio kandidato. Kaip jis pats pasakojo, kad užteko prispausdinti brošiūrėlių rusų kalba, išmėtyti tuose tiksliniuose regionuose – ir viskas, nereikėjo net per daug persistengti dėl tų balsų“, – teigė M.Baltrukevičius.
Visgi VPAI analitikas nemano, kad visi E.Vaitkaus rinkėjai yra prorusiški ar palaikantys Vladimiro Putino režimą.
„Ta jo žinutė, kad jis bus taikos prezidentas, (...) visuomenė yra įsibaiminusi, ne visi žmonės sugeba įvertinti tas politines žinutes, kas už to slypi, ta nesaugumo atmosfera Lietuvoje galėjo padėti jam po keturis ar penkis procentus stabiliai rinkti praktiškai visose apygardose“, – kalbėjo analitikas.
Daugiau skaitykite ČIA:
Apstulbinusi E.Vaitkaus sėkmė – kodėl Visaginas ir Šalčininkai jį matytų prezidentu?
13:39
Prezidento rinkimų pirmasis turas parodė, kad kai kurie Lietuvos regionai renkasi kandidatą, kuris nekalba apie jų problemas ir išeitis, kaip jas spręsti, o tiesiog kartoja Kremliaus skleidžiamą naratyvą. Kodėl Šalčininkų rajono, Visagino, dalies Vilniaus rajono ir net miesto rinkiminių apylinkių rinkėjams to pakako, kad jie balsuotų už prorusiškais pasisakymais garsėjantį Eduardą Vaitkų? Priežasčių esama ne vienos.
Pirmasis Prezidento rinkimų turas baigėsi akivaizdžiu einančio pareigas prezidento Gitano Nausėdos (44,10 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų) laimėjimu. Vis dėlto antrojo turo prireiks ir ten kartu su juo išvysime premjerę Ingridą Šimonytę (19,86 proc., laimėjo Vilniaus mieste).
Visas rinkimų naujienas rasite čia.
Toliau už daugiausia balsų surinkusiųjų rikiavosi Ignas Vėgėlė (12,37 proc.), Remigijus Žemaitaitis (9,25 proc.) ir Eduardas Vaitkus (7,33 proc.).
Laimėjo dviejose savivaldybėse
Būtent Eduardas Vaitkus gali pasigirti laimėjęs šiuos rinkimus net dviejose savivaldybėse – daugiausia balsų jis surinko Šalčininkų rajone (39,91 proc.) ir Visagine (37,8 proc.).
Puikiai jam sekėsi ir Vilniaus rajone, kur gavęs 19,24 proc. balsų jis buvo antras, aplenkdamas I.Šimonytę. Vilniaus mieste jį palaikė daugiau nei 8 proc. rinkėjų, tačiau atidžiau panagrinėjus rinkimų apylinkių rezultatus, akivaizdu, kad sostinės pakraščiuose E.Vaitkus labai sėkmingai rinko balsus, aplenkdamas ir I.Šimonytę.
Balsavo už jį ir Švenčionių (16,02 proc.), Zarasų (11,05 proc.), Trakų (12,24 proc.) rajonai, Klaipėdos miestas (11,71 proc.).
Tuo metu kitur jo populiarumas tesiekė 3-7 proc.
Tad kas nulėmė, kad ten, kur gyvena tautinių mažumų atstovų – lenkų, rusų – dauguma, būtent E.Vaitkus gali pasigirti geriausiais rezultatais?
Daugiau skaitykite ČIA:
A.Armonaitė potencialą žada rodyti kituose rinkimuose
13:37
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako teisininko Dainiaus Žalimo rezultato prezidento rinkimuose nedramatizuojanti ir priduria, kad politinė jėga potencialą žada parodyti artėjančiuose rinkimuose.
„Visiškai nesutinku, nes tai yra skirtingi rinkimai ir virš 50 tūkst. Dainiaus Žalimo surinktų balsų yra tik dalinis Laisvės partijos potencialas, kurį mes parodysime artėjančiuose rinkimuose“, – BNS pirmadienį teigė A.Armonaitė, paklausta, ar, jos nuomone, šešta D.Žalimo vieta prezidento rinkimuose nėra tam tikras signalas Laisvės partijai.
„Vertinu tą situacija normaliai, jos visiškai nedramatizuočiau. Tai yra skirtingi dalykai“, – pridūrė ji.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, per prezidento rinkimus už D.Žalimą balsavo per 50 tūkst. arba beveik 3,6 proc. rinkėjų.
Į antrą prezidento rinkimų turą pateko antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda ir konservatorių keliama Vyriausybės vadovė premjerė Ingrida Šimonytė.
A. Armonaitė sakė, kad dalis Laisvės partijos rinkėjų pirmajame prezidento rinkimų ture strategiškai balsavo už I.Šimonytę.
„Dalis galbūt (rinkosi – BNS) ir prezidentą Gitaną Nausėdą, galbūt. Manau, kad ir tokių buvo“, – sakė politikė.
Ji kalbėjo, kad kol kas partija nėra priėmusi sprendimo dėl to, ką rems antrame rinkimų ture.
Tuo metu trečioje vietoje rinkimuose liko advokatas Ignas Vėgėlė, ketvirtoje – partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, o penktąją vietą užėmė medikas Eduardas Vaitkus.
Anot A.Armonaitės, šių kandidatų rinkimų rezultatai „nuoširdžiai neramina“.
„Manau, tai yra stiprus signalas ir Lietuvos ateičiai, ir politinėms partijoms, kurios priešingai mąsto, tame tarpe ir mūsų“, – sakė ji.
Ji taip pat kalbėjo mananti, kad prezidento rinkimai rodo, jog „šiais metais mes spręsime iš esmės dėl Lietuvos ateities Vakaruose“.
„Man atrodo, kad tokioms partijoms kaip Laisvės partija reikia kautis ne tik dėl tų pokyčių, dėl kurių mes susikūrėme, pavyzdžiui, kad Lietuvoje kurtųsi daugiau inovacijų ar būtų priimtas partnerystės įstatymas, bet, tiesą sakant, dėl pačių pamatinių dalykų – dėl Lietuvos ateities Vakaruose, dėl to, dėl ko mes, atrodo, jau susitarėme ir įgyvendinome, ir tą įtvirtinome, ir išsiaiškinome jau seniai“, – teigė politikė.
Paklausta dėl D. Žalimo politinės ateities, ji ragino sulaukti birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.
Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.
V.Blinkevičiūtė: antrą turą laimės G.Nausėda
13:31
VRK atmeta kaltinimus dėl stebėtojų: ESBO misijų į Lietuvą nesiunčia nuo 1996-ųjų
13:26
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atmeta kai kurių kandidatų priekaištus dėl tarptautinių stebėtojų nedalyvavimo prezidento rinkimuose Lietuvoje.
VRK pirmininkė Lina Petronienė pirmadienį per spaudos konferenciją Seime pranešė, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) savo stebėjimo misijų į Lietuvą nebesiunčia nuo 1996 metų.
„Didesnė ESBO stebėtojų misija buvo 1996 metais, kai vyko Seimo rinkimai. Tada turėjome apie 40 stebėtojų. Po to misijų ilgokai neturėjome. 2009 metais prieš prezidento rinkimus vykdyta poveikio įvertinimo misija ir taip pat nebuvo siųsta ESBO stebėtojų misija“, – tvirtino ji.
Pasak L.Petronienės, mažos ekspertų grupės, apie dešimt žmonių, į Lietuvą atvyksta nuo 2012 metų per visus Seimo ir prezidento rinkimus.
„Bet tos misijos buvo tik apie dešimt ekspertų, vertintos pačios (rinkimų – BNS) procedūros, teisinė aplinka. Nebuvo tokio plataus stebėjimo rinkimų apylinkėse, kaip kad kartais bandoma pateikti. Tai labai svarbu, nereikėtų tuo manipuliuoti“, – pabrėžė VRK pirmininkė.
Prezidento rinkimuose dalyvavęs advokatas Ignas Vėgėlė pirmadienį per spaudos konferenciją Valdovų rūmuose vykusius rinkimus vadino neskaidriais, nes jose esą nedalyvavo tarptautiniai stebėtojai.
„Aš manau, kad labiausiai koją pakišo ir sudėtingiausia, kad buvo, mano įsitikinimu, ganėtinai neskaidrūs rinkimai. Mes neturime ESBO tarptautinių stebėtojų šiais metais, turbūt pirmą kartą po 2004 metų“, – kalbėjo I.Vėgėlė.
„Mes panašėjame į Rusiją. Rusijoje irgi šiais metais vykstant rinkimuose taip pat buvo išprašyti ESBO. Mes esame kažkuo panašūs, tik argumentai pas mus visiškai kitokie“, – pridūrė jis.
Stebėtojų į Lietuvą ESBO pranešė nesiųsianti po to, kai Lietuva atsisakė įsileisti Rusijos ir Baltarusijos atstovus.
VRK duomenimis, iš viso prezidento rinkimus Lietuvos stebėjo per 2 tūkst. stebėtojų.
Užsienyje balsavo per 37 tūkst. piliečių, didesnė dalis palaikė I.Šimonytę
13:13
Užsienyje per prezidento rinkimus balsavo 37,7 tūkst. Lietuvos piliečių, didesnė dalis jų palaikė konservatorių kandidatę premjerę Ingridą Šimonytę, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
Anot jų, rinkėjų sąrašuose balsuoti užsienyje buvo įrašyti 65,6 tūkst. rinkėjų. Iš jų savo valią pareiškė 37,7 tūkst. arba 57,52 procento.
Už I.Šimonytę balsavo 39,2 proc. piliečių, už antros kadencijos prezidento poste siekiantį Gitaną Nausėdą – 28,37 procento.
Pasak VRK pirmininkės Linos Petronienės, šie skaičiai dar gali truputį keistis, nes kol kas negauta visų duomenų iš balsavimo punktų užsienyje.
Dalyvauti referendume dėl dvigubos pilietybės išplėtimo registravosi 60,8 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių, dalyvavo – 38 tūkst. arba 62,76 procento.
Iš jų už Lietuvos pilietybės išsaugojimą įgijus kitos valstybės pilietybę balsavo 93,74 proc. rinkėjų.
Šiemet antrą kartą per penkerius metus nepavyko surinkti reikiamo balsų skaičiaus pakeisti Konstituciją, išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes.
Konstitucijai pakeisti pritrūko apie 166 tūkst. tam pritariančiųjų balsų.
V.Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės dar vienam referendumui dėl dvigubos pilietybės
13:02
Nepavykus antrajam referendumui išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės, kad referendumas bus organizuojamas darsyk.
Parlamento vadovė sako, kad norint išplėsti dvigubos pilietybės suteikimo galimybę, „paprastų išeičių nėra“, ji neatmeta dar vieno referendumo rengimo.
„Yra aiškus kelias, kuriuo jau du kartus ėjome, atrodo, kad vis arčiau esame rezultato, bet vis pritrūksta. Tokia demokratinė rinkėjų valia. Kaip bus po penkerių metų, tikrai nesiimsiu spėlioti, bet visus variantus reikėtų vertinti, neatmetu visiškai ir referendumo kartojimo, jei tam bus bendra politinė valia“, – spaudos konferencijos metu pirmadienį kalbėjo Seimo pirmininkė.
V.Čmilytė-Nielsen teigė, kad didėja aktyvumas prezidento rinkimuose, tad galima daryti prielaidą, kad aktyvumas pasieks „didesnius skaičius“, kas galbūt leistų tikėtis palankaus rezultato referendume dvigubos pilietybės šalininkams.
„Tikėjausi, kad pavyks, nepaisant to, kad kartelė yra aukšta. Norėjosi tikėtis, kad bus toks aktyvumas, kuris leistų pilietybės išsaugojimui gauti pritarimą. Mes matome, kad palaikymas tam didelis, bet ir kartelė tam labai aukšta“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Yra nusivylimo, kad pritrūko šį kartą, negaliu to slėpti“, – pridūrė ji.
V. Čmilytės-Nielsen nuomone, referendumo kartelės pamažinimas „nėra geras kelias“.
„Tai sukelia kitų pavojų ir problemų, apie tai ne kartą diskutuota“, – sakė parlamento vadovė.
Prezidento rinkimai: didžiausios staigmenos, tendencijos ir prognozės
12:49
Lietuva apsisprendė, kad reikės antrojo prezidento rinkimų turo, į kurį rinkėjai delegavo du politikus – antrosios kadencijos siekiantį Gitaną Nausėdą ir premjerę Ingridą Šimonytę. Tuo metu referendumas dėl pilietybės išsaugojimo ir vėl neįvyko. Rinkimų ir referendumo rezultatus šiandien aptariame su Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaite ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovu Linu Kontrimu.
G.Landsbergis mato potencialą Seimo rinkimuose
12:46
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas sako, kad partijos kandidatės Ingridos Šimonytės pasirodymas prezidento rinkimuose nuteikia pozityviai ir rodo „rimtą potencialą“ sėkmingiems Seimo rinkimams.
„Nepaisant nepalankių prognozių ir visų oponentų bandymo žūtbūt užkirsti kelią premjerei atsidurti antrame ture, manau, tai tikrai pozityviai nuteikiantis rezultatas. Po beveik kadencijos, vidaus ir geopolitinių iššūkių apsuptoje Vyriausybėje, Ingrida išlaikė ir mobilizavo rinkėją. Toks rezultatas tikrai rodo rimtą potencialą sėkmingiems Seimo rinkimams“, – BNS pirmadienį perduotame komentare sakė Gabrielius Landsbergis.
I.Šimonytė sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose sulaukė beveik 280 tūkst. arba maždaug 20 proc. rinkėjų palaikymo ir antrajame ture susirungs su perrinkimo siekiančiu dabartiniu šalies vadovu Gitanu Nausėda – už jį balsavo apie 625 tūkst. arba daugiau nei 44 proc. rinkėjų.
G.Landsbergis taip pat sako apgailestaujantis dėl nepavykusio bandymo referendume išplėsti dvigubos pilietybės, taip pat tvirtino, kad, matant didelį gyventojų palaikymą siūlymui, reikės ieškoti būdų grįžti prie šio klausimo.
„Apmaudu, kad nepavyko. Piliečių aktyvumas yra didesnis nei praeitame referendume, bet vis dar nepakankamas. Kartelė yra labai aukšta ir apie 80 proc. atėjusiųjų turėjo pasisakyti „už“, kad būtų priimtas sprendimas keisti Konstituciją. Vis dėlto absoliuti dauguma dalyvavusiųjų referendume palaikė pilietybės išsaugojimą, todėl reikia ieškoti būdų, kaip prie šio klausimo grįžti“, – sakė TS-LKD lyderis.
Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, referendume dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 arba beveik 59 proc. rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 arba 74,13 proc. balsavusiųjų, tačiau to nepakako.
Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai, todėl privalu buvo surinkti 1 mln. 192 tūkst. 617 rinkėjų balsų.
Referendumo iniciatorė, TS-LKD atstovė Seime Dalia Asanavičiūtė nepavykus referendumui siūlo keisti Pilietybės įstatymą, numatant galimybę išlaikyti pilietybę Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybėse gyvenantiems lietuviams.
Seimo pirmininkė: rezultatai rodo, kad Lietuvos užsienio ir saugumo politika nesikeis
12:44
Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, prezidento rinkimų rezultatai jos nenustebino, jie rodo, kad Lietuvos užsienio ir saugumo politikos kryptis nesikeis.
Antrajame ture, kaip ir prieš penkerius metus, vėl susitiks dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Nenustebino rezultatai. Galima buvo numatyti, kad vienas ryškus favoritas bus, taip ir susidėliojo pirmasis etapas“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, antrajame ture yra kandidatai, kurių požiūris į užsienio politiką, saugumą, gynybą ir paramą Ukrainai yra aiškus.
„Kuriuo galima pasikliauti, kad Lietuvos pozicija ir kryptis niekaip nesikeis, tai geroji šių rinkimų žinia“, – teigė parlamento vadovė.
„Kita žinia – yra kandidatų, kurių prokremliškos pažiūros nesutrukdė jiems gauti nemenką palaikymą. Tai irgi tam tikro dėmesio reikalaujantis aspektas“, – kalbėjo ji.
Jos teigimu, rinkimų rezultatai rodo, kad kai kurias visuomenės grupes pasiekia propagandos naratyvai ir „tą reikėtų įvertinti“.
V. Čmilytės-Nielsen nuomone, prezidento rinkimai neturės didesnės įtakos rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams.
„Apklausos prieš rinkimus rodė, kad kandidatų turėjimas ar jų neturėjimas, aktyvus ar neaktyvus dalyvavimas prezidento rinkimų kampanijoje įtakos partijų reitingams neturėjo“, – teigė Seimo pirmininkė.
V.Čmilytė-Nielsen teigė, kad Liberalų sąjūdis po partijos valdybos ir tarybos posėdžio diskutuos, ar pareikšti paramą kuriam nors kandidatui.
„Šiuo metu manyčiau, kad turėtume laikytis neutralios pozicijos, kokios laikėmės prieš pirmąjį turą“, – sakė liberalų lyderė.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, G.Nausėda surinko 44 proc. balsų, I.Šimonytė – apie 20 procentų.
Paaiškėjo, kurį kandidatą antrame ture palaikys „valstiečiai“ ir „demokratai“
12:17
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis įvardino savo favoritą antrame prezidento rinkimų ture.
Perrinkimo siekiančiam šalies vadovui Gitanui Nausėdai nedaug trūko iki pergalės dar pirmame ture – jis surinko 44,1 proc. balsų, antra likusi konservatorių premjerė Ingrida Šimonytė gavo dvigubai mažiau – 19,86 proc.
Abu politikai, kaip ir prieš penkerius metus, susigrums prezidento rinkimų antrame ture.
LVŽS lyderis R.Karbauskis ir „demokratų“ pirmininkas S.Skvernelis įvardino, kurį iš šių kandidatų jame palaikys.
Pasak „valstiečių“ pirmininko, prezidento rinkimų nugalėtojas jau yra aiškus ir tai yra dabartinis šalies vadovas G.Nausėda.
„Nežinau, ar čia reikia dabar ką nors remti, nes praktiškai mes jau turime rinkimų laimėtoją ir tikriausiai Lietuvoje neatsirastų nė vieno politologo, nė vieno analitiko, kuris pasakytų, kad yra linkusi kokia nors intriga rinkimuose“, – 15min sakė R.Karbauskis.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis konkrečiai, už ką balsuos antrame ture, neįvardino, tačiau leido suprasti, kad už G.Nausėdą.
Daugiau skaitykite ČIA:
Nepavykus referendumui dėl dvigubos pilietybės, D.Asanavičiūtė siūlo keisti įstatymą
12:09
Antrą kartą nepavykus įteisinti dvigubos pilietybės referendumu, jo iniciatorė parlamentarė Dalia Asanavičiūtė siūlo keisti Pilietybės įstatymą, leidžiant išlaikyti pilietybę Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybėse gyvenantiems lietuviams.
Pasak D.Asanavičiūtės, po antro karto Konstitucijos keitimas dėl dvigubos pilietybės atsidūrė „teisinio neįmanomumo situacijoje“, tad Seimo narė siūlo susiaurinti sąrašą valstybių, kurių pilietybes įgiję lietuviai galėtų išlaikyti ir Lietuvos pilietybę.
„Todėl registravau ir siūlau Seimui Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pataisas. Įstatymo projektu siūloma, jog Lietuvos Respublikos pilietybę galėtų išlaikyti po 1990 metų kovo 11 dienos išvykę, gimimu įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, o Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybės narės ir (...) organizacijos partnerės Europos Sąjungos valstybės pilietybę įgiję ne gimimu“, – pirmadienį išplatintame pranešime cituojama Seimo konservatorė.
Anot jos, taip būtų susiaurintas referendume siūlytas valstybių sąrašas, kurių pilietybes įgiję lietuviai galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę, o jos suteikimą būtų galima laikyti „atskira, reta išimtimi pagal Konstitucinę doktriną“.
D.Asanavičiūtė įstatymo pataisa taip pat siūlo keisti galiojantį dviejų mėnesių terminą pranešti Lietuvos institucijoms apie įgytą kitos valstybės pilietybę. Ji siūlo, kad tai reikėtų padaryti keičiantis pasą ar tapatybės kortelę.
„Manoma, kad tokia nuostata dabar yra neveiksminga, o keičiantis asmens pilietybę patvirtinančius dokumentus asmuo galėtų informuoti atitinkamas institucijas apie įgytą kitos valstybės pilietybę“, – nurodoma parlamentarės pranešime.
D.Asanavičiūtės teigimu, Pilietybės įstatymo pataisų tikslas – padėti daliai mūsų Lietuvos piliečių išlaikyti teisinį ryšį su valstybe ir išsaugoti lietuvius, įgijusius Lietuvos saugumo garantą užtikrinančio aljanso narių valstybių pilietybes.
Naujausias išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, referendume dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 arba beveik 59 proc. rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 arba 74,13 proc. balsavusiųjų, tačiau to nepakako.
Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai, todėl privalu buvo surinkti 1 mln. 192 tūkst. 617 rinkėjų balsų.
Vėliau surengtoje spaudos konferencijoje D.Asanavičiūtė tvirtino, kad nepaisant nesėkmės, rezultatai rodo, jog Lietuvos visuomenė „iš esmės pritaria pilietybės išsaugojimo idėjai“.
2019 metais surinkti reikėjo 1,24 mln. balsų, pavyko – 956 tūkst. 564 arba 72,35 proc. balsavusiųjų.
Kibernetinio saugumo centras teigia nefiksavęs incidentų per rinkimus
11:50
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) teigia nefiksavęs kibernetinių incidentų, kurie būtų susiję su sekmadienį vykusiais prezidento rinkimais ir referendumu.
„Sekmadienį fiksavome kelis nereikšmingus incidentus, tačiau nei vienas iš jų nebuvo susijęs su rinkimų procesu“, – pirmadienį išplatintame pranešime teigė NKSC direktoriaus pavaduotojas Antanas Aleknavičius.
NKSC tvirtina, jog rinkimų savaitgalį buvo padidinęs budrumo lygį ir atidžiau stebėjo visą kibernetinę erdvę – centro specialistai, bendradarbiaudami su Vyriausiąja rinkimų komisija (VRK) ir jos informacinių technologijų paslaugų teikėjais, visą savaitgalį stebėjo pagrindinius rinkimų tinklus ir sistemas. Papildomai buvo stebimos ir visų kandidatų į prezidentus interneto svetainės.
Rinkimų laikotarpiu buvo sustiprinta ir NKSC grėsmių analizės komanda. Prie jos prisijungė ir kartu kibernetinę erdvę stebėjo NKSC partneriai iš Jungtinių Amerikos Valstijų Pensilvanijos nacionalinės gvardijos.
A. Aleknavičius teigia, jog kibernetinio saugumo atžvilgiu ramus savaitgalis yra „kelių mėnesių pasirengimo ir glaudaus bendradarbiavimo su VRK rezultatas“.
Metų pradžioje NKSC specialistai atliko VRK tinklų ir informacinių sistemų patikrinimą, vertino kibernetinių saugumo rizikų valdymą. Rinkimų komisijų nariams buvo organizuoti teoriniai kibernetinės higienos mokymai, o vėliau jų gebėjimai atpažinti internetinių sukčių el. laiškus buvo patikrini iš anksto neskelbtose pratybose.
D.Žalimas remia I.Šimonytę, bet netiki jos pergale antrajame ture
11:49
Laisvės partijos kandidatas į prezidentus, teisininkas Dainius Žalimas teigia antrajame prezidento rinkimų ture remiąs premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, tačiau jos pergale netiki.
„Yra tik viena kandidatė, kuri vertybiškai atitinka mano pažiūras, bet, deja, galiu pasakyti, kad, ko gero, galime iš anksto pasveikinti būsimą šitų rinkimų nugalėtoją, tai yra dabartinį prezidentą“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Valdovų rūmuose Vilniuje sakė jis.
„Aš, be abejo, remiu (I.Šimonytę – BNS), bet visi suprantame, kas su perspektyvomis ten yra blogai“, – tvirtino D.Žalimas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, į antrą prezidento rinkimų turą pateko antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda ir konservatorių keliama Vyriausybės vadovė I.Šimonytė.
Vertindamas savaitgalį vykusių prezidento rinkimų rezultatus D.Žalimas teigė pastebėjęs nerimą keliančių tendencijų.
„Pavyzdžiui, 7 proc., surinkti pono (Eduardo) Vaitkaus, kuris atvirai transliavo visą laiką maskvietišką propagandą, ten praktiškai pažodžiui sutampa su Rusijos istorijos ir teisės vadovėliais. Yra pono (Igno) Vėgėlės fenomenas, kuris, mano požiūriu, šiuose rinkimuose labiausiai įmanomu būdu diskreditavo teisininko profesiją, nes tokių nusikalbėjimų teisiniais klausimais, kaip ir apskritai tokių pažadų, atsakingas teisininkas tikrai negali sau leisti dalyti“, – sakė jis.
„Gaila, kad nemaža rinkėjų dalis patiki akademiniais vardais, nepaisydami to, kas slypi už jų turinio“, – pridūrė kandidatas.
Šeštą vietą tarp aštuonių kandidatų užėmęs politikas tvirtino, kad iš dalies tokį rezultatą greičiausiai lėmė strateginis rinkėjų balsavimas.
„Yra nemažai žmonių, kurie nebalsavo už mane, nors būtų balsavę, bet pagalvojo, kad galbūt reikia ko nors nepraleisti į antrą turą“, – teigė jis.
Buvęs KT pirmininkas tvirtino matąs save politikoje, pirmiausia – Europos Parlamente (EP). Birželį vyksiančiuose rinkimuose jis kandidatuoja Laisvės partijos sąraše.
„Europos Parlamente taip pat reikia žmonių, kurie būtų aktyvūs. Antra, kurie tikrai gintų liberalios demokratijos vertybes. To tikrai galite iš manęs tikėtis“, – kalbėjo jis.
Pasak D.Žalimo, prasti prezidento rinkimų rezultatai nerodo, jog nepasiseks ir per EP rinkimus, nes per juos bus kitoks balsavimas.
„Jeigu 50 tūkst. rinkėjų ateis balsuoti į EP rinkimus, žinant, kad į juos tikrai neateis 60 proc. rinkėjų apskritai, čia atsiveria neblogos perspektyvos. Kitas dalykas, ten nebus strateginio balsavimo“, – aiškino politikas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, per prezidento rinkimus už D. Žalimą balsavo 50 tūkst. 495 arba 3,55 proc. rinkėjų.
Kandidatas pirmadienį sakė tikėjęsis surinkti dvigubai daugiau balsų.
S.Skvernelis paramos kitiems nesvarstė
11:45
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltam kandidatui į prezidentus Giedrimui Jeglinskui rinkimuose užėmus paskutinę vietą, partijos lyderis Saulius Skvernelis teigia, kad jis oriai atstovavo „demokratų“ vertybėms, tačiau šiam pritrūko žinomumo.
„Reikėjo tiesiog žinomumą didinti, nors tam reikalingi didžiuliai finansai, partija tokių finansų neturi, bet mūsų kandidatas tą aiškią žinią, partijos linijai oriai atstovavo ir perteikė“, – BNS pirmadienį teigė S.Skvernelis.
„O žinomumui reikalingi didžiuliai pinigai, tai jų kol kas nėra, bet žmogus padarė, manau, gerą pradžią kalbant apie ateitį kaip politiko ir kituose rinkimuose, kurie bus, manau, bus labiau išgirstas ir labiau matomas“, – pridūrė partijos lyderis.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, G. Jeglinskas pirmajame prezidento rinkimų ture surinko daugiau nei 19 tūkst. balsų – per 1 procentą, į antrąjį turą pateko daugiausiai balsų surinkę perrinkimo siekiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė.
S.Skvernelis nurodė, kad partija nesvarstė paramos nė vienam iš kandidatų antrajame ture.
„Nei parėmėme, nei agituosime (už kitus kandidatus – BNS), kol kas niekas neprašė mūsų paramos, tai ir nėra, apie ką svarstyti, kaip rinkėjas norės mūsų, taip ir balsuos“, – sakė parlamentaras.
Su G.Nausėda praėjusioje Vyriausybėje dirbęs S.Skvernelis, teigia, kad tai nebuvo blogas laikotarpis ir su šiuo kandidatu partija toliau yra „pasiryžusi bendradarbiauti konstruktyviai“.
„Jeigu bus kažkokia kitokia dauguma parlamente, arba nesvarbu apie daugumą, mes tikrai pasiryžę bendradarbiauti konstruktyviai. Kai yra geri darbai – palaikome prezidentą, kur matome, kad galima geriau padaryti, – nevengiame ir konstruktyvios kritikos“, – sakė S.Skvernelis.
Dosnus patarėjos indėlis į G.Nausėdos iždą kelia aistras
11:37
Daugiau nei 16 tūkst. eurų, kuriuos perrinkimo siekiančiam prezidentui Gitanui Nausėdai skyrė motinystės atostogose esanti jo patarėja Gerda Gintautė, vis dar kelia aistras. Konservatoriai dėl to kreipėsi į institucijas, o šalies vadovas tokį jų elgesį pavadino šlykščiu ir sakė, kad tai sukėlė patarėjos ašaras. Tuo metu G.Nausėdos konkurentė antrajame ture premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad prezidentas galėtų tiesiog atsakyti į klausimus.
Šiuo metu motinystės atostogose esančios G.Gintautės parama prezidentui buvo reikšmingas indėlis visame gautų aukų katile.
Iš pradžių patarėja sausio 18 dieną skyrė 4 tūkst. eurų, kovo 8-ąją – 113 eurų, o artėjant rinkimams, gegužės 3 dieną, parėmė G.Nausėdą dar 12 tūkst. eurų.
Iš viso šalies vadovas iki šiol surinkęs per 150 tūkst. eurų finansinės paramos.
Plačiau skaitykite: „Į klausimus ir šiandien nėra atsakyta“: dosnus patarėjos indėlis į G.Nausėdos iždą kelia aistras
G.Jeglinskas sako į rinkimus atnešęs kokybišką užsienio ir saugumo politikos žinojimą
11:26
Paskutinis prezidento rinkimuose likęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Giedrimas Jeglinskas sako rinkimuose parodęs kokybišką užsienio ir saugumo politikos žinojimą.
„Tikiu, kad visiems Lietuvos žmonėms labai aiškiai pasirodė, ką aš atnešu – labai kokybišką užsienio politikos, saugumo politikos žinojimą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose žurnalistams sakė G.Jeglinskas.
„Būtent šiose srityse aš, tikiu, parodžiau ir kompetenciją, ir labai aiškią viziją“, – kalbėjo jis.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, G. Jeglinskas pirmajame ture surinko daugiau nei 19 tūkst. balsų – per 1 procentą.
G.Jeglinskas neatsakė, ar dalyvaus spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
„Tikrai kalbamės su komanda, svarstome, žiūrime“, – sakė jis.
Kiek anksčiau sekmadienio naktį „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad G. Jeglinskas į antrą turą nepateks, tačiau galėtų tapti krašto apsaugos ministru formuojant naują Vyriausybę po Seimo rinkimų vėliau šiais metais.
„Ką aš parodžiau, kad aš esu su labai aiškia vizija ir matymu ir manau, kad yra padėtas labai stiprus pagrindas ateičiai“, – sakė jis.
Dėl to, ką rems antrajame prezidento rinkimų ture, G.Jeglinskas sakė apsispręsiantis vėliau.
Jis džiaugėsi, kad rinkimuose Lietuvos gyventojai balsavo taip, kad „nepraėjo nė vienas prorusiškas, prokremliškas kandidatas“.
Su tokia kartele pilietybės referendumas, ko gero, neįmanomas, sako D.Žalimas
11:21
Su tokia aukšta kartele, kaip nustatyta dabar, ko gero neįmanoma, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo įvyktų, sako buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas.
„Apgailestauju dėl referendumo. Mano požiūriu, buvo labai daug kas nepadaryta“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Valdovų rūmuose Vilniuje sakė jis.
Kaip vieną nepadarytų darbų iki referendumo jis nurodė įstatyme nustatytą kartelę, kada jis laikomas įvykęs, kai norima pakeisti su pilietybe susijusį Konstitucijos straipsnį.
Pagal Referendumo įstatymą, sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ ir XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
„Tikrai per penkerius metus buvo galima pagalvoti apie referendumo kartelės mažinimą“, – pirmadienį teigė D.Žalimas.
„Reikia išdrįsti šitą žingsnį padaryti, pasitikrinti Konstituciniame Teisme. Be abejo, būtų Lietuvoje skirtingų teisininkų, kurie galvotų, kad negalima jos mažinti, bet tikrai šita kartelė yra viena aukščiausių Europoje ir su šita kartele, ko gero, joks referendumas Lietuvoje, deja, yra neįmanomas“, – tvirtino buvęs KT pirmininkas.
Jis atmetė priekaištus, kad pasiūlyta Konstitucijos pataisa buvo neaiški ir nesuprantama.
„Praeitą kartą buvo neaiški, šį kartą buvo neaiški. (...) Tikrai ji niekada nebus visiems absoliučiai aiški“, – sakė D.Žalimas.
Tačiau, anot jo, buvo galima šalia balsavimui pateiktos formuluotės pateikti jos išaiškinimą.
„Labai dažnai girdėjau priekaištą, kad atsiverti ir nesupranti, dėl ko balsuoji, bet niekas nedraudžia priimant įstatymus paaiškinamąjį turinį jiems suteikti“, – tvirtino teisininkas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, antrą kartą per penkerius metus nepavyko surinkti reikiamo balsų skaičiaus pakeisti Konstituciją, išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes.
Savaitgalį referendume dėl to dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 arba 58,96 proc. rinkėjų.
Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 arba 74,13 proc. balsavusiųjų, tačiau Konstitucijai pakeisti pritrūko apie 166 tūkst. tam pritariančiųjų – privalu buvo surinkti 1 mln. 192 tūkst. 617 rinkėjų balsų.
2019 metais surinkti reikėjo 1,24 mln. balsų, pavyko – 956 tūkst. 564 arba 72,35 proc. balsavusiųjų.
Šiemet siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Politologai ir visuomenės atstovai kritikavo šią formuluotę, vadino nesuprantama.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.
A.Mazuronis sako tikėjęsis geresnio rezultato, prieš Seimo rinkimus analizuos klaidas
11:10
Septintas prezidento rinkimuose likęs Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis sako, kad tikėjosi geresnio rezultato ir ketina prieš Seimo rinkimus analizuoti rinkimų kampanijoje padarytas klaidas.
„Akivaizdu, kad tikėjomės šiek tiek geresnio rezultato. Turime, ką turime. Akivaizdu, kad kažkur kažkokių klaidų padarėme. Reikės susirinkti visus duomenis, viską išanalizuoti, per savivaldybes pažiūrėti, su viešųjų ryšių specialistais pasitarti ir nuspręsti, kokios klaidos padarytos ir kur mes judame toliau“, – pirmadienį spaudos konferencijos Valdovų rūmuose metu kalbėjo A.Mazuronis.
„Čia mūsų bendruomenei užduotys ir namų darbai galvoti per trumpą laiką, ką padaryti, kad artėjantys Seimo rinkimai būtų kažkiek sėkmingesni“, – sakė jis.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, A.Mazuronis pirmajame ture surinko per 19 tūkst. arba beveik 1,4 proc. balsų.
„Mes nieko nekaltiname, nemanome, kad mūsų balsus kas suvalgė ar pervalgė. (...) Rezultatas parodo, kad kažkur nesudirbome“, – teigė „darbiečių“ lyderis.
A.Mazuronis teigė, kad tikėjosi surinkti 4–5 proc.
Jis teigė manantis, kad Darbo partijos sprendimas dalyvauti prezidento rinkimuose buvo teisingas.
„Mes turėjome galimybę išeiti iš mums nepalankių diskusinių temų, kurios pastaruoju dominavo kalbant apie mus, ir pereiti prie realios politinės darbotvarkės, siūlymų, idėjų“, – sakė A.Mazuronis.
Pasak jo, prie prasto rezultato galėjo prisidėti ir Europos prokuratūros vykdomas tyrimas, kuris susijęs su buvusiu „darbiečių“ lyderiu Viktoru Uspaskichu.
„Jeigu partijoje daro kratas ir partijos pirmininkas praleidžia ten visą dieną, tai žmonėms pasąmonėje vis tiek užsifiksuoja, kad partija kažką prisidėjusi, nors tai absoliuti neteisybė. Ar tai padėjo dalyvauti rinkimuose? Ne, nepadėjo. Ar tai turėjo įtakos rinkimuose? Taip, turėjo“, – tvirtino A.Mazuronis.
Jis teigė, kad jei po Seimo rinkimų Darbo partija nebus parlamentinė partija, prisiims atsakomybę ir nekandidatuos į partijos pirmininko postą, pasibaigus jo kadencijai.
„Darbiečių“ lyderis sakė sunkiai suprantantis, kodėl dalis kitų parlamentinių partijų nekėlė savo kandidatų.
„Man atrodo, kad politinė partija nėra šachmatų ar šaškių būrelis, kur susirenka žaisti. Politinė partija susirenka tam, kad dalyvautų politiniuose procesuose“, – kalbėjo jis.
Penktas prezidento rinkimuose likęs E.Vaitkus jaučiasi laimėjęs
10:38
Lietuvos prezidento rinkimuose penktas likęs medikas Eduardas Vaitkus dėkojo rinkėjams už palaikymą ir vertino rezultatus kaip pergalę.
„Pirmiausia noriu padėkoti visiems Lietuvos žmonėms už palaikymą ir už mūsų pergalę“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose žurnalistams sakė E.Vaitkus.
Dabartinę valdžią jis vadino išdavikais.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, E.Vaitkus pirmajame ture surinko per 104 tūkst. – daugiau nei 7 procentus rinkėjų balsų.
E.Vaitkus į spaudos konferenciją atvyko kartu su advokatu Mažvydu Misiūnu. Šis mediką vadino „absoliučiu rinkimų laimėtoju“.
Medikas pakartojo į spalį vyksiančius Seimo rinkimus ketinantis kandidatuoti su nauja partija.
Daugiau informacijos apie partiją jis teigė pranešiantis po to, kai įvyks partijos steigiamasis suvažiavimas.
E. Vaitkaus advokatas teigė, kad prie partijos jau prisijungė keli tūkstančiai žmonių.
Rinkimų kodeksas numato, kad kandidatus į Seimo narius gali kelti politinė partija, įregistruota įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos. Šis terminas suėjo balandžio 10 dieną.
E.Vaitkus surinko daugumą balsų Šalčininkų ir Visagino apylinkėse.
„Mes turime konstatuoti, kad kas dešimtas Vilniaus, Klaipėdos ir kitų didmiesčių gyventojas nubalsavo už Eduardą“, – šiuos rezultatus komentavo M.Misiūnas.
Advokatas taip pat minėjo, kad kandidatas ir jo šeima buvo sulaukę grasinimų nužudyti, tačiau policija atsisakė dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą.
Antrajame ture, kaip ir prieš penkerius metus, vėl susitiks dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Šalies vadovas surinko kiek daugiau nei 44 proc. balsų, I.Šimonytė – beveik 20 procentų.
Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.
R.Žemaitaitis: pasiektas rezultatas rodo – „Nemuno aušra“ turi rinkėjų visoje Lietuvoje
10:03
Ketvirtas prezidento rinkimuose likęs Remigijus Žemaitaitis sako, jog pasiektas rezultatas rodo, kad jo įkurta partija „Nemuno aušra“ turi rinkėjų visoje Lietuvoje.
„Mes padarėme sunkiai įvertinamą dalyką – per keletą mėnesių mes sugebėjome įkurti politinę partiją „Nemuno aušra“, suformuoti skyrius, toliau formuoti juos. Tas didelis pasitikėjimas rodo, kad mes galime Lietuvos politiniame žemėlapyje dalyvauti“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė R.Žemaitaitis.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, R.Žemaitaitis pirmajame ture surinko per 131 tūkst. arba 9,27 procento balsų.
„Tai signalas mums, kad mes turime rinkėją visoje Lietuvoje. Tai yra ir mažieji miestai, ir regionai, ir rajonai, ir tas pats Vilnius ir Kaunas. Kaip politiko pradžiai, tai yra labai didelis rezultatas“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
„Rezultatas yra nuostabus“, – sakė R.Žemaitaitis.
Jis nemano, kad rezultatą prezidento rinkimuose lėmė apkaltos procesas Seime.
„Mes pasidarėme tyrimus iki apkaltos, tyrimai rodė 8,5–9 proc. (...) Jei ne apkalta, gal net geresnis rezultatas būtų“, – teigė R.Žemaitaitis.
Politiko nuomone, jo apkaltos procesas prisidėjo prie partijos kūrimo.
„Natūralu, kad kai valdančioji dauguma iš Seimo išmetinėja žmogų už tai, ką jis pasakė, tai kažkas neprognozuojamo pas mus Lietuvoje“, – sakė R.Žemaitaitis.
Konstitucinis Teismas (KT) balandžio pabaigoje konstatavo, kad R.Žemaitaitis savo pasisakymais apie žydų tautą sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. KT priėmus šį sprendimą, parlamentas turėjo balsuoti dėl R.Žemaitaičio mandato panaikinimo.
Už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos būdu iš Seimo pašalintas žmogus negali būti dešimt metų renkamas į pareigas, kurių ėjimo pradžia susieta su priesaikos davimu.
Visgi R.Žemaitaitis šios sankcijos išvengė, kadangi atsisakė Seimo nario mandato.
G.Nausėda savo rinkimų rezultatą vadina labai geru: „Nevarykime Dievo į medį“
09:57 Atnaujinta 10:32
Antros kadencijos prezidento poste siekiantis Gitanas Nausėda savo rinkimų rezultatą vadina labai geru, o per antrąjį turą jis tikisi sulaukti ir daugiau balsų Vilniaus mieste.
„Manau, kad rezultatas yra tikrai labai geras, todėl, kaip ten sakoma: nevarykime Dievo į medį. Atsispyrus nuo jo, reikia toliau dalyvauti ir pasiekti pergalę antrajame rinkimų ture“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Valdovų rūmuose Vilniuje sakė jis.
Rinkimų naktį užsiminęs, jog norėjosi laimėti pirmajame ture, G.Nausėda porinkiminėje spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį, kad retai kuriam demokratinio pasaulio lyderiui pavyksta pergalę švęsti jau per pirmąjį rinkimų turą.
Mato problemą
Dabartinis šalies vadovas daugiausia balsų surinko 57 savivaldybėse iš 60, išskyrus Vilnių, kur laimėjo premjerė Ingrida Šimonytė, ir Šalčininkus bei Visaginą, kur daugiausia rinkėjų balsavo už mediką Eduardą Vaitkų.
G.Nausėda teigė, kad nors jis pats, kaip valstybės vadovas, yra lankęsis ir Šalčininkuose, ir Visagine, šiam regionui daugiau dėmesio turėtų skirti ir Vyriausybė.
„Tikrai turime atkreipti dėmesį į specifines šių regionų problemas. Tikrai reikia suprasti, kad Rusija nesnaudžia, kad Rusijos naratyvas ar mėginimas pateikti tam tikrą pasaulio vaizdą toks, koks jis atrodo iš Maskvos, egzistuoja, ir tai nėra tik Lietuvos problema. Tai visos Europos Sąjungos problema“, – sakė prezidentas.
Pasak G.Nausėdos, antrajame ture jis turėtų daugiau palaikymo sulaukti ir Vilniuje.
„Antrajame rinkimų ture tikrai tikiuosi, kad nemaža dalis balsų, kuriuos surinko kiti pirmojo rinkimų turo dalyviai, atiteks man. Galbūt sunkiau būtų pretenduoti į pono Dainiaus Žalimo balsus, tikiuosi, kad ir Vilniuje turėsime tą reikalingą palaikymą“, – kalbėjo jis.
Dėl Turniškių vengia atsakymo
G.Nausėda pirmadienį aiškiai neatsakė, ar per antrąją kadenciją planuoja keltis gyventi į valstybės rezidenciją Turniškėse.
Seime svarstomos konservatoriaus Mato Maldeikio parengtos įstatymo pataisos, kuriomis prezidentas ir premjeras būtų įpareigoti gyventi valstybės rezidencijoje. Joms pritarė ir Vyriausybė.
G.Nausėda neatmetė galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu įstatymo pataisa būtų priimta.
„Dėl Turniškių, manau, kad turime išspręsti klausimą dėl va tokių įstatymų atitikimo Konstitucijai. Suprantu, kad atskiri Seimo nariai manęs gali nemėgti ir mėgina savo santykius arba požiūrį į mane perkelti į įstatymus. Daug minėti pavyzdžių nereikia – knygos rašomos mano garbei, komisijos kuriamos mano garbei, įstatymai kuriami mano garbei. Čia demokratinė visuomenė?“ – pirmadienį retoriškai klausė valstybės vadovas.
Sieks permainų Vyriausybėje
Jis patvirtino, kad jei bus perrinktas prezidentu, liepą, kai prasidėjus naujai prezidento kadencijai Vyriausybė grąžins įgaliojimus, bus permainų Ministrų kabinete.
„Nematau, kad šita Vyriausybė galėtų išlikti tokios pačios sudėties, bet apie konkrečius ministrus nenorėčiau kalbėti. Dėl tos pačios priežasties, kad neperšokus griovio, negalima sakyti „Op“. Antrasis rinkimų turas – po dviejų savaičių“, – tvirtino G.Nausėda.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, per savaitgalį vykusius prezidento rinkimus už G. Nausėdą balsavo 624 tūkst. 795 arba 44,19 proc. rinkėjų. Tai yra gerokai daugiau nei prieš penkerius metus, tuomet jis pirmajame ture surinko 441 tūkst. 396 arba 30,94 proc. balsų.
Rinkėjų aktyvumas siekė 59,48 procento.
G. Nausėda prezidento rinkimuose dalyvauja kaip nepartinis kandidatas. Paramą jam yra pareiškusios opozicinės Lietuvos socialdemokratų ir Lietuvos regionų partijos.
Antras prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 dieną.
G.Nausėda: referendume dėl pilietybės įdėta per mažai pastangų
09:26 Atnaujinta 10:19
Organizuojant referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo įdėta per mažai pastangų aiškinant ir įtikinėjant žmones, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Deja, pastangų buvo padėta per mažai“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Valdovų rūmuose Vilniuje sakė jis.
Anot G.Nausėdos, vienintelis būdas padaryti persilaužimą šioje srityje – kad daugiau žmonių ateitų balsuoti ir daugiau balsuotų už pilietybės išsaugojimą.
Prezidentas tvirtino, kad Lietuvoje didesnio balsuotojų skaičiaus rezervo, vargu, ar galima tikėtis.
„Kadangi balsavimo aktyvumas (Lietuvoje – BNS) buvo pakankamai didelis, vienintelis kelias pasiekti persilaužimą šitoje srityje yra tiesiog didesnė dalis žmonių, kurie balsuotų už pilietybės išsaugojimą“, – sakė jis.
„Mūsų tautiečių, gyvenančių užsienyje, aktyvumas referendume yra pernelyg mažas. Sakome, kad visa tai skirta jiems, jie ir yra tie žmonės, apie kuriuos kalbame, – įgiję kitų šalių pilietybes ir prarandantys Lietuvos pilietybę, bet nors klausimas gyvybiškai svarbus jiems, aktyvumas, ateinančių balsuoti žmonių skaičius, to neparodo“, – kalbėjo valstybės vadovas.
Pasak G.Nausėdos, prie to, kad pilietybės referendumas neįvyko, prisidėjo ir kandidatas į prezidentus medikas Eduardas Vaitkus, pasisakęs prieš dvigubos pilietybės išplėtimą.
„Žmonės, kurie balsavo už poną Vaitkų, kadangi ponas Vaitkus pasisakė prieš pilietybės išsaugojimą, jie, matyt, nuėjo ir į kitą referendumo balsų kartelę“, – svarstė G.Nausėda.
Jis taip pat kritikavo debatus apie pilietybę, sakydamas, kad jie buvo nuobodūs.
„Šitoje vietoje dar turime gerokai apgalvoti klaidas, susijusius su referendumo organizavimu“, – tvirtino prezidentas.
Naujausiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, referendume dėl dvigubo pilietybės instituto išplėtimo dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 arba 58,96 proc. rinkėjų.
Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 arba 74,13 proc. balsavusiųjų, tačiau to nepakako.
Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai. Todėl privalu buvo surinkti 1 mln. 192 tūkst. 617 rinkėjų balsų.
2019 metais surinkti reikėjo 1,24 mln. balsų, pavyko – 956 tūkst. 564 arba 72,35 proc. balsavusiųjų.
Šiemet siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Politologai ir visuomenės atstovai kritikavo šią formuluotę, vadino nesuprantama.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.
I.Vėgėlė apie antrą turą: „Klausimas ar yra prasmės balsuoti?“
09:25
Į antrąjį rinkimų turą nepatekęs advokatas Ignas Vėgėlė sako nematantis prasmės paremti vieno iš kandidatų – premjerės Ingridos Šimonytės ar prezidento Gitano Nausėdos – į Lietuvos prezidentus.
„Aš nematau prasmės nieko remti. Klausimas, ar yra prasmės apskritai balsuoti todėl, kad visi, čia sėdintys salėje, žino rezultatą po dviejų savaičių. Aš manau, kad šitas rezultatas atėmė demokratijos šventę – visiems jums būtų daug įdomiau, jeigu rezultatai būtų kitokie šiandien ryte ir mes turėtume dar daug žurnalistinio darbo, įdomių spaudos konferencijų ir debatų“, – kalbėjo I.Vėgėlė.
„Dabar mes turėsime, mano supratimu, dvi tuščias savaites, nes rezultatai aiškūs jau dabar“, – pridūrė jis.
Vladimiras Laučius I.Šimonytės pasirodymą vadina katastrofišku
09:06
Politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius sako, kad Ingridos Šimonytės pasirodymą galima vertinti kaip labai blogą, ir tai kelia klausimų dėl jos galimybių perimti konservatorių partijos pirmininkės vairą.
Visą komentarą galite skaityti čia: Vladimiras Laučius: Šimonytės katastrofa
I.Vėgėlė: aš esu vienintelis sistemos neruoštas kandidatas Lietuvoje
08:52 Atnaujinta 09:29
Prezidento rinkimuose trečias likęs advokatas Ignas Vėgėlė sako į antrą turą nepatekęs dėl balsų pasiskirstymo tarp pokyčių sistemoje norėjusių kandidatų ir dėl to, jog iki šiol nedalyvavo politikoje.
„Prastai pasirodė Dainius Žalimas ypatingai, leidęs surinkti kiek didesnį balsų skaičių Ingridai Šimonytei. Iš kitos pusės reikėtų aiškiai suvokti, kad bandant patekti nebūnant sistemoje, nebūnant politiku, būnant kandidatu į politikus, patekti į politinę sistemą yra iš tikrųjų tam tikras ribotas elektoratas“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose žurnalistams sakė I.Vėgėlė.
„Deja, tarp mūsų išsisklaidė balsai. Tarp tų žmonių, kurie norėjo sistemoje pokyčių ir politinė sistema liks tokia, kokia buvo“, – pridūrė jis.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, I.Vėgėlė surinko daugiau nei 12 proc. balsų.
Jis kalbėjo rezultatus vertinantis gerai.
„Aš esu vienintelis Lietuvoje, atėjęs iš ne sistemos ir neruoštas sistemos kandidatas, surinkęs beveik 175 tūkstančius Lietuvos žmonių balsų“, – kalbėjo advokatas.
„Pavyko neblogai, tačiau stebuklo neįvyko. Deja, tas stebuklas būtų įvykęs, jeigu būčiau patekęs į antrą turą“, – sakė jis.
Dėl ateities dar apsispręs
I. Vėgėlė kartojo dėl politinės ateities ketinantis apsispręsti vasaros pradžioje.
„Labai tiesiai šviesiai – jokių susitarimų nėra ir nebuvo iki šiol“, – atsakė advokatas, paklaustas, ar buvo sutaręs su jį prezidento rinkimuose rėmusia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dėl jų sąrašo spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose vedimo.
Rinkimus vadino neskaidriais
Advokatas sekmadienį vykusius rinkimus vadino neskaidriais.
„Aš manau, kad labiausiai koją pakišo ir sudėtingiausia, kad buvo, tai buvo, mano įsitikinimu, ganėtinai neskaidrūs rinkimai. Mes neturime ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos – BNS) tarptautinių stebėtojų šiais metais, turbūt, pirmą kartą po 2004 metų“, – kalbėjo I. Vėgėlė.
„Mes panašėjame į Rusiją. Rusijoje irgi šiais metais vykstant rinkimuose taip pat buvo išprašyti ESBO. Mes esame kažkuo panašūs, tik argumentai pas mus visiškai kitokie“, – pridūrė jis.
Stebėtojų į Lietuvą ESBO pranešė nesiųsianti po to, kai Lietuva atsisakė įsileisti Rusijos ir Baltarusijos atstovus.
Svarstys, ar dėl tyrimų kreiptis į teismą
Jis taip pat kartojo ketinantis svarstyti kreiptis į teismą dėl tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ su partneriais atliktų tyrimų.
Viename jų teigiama, kad Kinijos valstybės kontroliuojama korporacija „Gree“ – I.Vėgėlės šeimos kontroliuojamos grupės „Vilpra“ tiekėja.
Kitame tyrime nurodoma, kad „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos sankcijas Rusijai ir Baltarusijai
Šį tyrimą I.Vėgėlė vadino užsakytu.
„Kondicionierių tyrimas, mano įsitikinimu, yra užsakytas tyrimas. Tyrimas, kuris buvo nukreiptas pakeisti rinkimų rezultatus. Manau, kad jis darė įtaką rezultatai“, – sakė jis.
Politologas R.Vilpišauskas: yra paaiškinimas, kas iš tiesų čia nutiko
08:23
Vertindamas prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus, Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas teigė, kad didžiausia staigmena – savarankiškai išsikėlusio kandidato Eduardo Vaitkaus pasirodymas.
Pasak politologo, antrajame ture dabartinė premjerei Ingridai Šimonytei greičiausiai balsus atiduos Dainiaus Žalimo komanda, o štai kiti kandidatai palaikys Gitaną Nausėdą.
15min rinkimų nakties laidoje kalbėjęs R.Vilpišauskas tvirtino, kad ateinančios dvi savaitės neturėtų pateikti daug staigmenų, o antrame ture susitiksiantys politikai neturi kozirių rankovėje, kurie galėtų drastiškai nulemti rinkimų baigtį.
Visą tekstą skaitykite čia.
I. Šimonytė: man pavyko neišbarstyti 2020-aisiais Seimo rinkimuose gauto pasitikėjimo
08:16 Atnaujinta 08:50
Į antrąjį prezidento rinkimų turą patekusi Ingrida Šimonytė sako mananti, kad jai pavyko neišbarstyti 2020 metų Seimo rinkimuose gauto žmonių pasitikėjimo.
„Norėčiau padėkoti žmonėms, kurie vakar atėjo į rinkimus ir referendumą, ypač žmonėms, kurie rinkosi tą Lietuvos viziją, kurią aš atstovauju ir išreiškė man pasitikėjimą po netrumpos kadencijos Vyriausybės vadovės poste ir turint mintyje, kokia ta kadencija buvo, kokių įvairiausių iššūkių kliuvo ir kiek įvairiausių problemų teko spręsti“, – pirmadienį spaudos konferencijos Valdovų rūmuose metu sakė I.Šimonytė.
„Manau, kad galiu ramia širdimi pasakyti, kad didelė dalis žmonių, kurie manimi pasitikėjo 2020 metais, kandidatuojant Seimo rinkimuose ir vedant partijos sąrašą, to pasitikėjimo nenustojo ir man pavyko jo neišbarstyti“, – teigė premjerė.
Ji tikino besidžiaugianti patekimu į antrąjį rinkimų turą, „nepaisant kai kurių politikos kolegų, oponentų tokių retorinių ir gal net praktinių bandymų, kad Šimonytės antrajame ture nebūtų“.
„Man pavyko pasiekti, kad žmonės, kurie balsuoja už vakarietišką Lietuvą, kurioje nėra vietos kažkokiems sąmokslo teorijoms, homofobijoms ir visokiems kitokiems mūsų gyvenimo nepuošiantiems dalykams, (...) turėtų už ką antrame ture balsuoti“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Nelygina su 2019-aisiais pasiektu rezultatu
Antrajame ture, kaip ir prieš penkerius metus, vėl susitiks dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda ir I.Šimonytė.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, G.Nausėda surinko kiek daugiau nei 44 proc. balsų, I.Šimonytė – beveik 20 procentų.
2019 metais varžovų jėgos buvo lygesnės, tuomet jie abu per pirmąjį turą surinko maždaug po 31 proc. rinkėjų balsų.
I.Šimonytė mano, kad nereikėtų lyginti jos šių rinkimų rezultato su pasiektu prieš penkerius metus, „kada neslėgė trijų su pusės metų atsakomybės aplinkybės“.
„Nematau pagrindo lyginti save su 2019-aisiais, žmogumi ne iš vykdomosios valdžios ir mažiau slegiamą įvairių aplinkybių, įsipareigojimų. Tas manęs negąsdina tas skirtumas. Labiau lyginčiau su tais Seimo rinkimais, kurie vyko 2020-aisiais“, – dėstė I.Šimonytė.
Ji pastebėjo, kad jei jai užimant premjerės pavyko patekti į antrąjį rinkimų turą, tai prieš penkerius metus tuometiniams Vyriausybės vadovui Sauliui Skverneliui to nepavyko padaryti, jis prezidento rinkimuose liko trečias.
„Dirbsime su komanda, tarsimės ir rinkėjai spręs, kaip atrodys antrasis turas“, – tvirtino I.Šimonytė.
Šiemet pirmajame rinkimų ture I.Šimonytė surinko daugiau nei 279 tūkst. balsų, 2019-aisiais pirmajame prezidento rinkimų ture – per 446 tūkst. balsų.
2020-aisis Seimo rinkimuose I.Šimonytė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos sąraše surinko virš 155 tūkst. pirmumo balsų.
Apie politinę ateitį nesvarsto
I.Šimonytė nesiėmė svarstyti apie savo politinę ateitį, jei antrasis rinkimų turas susiklostytų nesėkmingai.
„Norėčiau pabaigti šitą politinio sprinto etapą, o paskui visus kitus dalykus svarstyti“, – kalbėjo premjerė.
Kalbėdama apie kitų kandidatų paramą jai antrajame ture, I. Šimonytė sakė, kad nė vienas kandidatas neturi rinkėjų „savo nuosavybėje“.
„Bandymas perleisti juos kažkaip perleisti kitam kandidatui yra neetiškas ir neturi daug prasmės. Kandidatas gali pasakyti, ką remia, tačiau tai nereiškia, kad žmonės, kurie balsuoja už jį pirmame ture, kažkokiu būdu taip pat pasielgs“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
„Žmonės patys nuspręs, kuris iš dviejų likusių kandidatų jam yra priimtinesnis ir už kurį atiduoti balsą“, – pridūrė ji.
G.Nausėda šįkart daugiausia balsų gavo praktiškai visose savivaldybėse, išskyrus Vilnių, kur laimėjo I. Šimonytė, ir Šalčininkus bei Visaginą, kur pergalę šventė medikas Eduardas Vaitkus.
I.Šimonytė E.Vaitkų vienuose debatuose yra įvardijusi kaip „Maskvos radiją“.
Premjerės teigimu, nors nuo Rusijos plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios savivaldybėms, kuriose didžiąją dalį gyventojų sudaro tautinės mažumos, skirta daug dėmesio, E. Vaitkus surinko nemažą dalį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) rinkėjų.
„Žmonės rinkosi sau artimiausią pagal pasaulio suvokimą ir pažiūras“, – sakė I.Šimonytė.
Vyriausybės vadovė teigia, kad tokie rezultatai verčia sunerimti ne tik ją, bet ir prezidentą, „kas jis bebūtų“.
Prie dvigubos pilietybės klausimo reikės grįžti
Po penkerių metų surengtas antrasis referendumas siekiant pakeisti Konstituciją išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes irgi buvo nesėkmingas.
I.Šimonytės teigimu, prie šio klausimo reikės grįžti.
„Diskusija dėl to, kaip šitą klausimą vis dėlto išspręsti tęsis toliau. Mano supratimu, klausimą reikia išspręsti. Gerai, kad dabar referendume balsavo daugiau žmonių ir daugiau žmonių pasisakė „už“, bet žmonių skaičiaus nepakako, kadangi kartelė labai aukšta. Matyt, kad teks ieškoti kažkokių kitų sprendimų“, – sakė premjerė.
Lietuvos prezidento rinkimai: detalūs rezultatai – kaip balsavo kiekviena savivaldybė
08:13
15min, remiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos pateikiamais duomenimis, skelbia už ką savo balsus atidavė rinkėjai.
Lietuvos prezidento rinkimus 2019 didele persvara laimėjo Gitanas Nausėda, antrajame prezidento rinkimų ture įveikęs Ingridą Šimonytę.
Šį kartą rinkimuose dalyvavo: Giedrimas Jeglinskas (iškėlė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“), Andrius Mazuronis (iškėlė Darbo partija), Gitanas Nausėda (išsikėlė pats), Ingrida Šimonytė (iškėlė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Eduardas Vaitkus (išsikėlė pats), Ignas Vėgėlė (išsikėlė pats), Dainius Žalimas (iškėlė Laisvės partija), Remigijus Žemaitaitis (išsikėlė pats).
Visus rezultatus pamatykite čia.
BNS rengia porinkimines spaudos konferencijas
07:09
Naujienų agentūra BNS pirmadienį, gegužės 13 d., rengia spaudos konferencijas Prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatams aptarti.
Renginys vyks nuo 8.00 val. iki 11.30 val. Valdovų rūmuose adresu Katedros a. 4, Vilnius.
Spaudos konferencijų programa:
8.00 val. Ingrida Šimonytė
8.30 val. Ignas Vėgėlė
9.00 val. Gitanas Nausėda
9.30 val. 4 vieta pagal balsavimo rezultatus
9.50 val. 5 vieta pagal balsavimo rezultatus
10.10 val. 6 vieta pagal balsavimo rezultatus
10.30 val. 7 vieta pagal balsavimo rezultatus
10.50 val. 8 vieta pagal balsavimo rezultatus
11.10 val. konferencija pilietybės referendumo rezultatams apžvelgti. Dalyvaus Seimo narė Dalia Asanavičiūtė
Spaudos konferencijos bus tiesiogiai transliuojamos BNS interneto svetainėje, BNS „Facebook“ ir „Youtube“ paskyrose bei LRT televizijoje.
Kas kur nugalėjo?
07:08
Pirmajame Prezidento rinkimų ture prezidentas Gitanas Nausėda tiesiog dominavo. Jis nugalėjo 57 savivaldybėse. Tuo tarpu save išsikėlęs Eduardas Vaitkus laimėjo dviejose savivaldybėse – Visagino ir Šalčininkų rajono.
Premjerė Ingrida Šimonytė laimėjo vienoje savivaldybėje – Vilniaus miesto ir užsienio atstovybių. Užsienio atstovybėse ji surinko 41 proc., o G.Nausėda – 27 proc. Vilniaus mieste Šimonytė gavo 35 proc., o G.Nausėda – beveik 32 proc.
E.Vaitkus Visagine laimėjo surinkęs 37,80 proc. Antras likęs G.Nausėda gavo 28,14 proc. Šalčininkų rajone E.Vaitkus laimėjo surinkęs 39,91 proc. balsų. Antras likęs G.Nausėda surinko 23,73 proc. E.Vaitkus antras liko Vilniaus rajone, gavęs 19,05 proc. ( pirmas G.Nausėda su 33,03 proc.)
Antrame ture vėl susitiks I.Šimonytė ir G.Nausėda
06:27
Nauji prezidento rinkimai – varžovai tie patys: po penkerių metų pertraukos antrajame ture vėl susitiks Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė.
Tai rodo pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Suskaičiavus absoliučią daugumą rinkėjų balsų, G.Nausėda surinko kiek daugiau nei 44 proc. balsų, I.Šimonytė – beveik 20 procentų.
„Taip, norėjosi laimėti pirmajame ture, bet, matyt, kad antras turas bus. Esu pasirengęs tvirtai siekti pergalės antrajame ture, ir manau, kad pavyks tai padaryti“, – pirmadienio naktį žurnalistams sakė G.Nausėda.
„Mano pagrindinis turbūt tikslas buvo patekti į antrąjį turą šiame etape, ir jis, manau, kad yra pasiektas“, – teigė I.Šimonytė.
2019 metais varžovų jėgos buvo lygesnės, tuomet jie abu per pirmąjį turą surinko maždaug po 31 proc. rinkėjų balsų.
Antros kadencijos siekiantis prezidentas G.Nausėda šįkart daugiausia balsų gavo praktiškai visose savivaldybėse, išskyrus Vilnių, kur laimėjo I.Šimonytė, ir Šalčininkus bei Visaginą, kur pergalę šventė medikas Eduardas Vaitkus.
Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.
VRK duomenimis, advokatas Ignas Vėgėlė surinko 12 proc., partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis – 9 proc., medikas E.Vaitkus – 7 proc., teisininkas Dainius Žalimas – 3,5 proc., Darbo partijos lyderis Seimo narys Andrius Mazuronis – 1,4 proc., buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas – 1,35 procento.
Nepavyko ir antrasis referendumas dėl dvigubos pilietybės
06:20
Po penkerių metų surengtas antrasis bandymas pakeisti Konstituciją išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes irgi buvo nesėkmingas.
Naujausiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus absoliučią daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828 arba 59 proc. rinkėjų.
Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14 arba 73,9 proc. balsavusiųjų, tačiau to nepakako.
Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai. Todėl privalu buvo surinkti 1 mln. 192 tūkst. 617 rinkėjų balsų.
2019 metais surinkti reikėjo 1,24 mln. balsų, pavyko – 956 tūkst. 564 arba 72,35 proc. balsavusiųjų.
Šiemet siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Politologai ir visuomenės atstovai kritikavo šią formuluotę, vadino nesuprantama.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.
