Kitas taikinys – krašto savivaldybės

Seimą jau pasiekė Vyriausybės parengtos Valstybės tarnybos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisos. Pagal jas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų skaičius priklausys nuo savivaldybės tarybos narių gausos. Šiuo metu savivaldybių tarybos administracijos klerkų skaičių nustato pačios. Pataisų projekto autoriai atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, Telšių ir Jonavos rajonuose gyventojų skaičius neviršija po 100 tūkst., abiejų savivaldybių tarybose dirba po 27 narius, tačiau Jonavos savivaldybės administracijoje pluša 160 klerkų, o Telšių - 367.

Taupymo vajų paskelbusi Vyriausybė nori, kad panašaus dydžio savivaldybėse dirbtų maždaug tiek pat valstybės tarnautojų ir darbuotojų. Jei Seimas pritartų pataisoms, jos įsigaliotų nuo lapkričio.

Vyriausybės turimais duomenimis, nuo 2003-iųjų tarnautojų ir darbuotojų skaičius savivaldybių administracijose padidėjo 3411.

Lyderės – didžiosios savivaldybės

Vyriausybės turimais duomenimis, nuo 2003-iųjų tarnautojų ir darbuotojų skaičius savivaldybių administracijose padidėjo 3411. Pernai krašto savivaldybių administracijos papildomai priėmė 1616 klerkų. Daugiausia naujų darbuotojų - 222 - atsirado sostinės merijoje, dabar čia dirba 969 žmonės. Vilniaus savivaldybės administracijos Personalo departamento vadovo pavaduotojas Gintas Klimtys, kalbėdamas su LŽ, tvirtino negalįs patikėti, kad pernai papildomai priimta tiek daug žmonių. "Galbūt čia kalbama apie darbuotojų kaitą? Jei kažkas atėjo, o jo vietą užėmė kitas, įtrauktas į šį skaičių, tik tada tuo galiu patikėti", - aiškino jis.

Kauno miesto savivaldybės administracijoje pernai darbuotojų skaičius padidėjo 115. Administracijos direktorius Vygantas Gudėnas atkreipė dėmesį, kad nuo birželio joje buvo panaikinta 40 etatų ir dabar čia dirba 887 žmonės. "Svarstome, kaip taupyti, ir judame etatų mažinimo kryptimi. Aiškinamės, ar nesidubliuoja funkcijos, žiūrime darbus, spaudžiamės kaip tik galime", - tikino jis.

Skaičiai suglumino

Valdininkų armiją pernai gausino ir ne tokios didelės savivaldybės. Pavyzdžiui, Utenos rajono administracija papildomai įdarbino 105 tarnautojus ir darbuotojus, dabar šioje merijoje pluša 276 žmonės. "Nežinau, iš kur tokios žinios. Turėjome neužimtų etatų, bet taryba nieko nepriėmė - nė vieno darbuotojo ar tarnautojo. Mes turime padėti ūkininkams deklaruoti pasėlius, gal čia padaugėjo etatų", - suglumintas LŽ klausimų kalbėjo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Henrikas Zabiela.

Atleisti nenori

Valstybės tarnautojų registro duomenimis, įspūdingai ūgtelėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos darbuotojų ir tarnautojų skaičius. Pernai papildomai priimti 135 asmenys. Šios savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Vabalas pripažino, kad šiuo metu merijoje dirba 269 žmonės. Tačiau jis kategoriškai neigė, jog pernai papildomai priimta tiek daug darbuotojų. Pasak S.Vabalo, savivaldybė taupo lėšas ir naujų žmonių nebepriima, esą nebeieškoma kuo pakeisti ir išėjusių darbuotojų. "Jeigu reikėtų gerokai sumažinti darbuotojų, būtų blogai. Mūsų rajone gyvena 48 tūkst. gyventojų, nemanau, kad administracija išpūsta", - aiškino jis.

Tarnautojų ir darbuotojų būrį pernai pagausino ir kai kurios kitos savivaldybės. Pavyzdžiui, Elektrėnų administracija papildomai priėmė 102, Skuodo rajono - 113, Varėnos rajono - 49, Joniškio rajono - 44, Švenčionių rajono - 53, Šilalės rajono - 37 žmones. Tik keliose savivaldybėse darbuotojų skaičius mažėjo. Pernai 2 klerkų atsisakė Birštono, 16 - Kalvarijos, 2 - Klaipėdos rajono, 21 - Akmenės rajono, 3 - Alytaus rajono, 6 - Raseinių rajono ir 3 - Kelmės rajono savivaldybės.

Reguliuoti nereikia

LŽ kalbintas Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vadovas Osvaldas Šarmavičius svarstė, kad savivaldybių administracijos naujų darbuotojų priėmė, nes jų biudžetai pernai tai leido daryti. "Tuo metu nebuvo krizės, jos turėjo finansavimą. Vyriausybė nereguliuoja, kiek tarnautojų gali dirbti savivaldybėse, šį klausimą kiekvienos savivaldybės taryba sprendžia pati", - sakė jis.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas Vyriausybės parengtus įstatymų projektus vertina kritiškai. "Nepatinka tai, kad bandome nurodyti savivaldybėms maksimalų tarnautojų skaičių. Tai yra tam tikra centralizacija, nurodymas iš viršaus. Manau, kad tarybos yra pakankamai protingos ir gali nuspręsti, kiek joms reikia pagalbininkų", - pabrėžė parlamentaras.