Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Jie sukūrė Lietuvą: įdomūs faktai apie 20 Nepriklausomybės akto signatarų

Šaltinis: 15min
57
Skaitysiu vėliau
A A

1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė dokumentą, tapusį modernios Lietuvos valstybės gimimo liudijimu – Nepriklausomybės aktą. Tačiau ką mes žinome apie pačius tarybos narius? Iš kur jie kilę ir kaip vėliau susiklostė jų likimas?

Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos proga 15min pasakoja apie Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų likimus po akto pasirašymo, kitus svarbius jų pasiekimus ir įdomius faktus iš jų gyvenimo. Sužinokite daugiau apie žmones, sukūrusius modernią Lietuvos valstybę.

Saliamonas Banaitis (1866–1933 m.)

Gimimo vieta: Vaitiekupiai (dab. Šakių r.).

Profesija: Spaustuvininkas, leidėjas.

Likimas: 1918 m. buvo vienas Lietuvos prekybos ir pramonės banko steigėjų, jo valdybos narys. 1919–1923 m. leido ir redagavo savaitraštį „Žemdirbių balsas“. Prisidėjo kuriant Lietuvos garlaivių bendrovę, jo pastangomis atidaryta Kauno užmiesčio autobusų stotis. Paskutiniais gyvenimo metais dirbo šios stoties viršininku. 1933 m. mirė Kaune.

Svarbus pasiekimas: 1905–1914 m. išspausdino ir savo lėšomis išleido 1,3 mln. egzempliorių knygų ir per 1,7 mln. egzempliorių laikraščių numerių. 

Įdomus biografijos faktas: Buvo monarchistinių pažiūrų, norėjo, kad būtų atkurta LDK.

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Saliamonas Banaitis
Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Saliamonas Banaitis

Mykolas Biržiška (1882–1962 m.)

Gimimo vieta: Viekšniai (dab. Mažeikių r.)

Profesija: literatūros istorikas.

Likimas: 1919–1920 m. gyveno Vilniuje, aktyviai propagavo lietuvybę. 1920 m. buvo vienas pasirašiusių Suvalkų sutartį. Nuo 1922 m. pradėjo dirbti ir dėstyti VDU, 1922–1930 m. buvo „Aušros“ berniukų gimnazijos direktorius. 1944 m. birželio mėn. pasitraukė į Vokietiją.  1962 m. mirė Los Andžele, JAV.

Svarbus pasiekimas: Kartu su bendraminčiais paruošė raštą JAV prezidentui Woodrow Wilsonui  dėl lietuvių tautos teisės turėti nepriklausomą valstybę. 

Įdomus biografijos faktas:  1922 m. sausio 20 d. lenkų suimtas ir apkaltintas tėvynės išdavimu, už ką grėsė mirties bausmė. Tik Tautų Sąjungai įsikišus, iš Lukiškių kalėjimo buvo pristatytas iki neutralios zonos ir perduotas Lietuvos kariuomenei. Be to, jis buvo masonas.

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Mykolas Biržiška
Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Mykolas Biržiška

Jonas Basanavičius (1851–1927 m.)

Gimimo vieta: Ožkabaliai (dab. Vilkaviškio r.)

Profesija: gydytojas, mokslininkas.

Likimas: Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, paskutinius savo gyvenimo metus praleido Vilniuje, gyveno ramiai. Rašė knygas, kuriose stengėsi pagrįsti pagrįsti romantinę lietuvių kilmės iš trakų–frygų hipotezę. Mirė Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse.

Svarbus pasiekimas:  1884 m. vasarį su keliais kitais bendradarbiais parengė spaudai pirmąjį „Aušros“ numerį, organizavo jo leidimą. Jis parašė ir įžymiąją prakalbą šiam numeriui – Lietuvių tautos atgimimo manifestą.

Įdomus gyvenimo faktas: J.Basanavičiui gyvenant Bulgarijoje, į jį buvo pasikėsinta. Jis buvo peršautas, bet sužeidimai nebuvo mirtini. To priežastys taip ir liko neatskleistos. Viena teorija teigia, kad pasikėsinimų motyvai buvo politiniai, kita – kad tai padaryta iš keršto, J.Basanavičiui atsisakius nunuodyti vieną ligonį.

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Jonas Basanavičius
Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Jonas Basanavičius

Kazys Bizauskas (1893–1941 m.)

Gimimo vieta: Paviluosta (dab. Latvija)

Profesija: teisininkas, diplomatas.

Likimas: 1922–1932 m. buvo nepaprastasis Lietuvos pasiuntinys įvairiose valstybėse, 1932–1938 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje. 1940 m. suimtas NKVD. 1941 m. sušaudytas.

Svarbus pasiekimas: 1920 m., būdamas vos 27 metų, tapo Lietuvos švietimo ministru, šias pareigas ėjo dvejus metus.

Įdomus gyvenimo faktas: kai NKVD tardytojas K.Bizausko paklausė, ar šis laiko save kaltu, pastarasis atsakė: „Jeigu įsisąmoninsime, kad vienintelė teisinga visuomeninė valstybės samprata yra proletariato diktatūra, tai man teks prisipažinti kaltam dėl visos mano politinės veiklos, kuri buvo skirta nepriklausomos tautinės valstybės kūrimui“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Kazimieras Bizauskas
Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Kazimieras Bizauskas
 

Pranas Dovydaitis (1886–1942 m.) 

Gimimo vieta: Runkiai (dab. Kazlų Rūdos r.)

Profesija: teisininkas, filosofas.

Likimas: 1919 m. pasitraukė iš politikos. Pasišventė pedagoginiam ir moksliniam darbui: buvo profesoriumi, leido mokslinius žurnalus ir straipsnius. 1941 m. sovietų suimtas ir ištremtas, 1942 m. sušaudytas.

Svarbus pasiekimas: 2000 m. gegužės 7 d. popiežius Jonas Paulius II jį paskelbė kankiniu.

Įdomus gyvenimo faktas: 1932 m. užsitraukė tautininkų valdžios nepasitenkinimą dėl ateitininkų veiklos plėtojimo bei kritiškų valdžios atžvilgiu paskaitų. Tris mėnesius praleido kalėjimuose, buvo trumpam pašalintas iš VDU, vėliau varžyta jo mokslinė veikla.

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Pranas Dovydaitis
Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Pranas Dovydaitis

Steponas Kairys (1879–1964 m.)

Gimimo vieta: Užunvėžiai (dab. Anykščių r.)

Profesija: inžinierius

Likimas: 1919–1926 m. Seimo narys, 1926 m. valstybės perversmo metu suimtas. 1923–1938 m. Kauno miesto savivaldybės kanalizacijos ir vandentiekio skyriaus vedėjas. 1943 m. – VLIK pirmininkas. Po karo gyveno JAV, atstovavo socialdemokratinėms idėjoms ir kovojo už Lietuvos laisvę. Mirė 1964 m. Niujorke.

Svarbus pasiekimas: 1942 m. slapta priglaudė žydų mergaitę iš Vilniaus geto. Mergaitė buvo slapta išgabenta iš geto 1942 m. sausį ir pas Kairius gyveno apie metus.  Dėl šios veiklos S.Kairiui ir jo žmonai Onai 2005 m. buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolių titulas.

Įdomus gyvenimo faktas: 1906 m. išleido pirmąsias publikacijas lietuvių kalba apie Japoniją, kuriose glaustai aprašė tuometės Japonijos socialinę sistemą, Konstituciją. Dėl to dažnai yra tituluojamas pirmuoju Lietuvos japonologu.

wikimedia.org nuotr./Pirmasis VLIKo pirmininkas Steponas Kairys
wikimedia.org nuotr./Pirmasis VLIKo pirmininkas Steponas Kairys

Petras Klimas (1891–1969 m.)

Gimimo vieta: Kušliškiai (dab. Kalvarijos r.)

Profesija: Teisininkas, diplomatas

Likimas: 1919–1940 m. buvo diplomatas. 1940 m. pasitraukė į Prancūziją, bet 1943 m. buvo suimtas gestapo ir parvežtas į Lietuvą. 1945 m. suimtas NKVD ir išsiųstas į Sibirą, grįžo 1954 m. Mirė 1969 m. Kaune.

Svarbus pasiekimas: Baltijos šalis įjungus į Sovietų Sąjungą, P.Klimas 1940 m. rugpjūčio 4 d. įteikė notą Prancūzijos užsienio reikalų ministrui, kurioje prašė nepripažinti Lietuvos okupacijos.

Įdomus gyvenimo faktas: 1908 m. leido slaptą mokinių laikraštėlį, kurį susekė žandarai ir iškėlė politinę bylą. Su keturiais draugais buvo pašalintas iš gimnazijos, bet jam buvo leista į ją sugrįžti.

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Petras Klimas
Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Petras Klimas

Donatas Malinauskas (1869–1942 m.)

Gimimo vieta: Krėslaukis (dab. Latvija)

Profesija: mokslininkas, knygnešys, diplomatas

Likimas: 1920 m. pradėjo dirbti Užsienio reikalų ministerijoje. 1922 m. kovo mėn. paskirtas į Čekoslovakiją nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru. 1923 m. grįžęs į Kauną, tęsė darbą Užsienio reikalų ministerijoje. 1931 m. kovo-lapkričio mėn. buvo nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Estijoje. 1941 m. ištremtas į Sibirą, mirė tremtyje.

Svarbus pasiekimas: 1895-1904 m. priklausė slaptai lietuvių inteligentų kultūrinei draugijai „Dvylika Vilniaus apaštalų“. Tvarkė slaptą šios organizacijos banką, skyrė lėšų lietuviškoms brošiūroms, proklamacijoms, laikraščiams spausdinti ir knygoms platinti.

Įdomus gyvenimo faktas: prieš Pirmąjį pasaulinį karą pradėjo remti archeologinius kasinėjimus Vilniaus katedroje, vildamasis, kad ten bus rasti Vytauto Didžiojo palaikai. Signataras netgi savo lėšomis pagamino palaikams skirtą sarkofagą.

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Donatas Malinauskas
Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Donatas Malinauskas

Vladas Mironas (1880–1953 m.)

Gimimo vieta: Kuodiškis (dab. Rokiškio r.)

Profesija: kunigas

Likimas: Lietuvių tautininkų sąjungos steigiamajame suvažiavime 1924 m. išrinktas jos vyriausios valdybos nariu. 1929–1938 m. – vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas brigados generolo teisėmis, Kauno šv. Mykolo Įgulos bažnyčios rektorius. 1938–1939 m. premjeras. 1941–1953 m. daug laiko praleido sovietiniuose kalėjimuose, 1953 m. mirė.

Svarbus pasiekimas: 1905 m. didžiojo Vilniaus Seimo veikloje dalyvavo kaip Vilniaus lietuvių bendruomenės atstovas.

Įdomus faktas: 1945 m. vasario mėn. sutiko tapti MGB agentu informatoriumi. Tuomet buvo perkeltas dirbti į Vilnių Švč. Jėzaus Širdies parapijos bažnyčią klebonu, tačiau saugumas verbavimo rezultatu nusivylė ir 1946 m. V.Mironą vėl įkalino.

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Vladas Mironas
Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Vladas Mironas


 

Stanislovas Narutavičius (1862–1932 m.)

Gimimo vieta:Telšiai

Profesija: teisininkas

Likimas: Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, S.Narutavičius grįžo į savo ūkį, nuolat buvo renkamas į Telšių apskrities tarybą.

Svarbus pasiekimas: S.Narutavičius – vienas iš 1917 m. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos organizatorių ir dalyvių. Pasak istoriko dr. Algimanto Liekio, jis dar organizacinio komiteto posėdyje pasiūlė rezoliuciją, kad „svarbiausias tikslas – nepriklausoma Lietuvos valstybė etnografinėse ribose“.

Įdomus faktas: 1905 m. dalyvaudamas Didžiajame Vilniaus Seime S.Narutavičius pasiūlė dvarininkų žemes išdalinti mažažemiams ir bežemiams. Toks dvarininko pasiūlymas labai nustebino Seimo dalyvius.

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Stanislovas Narutavičius
Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Stanislovas Narutavičius

Alfonsas Petrulis (1873–1928 m.)

Gimimo vieta: Kateliškiai (dab. Biržų r.)

Profesija: kunigas.

Likimas: po karo nedalyvavo politikoje, pasirinko dvasios ganytojo kelią. Klebonavo Pivašiūnų, Paparčių parapijose. 1928 m., nusilpus sveikatai, mirė.

Svarbus pasiekimas: 1904 m. lankydamas parapijiečius ir kalėdodamas Maišiagalos parapijoje, kunigas įsitikino, kad daugelyje kaimų žmonės kalba lietuviškai. Tada jis pradėjo vieną kartą per mėnesį savo pamokslus sakyti lietuviškai. Vietiniai dvarininkai su tuo kovojo, tačiau A.Petrulis nepasidavė.

Įdomus faktas:  1919 m. lenkų kareiviai A.Petrulį už lietuvybės puoselėjimą buvo net dukart suėmę, bet jis sugebėjo išsilaisvinti ir pasitraukti į Kauną.

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Alfonas Petrulis
Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Alfonsas Petrulis

Antanas Smetona (1874–1944 m.)

Gimimo vieta: Užulėnis (dab. Ukmergės r.)

Profesija: teisininkas.

Likimas: aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. 1926 m. po valstybinio perversmo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Perrinktas 1931 ir 1938 m. Prezidentu išbuvo iki 1940 m. birželio 15 d. Pabėgo į Vakarus, 1944 m. žuvo gaisro metu Klivlande, JAV.

Svarbus pasiekimas: Mokydamasis Sankt Peterburgo universitete, slaptai išspausdino Petro Avižonio parengtą lietuvių kalbos gramatiką, kuri buvo dalinama norintiems gerai išmokti kalbėti ir rašyti lietuviams studentams.

Įdomus faktas: 1923–1927 m. Lietuvos universitete dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką. Išvertė keletą klasikinių veikalų iš graikų kalbos, buvo laikomas vienu geriausių lietuvių kalbos stilistų.

Amzinaitavo.lt archyvo nuotr./Antanas Smetona su šeima
Amzinaitavo.lt archyvo nuotr./Antanas Smetona su šeima

Jonas Smilgevičius (1870–1942 m.)

Gimimo vieta: Šoniai (dab. Plungės r.)

Profesija: ekonomistas, bankininkas, ūkininkas.

Likimas: tarpukariu pasuko į verslą, įkūrė ne vieną akcinę bendrovę, buvo vienas Lietuvos kredito banko kūrėjų. Savo dvare įrengė modernų vandens malūną, lentpjūvę, plytinę. Mirė 1942 m.

Svarbus pasiekimas: Rūpinosi žemės ūkio naujovių populiarinimu lietuvių visuomenėje. 1895 m. Tilžėje išleido veikalą „Pienininkystė Lietuvos ūkininkams“. Varšuvoje buvo išleistos dar dvi jo parašytos žemės ūkio naujovių populiarinamosios knygelės: 1905 m. „Trumpas vadovėlis sviestininkystės“ ir 1909 m. „Trumpas pienininkystės vadovėlis“.

Įdomus faktas: savo dvare J.Smilgevičius įkūrė pirmąją Lietuvoje tabako plantaciją. Sėklą pirkdavo Kaukaze, o pusiau apdorota tabako žaliava buvo parduodama įvairioms įmonėms.

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Jonas Smilgevičius
Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Jonas Smilgevičius

Justinas Staugaitis (1866–1943 m.)

Gimimo vieta: Tupikai (dab. Šakių r.)

Profesija: vyskupas.

Likimas: iki 1926 m. buvo Seimo nariu, buvo tapęs netgi pirmininku. 1926 m. gavo Telšių vyskupo pareigas. Jo iniciatyva Telšių vyskupijoje buvo įsteigta 12 naujų parapijų ir bažnyčių, 5 vyrų, 11 moterų vienuolynų. Mirė 1943 m. Telšiuose.

Svarbus pasiekimas: kunigaudamas Marijampolėje, 1905 m. įkūrė pirmąjį Lietuvoje vaikų darželį, o 1906 m. įsteigė „Žiburio“ draugiją neturtingiems moksleiviams bei studentams remti.

Įdomus faktas: Prisidengęs J.Gintauto slapyvardžiu, parašė romaną „Tiesiu keliu“, apysaką „Tarp jausmų ir pareigos“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Justinas Staugaitis
Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Justinas Staugaitis

Aleksandras Stulginskis (1885–1969 m.)

Gimimo vieta: Kutaliai (dab. Šilalės r.)

Profesija: agronomas.

Likimas: 1922–1926 m. ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. Po valstybės perversmo 1927 m. pasitraukė iš politinio gyvenimo, ūkininkavo. SSRS okupacinės valdžios suimtas ir ištremtas, bet 1956 m. grįžo į Lietuvą.

Svarbus pasiekimas: Per šešerius A.Stulginskio valdymo metus buvo atgautas Klaipėdos kraštas, atkurta ekonomika, įvykdyta žemės reforma, pastatyta daug mokyklų, įvestas lietuviškas pinigas litas, priimta Lietuvos valstybės Konstitucija, Jungtinės Tautos pripažino Lietuvos valstybę.

Įdomus faktas: 1935 m. kartu su buvusiu prezidentu K.Griniumi, buvusiais premjerais paskelbė pareiškimą prezidentui A.Smetonai dėl gyventojų nepasitenkinimo. Pareiškime siūlė įvesti viešą valstybės lėšų naudojimo kontrolę, reikalavo laisvės spaudai, kuri būtų atsakinga tik teismui. Tačiau į kreipimąsi atsižvelgta nebuvo.

Wikimedia.org nuotr./Aleksandras Stulginskis
Wikimedia.org nuotr./Aleksandras Stulginskis

Jurgis Šaulys (1879–1948 m.)

Gimimo vieta: Balsėnai (dab. Klaipėdos r.)

Profesija: vertėjas, diplomatas.

Likimas: tarpukariu dirbo Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Buvo Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Vatikane, Lenkijoje. Mirė 1948 m. Šveicarijoje.

Svarbus pasiekimas: Sukaupė didžiulį retų spaudinių Lietuvos istorijos tematika rinkinį, dalį jų 1938 m. padovanojo VDU.

Įdomus faktas: Dar besimokydamas Palangoje dalyvavo slaptame lietuvių moksleivių būrelyje. Mokydamasis Vilniaus kunigų seminarijoje jau pats subūrė lietuvių klierikų būrelį, įkūrė draugiją, kuri slaptai skaitė ir platino uždraustą lietuvišką spaudą, knygas. 1900–1901 m. Vilniuje suorganizavo slaptus lietuvių kalbos kursus, kuriuose dėstė lietuvių kalbą.

Jurgis Šaulys
Jurgis Šaulys

Kazimieras Steponas Šaulys (1872–1964 m.)

Gimimo vieta: Stemplės (dab. Šilutės r.)

Profesija: kunigas, dėstytojas.

Likimas: nutolo nuo politinio gyvenimo. Tarpukariu dirbo Kauno arkivyskupijos organizacijoje, dėstė VDU. Turėjo prelato ir profesoriaus titulus. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, mirė 1964 m. Šveicarijoje.

Svarbus pasiekimas: Panevėžyje įkūrė labdaros draugiją beglobiams žmonės remti, „Motinėlės” draugiją neturtingiems gabiems mokslo siekiantiems jaunuoliams pagelbėti.

Įdomus faktas: 1922 m. parašė knygą „Vedusiųjų dingimas ir naujos jungtuvės“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Kazimieras Steponas Šaulys
Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Kazimieras Steponas Šaulys

Jokūbas Šernas (1888–1926 m.)

Gimimo vieta: Jasiškiai (dab. Biržų r.)

Profesija: teisininkas, žurnalistas.

Likimas: po karo buvo Prekybos ir pramonės banko direktorius, dirbo Vidaus reikalų ministerijoje, redagavo žurnalą „Savivaldybė“. 1926 m. po sunkios ligos mirė Kaune.

Didžiausias pasiekimas: dėjo daug pastangų, kad Lietuvai būtų sugrąžintas Klaipėdos kraštas. Daugiausia jo pastangomis į Lietuvos Valstybės Tarybą 1920 m. kovo 20 d. buvo priimti trys Prūsų Lietuvos Tautinės Tarybos, pasisakiusios už Mažosios Lietuvos grąžinimą Didžiajai Lietuvai, nariai. Aktyviai siekė, kad Lietuvoje valstybiniu lygmeniu išliktų pasiryžimas Mažąją Lietuvą įtraukti į Lietuvos sudėtį.

Įdomus faktas: Jokūbo Šerno sūnėnas Tomas Šernas – vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos liudininkas, nukentėjęs 1991 m. rugpjūtį, sovietų milicijos specialiojo būrio OMON smogikams užpuolus Lietuvos valstybės sieną saugančius pareigūnus.

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Jokūbas Šernas
Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Jokūbas Šernas

Jonas Vailokaitis (1886–1944 m.)

Gimimo vieta: Pikžirniai (dab. Šakių r.)

Profesija: verslininkas.

Likimas: kartu su broliu Juozu tapo turtingiausiais žmonėmis tarpukario Lietuvoje. Jie įkūrė ne vieną bendrovę, kurios užsiėmė plytų ir čerpių gamyba, maisto produktų eksportu, cukrinių runkelių auginimu, metalo gaminių gamyba ir t. t. Prisidėjo steigiant Lietuvos ūkio banką – didžiausią tarpukario metais lietuvišką komercinį banką Lietuvoje, buvo jo valdybos pirmininkas. Prasidėjus sovietų okupacijai, pasitraukė į Vokietiją. 1944 m. mirė, nesulaukęs karo pabaigos.

Didžiausias pasiekimas: broliai Vailokaičiai apie 15 proc. savo gauto pelno skirdavo labdarai, studentijai šelpti. Vien tik 1924 m. „Ūkio bankas“ išdalino 150 000 Lt studentų stipendijoms. 

Įdomus biografijos faktas: 1926 m. broliams Vailokaičiams buvo pasiūlyta Lietuvoje statyti didelę „Ford“ automobilių surinkimo įmonę. Tačiau pasiūlymas, nors visiškai rimtas, buvo atmestas. Broliai nutarė, kad nei Lietuvoje, nei kaimyninėse valstybėse nėra pakankamai potencialių automobilių pirkėjų, stinga tinkamų kelių.

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Jonas Vailokaitis
Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Jonas Vailokaitis

Jonas Vileišis (1872–1942 m.)

Gimimo vieta: Mediniai (dab. Pasvalio r.)

Profesija: teisininkas.

Likimas: tapo vidaus reikalų, vėliau – finansų ministru, 1921–1931 m. ėjo Kauno burmistro pareigas. Rengė Lietuvos civilinio kodekso projektą, dirbo VDU dėstytoju, buvo Valstybės Tarybos narys. 1942 m. mirė Kaune.

Didžiausias pasiekimas: būdamas Kauno miesto burmistru, „sueuropino Kauną“. Per trumpą laiką organizavo kanalizacijos, vandentiekio tinklų tiesimą, pasiekė, kad Kaune atsirastų autobusai, pastatė tris tiltus, įkūrė mokyklų, visuomeninių organizacijų. Taip pat jis išvedė Kauną į tarptautinę areną, užmegzdamas ryšius su įvairių užsienio sostinių savivaldybėmis.

Įdomus biografijos faktas: I pasaulinio karo metais Lietuvą okupavus vokiečiams platino antivokiškus atsiliepimus ir už tai buvo suimtas. 6 mėn. buvo kalinamas Lukiškėse, vėliau ištremtas į Vokietiją prievartiniams darbams. Berlyne pabėgo, slapstėsi pas pažįstamus, kol, baigiantis karui, gavo atleidimą ir teisę grįžti į Vilnių.

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Jonas Vileišis
Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Jonas Vileišis


 

Europos futbolo čempionatas 

Parašykite atsiliepimą apie 15min