Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kodėl Seimas beveik nekontroliuoja pokalbių klausymosi?

D.Kuolio žiniomis, žurnalistų pokalbių neteisėtai klausomasi ir dabar.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / D.Kuolio žiniomis, žurnalistų pokalbių neteisėtai klausomasi ir dabar.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos specialiosios tarnybos gali toliau sekti ką panorėjusios: operatyvinės informacijos rinkimo Seimas vis dar beveik nekontroliuoja. Žurnalistų pokalbių greičiausiai tebesiklausoma, o tyrimą dėl to pradėjusi Seimo komisija nuo vasario nebevykdo veiklos. Procesas dar užsitęs, mat šią komisiją nuspręsta reformuoti.

Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys pernai rudenį paskelbė turįs duomenų, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) be aiškios priežasties klausosi grupės žurnalistų ir visuomenės veikėjų telefoninių pokalbių. Esą VSD kreipiasi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį prokurorą Anatolijų Mirną, kuris teikia raštus Šiaulių apygardos teismo pirmininkui Boleslovui Kalainiui, o šis išduoda leidimus pasiklausymui. Tiesa, ilgametis vyriausiasis apskrities prokuroras A.Mirnas nuo šių metų balandžio neteko pareigų – jis paskirtas dirbti Kelmės rajone.

Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija (OVPKK) po Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kreipimosi rudenį pradėjo tyrimą dėl D.Kuolio pateiktos informacijos. Apklausus daugumą minėtų asmenų ir pareigūnų, OVPKK pirmininkas Aleksandras Sacharukas sausį pareiškė, jog Lietuvoje operatyvinės veiklos kontrolės praktiškai nėra ir specialiosios tarnybos gali sekti bet ką. Esą prokurorai ir teisėjai ne visada gilinasi į operatyvininkų motyvus, kodėl jie nori klausytis kai kurių asmenų pokalbių. Tačiau vasario pradžioje komisijos darbas sustojo – ji liovėsi rinktis į posėdžius.  

Tuo tarpu D.Kuolys praėjusią savaitę „15min“ patvirtino, kad neteisėtai žurnalistų pokalbių klausomasi ir dabar: „Mano žiniomis, tai tęsiasi.“

Darbas sustojo

Vienintelis nuo vasario pradžios įvykęs Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos (OVPKK) posėdis buvo sušauktas tam, kad valdantiesiems priklausantys komisijos nariai atstatydintų į opoziciją oficialiai pasitraukusios Krikščionių partijos frakcijos narį A.Sacharuką. Vėliau Seimo etikos sargai šį atstatydinimą anuliavo. Tačiau A.Sacharukas įklimpo į kitas bėdas – laikinoji parlamento komisija tiria, ar nevertėtų jam skelbti apkaltos, nes politikas neteisėtai per Seimo posėdžius balsavo už frakcijos kolegą Liną Karalių.

Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Aleksandras Sacharukas
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Aleksandras Sacharukas

Pasak OVPKK pirmininko pavaduotojos Dalios Kuodytės, komisijos darbas tiriant operatyvinės veiklos kontrolę Lietuvoje buvo praktiškai paralyžiuotas. „Nepakeitus teisės aktų, nesuteikus komisijai daugiau galimybių gauti informaciją, nelabai ten ką galime išsiaiškinti. Nujaučiame, atrodo, tarsi pakankamai akivaizdu (kad žurnalistų ir toliau klausomasi – aut. past.), bet ką nors įrodyti, kad ir Seimo pirmininkei atsakyti pagrindžiant kažkokiais faktais, praktiškai neįmanoma“, – „15min“ sakė parlamentarė.

Anksčiau kai kurie OVPKK nariai piktinosi, jog ir paties A.Sacharuko entuziazmas priblėso – jis nebešaukia komisijos posėdžių. D.Kuodytė to neneigė: „Komisijos pirmininkas nerodo per daug iniciatyvos, galbūt jausdamas situacijos paradoksalumą. Kviestis teisėsaugos pareigūnus ir ką nors aiškintis, prašyti informacijos, kažin ar esant tokiai situacijai dėl pirmininko būtų korektiška.“

Politikė pripažino, jog pačiai komisijai išeiti iš aklavietės būtų buvę labai sudėtinga. Komisija privalėjo kreiptis į Seimo pirmininkę, kad ši inicijuotų kur kas platesnį problemos aptarimą, tai ir buvo padaryta.

Pats A.Sacharukas beda pirštu į komisijos galių trūkumą, kuris ypač išryškėjo pradėjus tyrimą dėl žurnalistų sekimo: „Tu gali jį pradėti, gali kviestis (liudytojus – aut. past.), bet pabaigti negali.“ Esą tarnybos, vykdančios operatyvinę veiklą, į rimtesnius OVPKK klausimus atsako paprastai – komisijos nuostatai neleidžia jai gauti prašomos informacijos.

„Komisijos veikla turi tam tikras savo ribas, kurių dabartinis parlamentas nėra pasiryžęs peržengti piliečių laisvės labui“,  – konstatavo D.Kuolys.

Komisijos gali nelikti

Vis dėlto tam tikra pertvarka Seime pradėta. I.Degutienė su specialiųjų tarnybų vadovais praėjusią savaitę gvildeno operatyvinės veiklos reglamentavimo ydas. Sutarta, kad reikia atlikti išsamų operatyvinės veiklos kontrolės auditą ir nustatyti visus dabartinės tvarkos trūkumus.

Penktadienį parlamento vadovė aptarė situaciją su OVPKK ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais (NSGK). Po susitikimo I.Degutienė pabrėžė, jog dabartinė OVPKK buvo pirmoji, bandžiusi rimtai dirbti: „Iki šios kadencijos piršto nebuvo pajudinusi jokia Operatyvinės veiklos komisija, nors pirmoji įkurta 2003-iųjų lapkritį.“ Tačiau komisija esą susidūrė su  Operatyvinės veiklos įstatymo apribojimais.

Per susitikimą galutiniai sprendimai nepriimti, tapo aišku, kad dabartinė OVPKK bus transformuojama, tik dar neapsispręsta kaip. „Iš esmės mums reikalinga kitokios kokybės komisija: ir veiklos kokybės, ir pačių žmonių, kurie toje komisijoje turėtų dirbti“, – sakė I.Degutienė. Ji teigė sieksianti, kad „iki pavasario sesijos pabaigos visas tas procesas būtų išjudintas“. 

Svarstomi du variantai: arba stiprinti pačią OVPKK išplečiant jos galias, arba jos funkcijas perleisti NSGK Saugumo pakomitečiui.

Iki šios kadencijos iš viso pirštu piršto nėra pajudinus jokia Operatyvinės veiklos komisija, nors pirmoji įkurta 2003-iųjų lapkričio mėnesį.A.Sacharukas, kuris ilgiau nei dešimtmetį dirbo operatyvinį darbą, stojo mūru už pirmąjį modelį, į kurį panašus esą egzistuoja Vokietijoje. Anot jo, komisiją turi būti sudaryti ne daugiau nei 5 nepriekaištingą politiko reputaciją ir specialiųjų tarnybų pasitikėjimą turintys, operatyvinės veiklos specifiką išmanantys Seimo nariai.  

„Kad kilus žiniasklaidoje ar kitur kažkokių neaiškumų dėl pasiklausymų, dėl operatyvinės veiklos, komisija galėtų susirinkti, pasikviesti (operatyvinės veiklos – aut. past.) subjektus, jie galėtų pateikti visą informaciją ir galėtų atsakyti, ar pažeistos žmogaus teisės. Dabar tokios galimybės nėra“, – dėstė A.Sacharukas.

NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas siūlo naikinti OVPKK, o jos funkcijas perleisti jo komiteto pakomitečiui, nes jau dabar komisija ir komitetas dubliuoja kai kurias funkcijas: „Mes dažnai kviečiame tuos pačius žmonės, gauname darbo ataskaitas, dėl kurių kyla klausimų, ir taip toliau. Dirbame iš esmės kai kuriais klausimais du kartus. Netgi didžioji dalis komisijos yra mūsų komiteto nariai.“

Pasak A.Anušausko, kad ir kiek būtų stiprinamos komisijos galios, svarbiausias dalykas yra teisė gauti informaciją iš specialiųjų tarnybų. Seimas praėjusį antradienį po pateikimo pritarė įstatymo papildymams, kurie aiškiau reglamentuotų, kaip slaptus duomenis renkanti institucija turėtų perduoti informaciją valstybės vadovams. Šis patobulinimas galbūt išspręstų ir garsiųjų 12 analitinių pažymų problemą, kurias VSD jau keletą metų atsisako pateikti Seimui. D.Kuolys, kalbėdamas su „15min“, šią situaciją vadino didžiausiu kuriozu.

A.Sacharukas atkreipė dėmesį, jog dalį operatyvinės veiklos subjektų šiuo metu kontroliuoja ne NSGK, o Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK). A.Anušauskas pabrėžė, jog jo komiteto pakomitečiai turi būti įkurti bet kokiu atveju, nes „veiklos sfera gali būti plati“. Be to, jis akcentavo, kad pirmiausia turi egzistuoti vidinė kontrolė operatyvinę veiklą atliekančiose institucijose: „Joks parlamentas, Seimo komisija to dalyko nesukontroliuos ir visos informacijos tikrai negaus. Mes esame atsakingi už žmogaus teisių priežiūrą.“

Priežiūra būtina

D.Kuolys akcentavo, kad „pirmiausia turi būti aiškus Seimo sprendimas, ar jis imasi vykdyti konstitucines savo pareigas ir kontroliuoti slaptąsias tarnybas bei jų operatyvinę veiklą, ar šitos priedermės, būdingos parlamentams Vakaruose, Lietuvos Seimas atsisako“. O patį darbą esą galėtų atlikti ir OVPKK, jei būtų sustiprintos jos galios, ir TTK, ir Seimo Žmogaus teisų komitetas, „kuris nieko nedaro“.

Pasak I.Degutienės, dilemą išspręs operatyvinės veiklos kontrolės tobulinimu užsiimsianti darbo grupė. Be to, svarbiausia, ne koks padalinys kontroliuos specialiąsias tarnybas, o kas jame dirbs. Esą tai turi būti ne pirmą kadenciją dirbantys parlamentarai, galbūt partijų ar frakcijų vadovai, „aukštos reputacijos, politiškai brandūs, o ne atsitiktiniai žmonės“. Jie būtų skiriami neatsižvelgiant į frakcijų atstovavimą, tvirtinami slaptu balsavimu.

Kol kas lieka neaišku, kas galėtų toliau vadovauti OVPKK, jei ši išliktų. A.Sacharukas penktadienį sakė, jog apie jo asmenį susitikime su I.Degutiene nebuvo kalbėta, tačiau jis pripažino turįs per mažai parlamentinio darbo patirties, kad  patektų į naująjį darinį – tai pirmoji Krikščionių partijos nario kadencija. Parlamentaras yra sakęs „15min“, jog jei bus nuspręsta, jog OVPKK turi dirbti toliau, jis svarstytų, kad jam reikia trauktis iš pirmininkų. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min