Liberalų susijungimo gali tekti palaukti

Dienraštis „Vilniaus diena“ rašo, kad nors iš karto po Europos Parlamento rinkimų prabilta apie būtinybę atnaujinti abiejų liberalių partijų derybas dėl galimo susijungimo, tiek LS, tiek LiCS gretose šis pasiūlymas sutiktas gana skeptiškai.

Vienas iš LS lyderių Algis Kašėta įsitikinęs, kad jo partija turi išlaikyti savarankiškumą ir tam tikrą distanciją nuo liberalcentristų.

„Pastarieji Seimo ir Europos Parlamento rinkimai parodė, kad mes jau turime savo nuolatinį rinkėją, jis mumis pasitiki ir, neatmestina, už mus balsuoja dar ir todėl, jo esame savarankiški“, – sakė jis.

Prieš dvi savaites vyko LS valdybos posėdis, kuriame, be kita ko, nuspręsta dar nekelti klausimo dėl galimo susijungimo su liberalcentristais.

„Atvirai kalbant, mums tai nėra gyvybės ir mirties klausimas“, – pripažino LS pirmininkas Eligijus Masiulis. Jis iškart po Europos Parlamento rinkimų užsiminė, jog būtų geriau, jeigu 2011 m. vyksiančiuose savivaldos rinkimuose dalyvautų viena stipri, susijungusi liberalų partija. LS valdyba liepė E.Masiuliui pritilti šiuo klausimu.

LiCS taip pat ne itin entuziastingai kalba apie susijungimą su LS. Liberalcentristus ypač erzina LS iš anksto keliama sąlyga, kad būtų pakeistas LiCS lyderis.

Dabartinis liberalcentristų vadovas Artūras Zuokas pareiškė, kad bet kokie tokio pobūdžio reikalavimai nepriimtini.

A.Zuokas tebėra populiarus savo partijoje, tad jei būtų perrinktas šios partijos pirmininku per birželio 27 d. rengiamą suvažiavimą, apie susijungimą su LS negalėtų būti nė kalbos dar mažiausiai iki 2011 m. vidurio, mat LiCS lyderis renkamas dvejiems metams.

LS ir LiCS keliai išsiskyrė 2005 m. pabaigoje. Tuomet dalis A.Zuokui nepritariančių liberalcentristų atskilo ir įsteigė LS. Iš pradžių LS pirmininku buvo Seimo narys Petras Auštrevičius, jį prieš metus pakeitė E.Masiulis.

LS dabartiniame Seime turi vienuolikos narių frakciją ir yra delegavęs tris ministrus į koalicinę keturių centro dešinės partijų Vyriausybę. LiCS Seime turi devynių narių frakciją. Ši partija irgi yra valdančioji. Ji delegavusi du ministrus.

Pastaruosiuose Europos Parlamento rinkimuose LS surinko daugiau kaip 7 proc. balsų ir iškovojo vieną mandatą. Liberalcentristai šiuose rinkimuose patyrė fiasko – kadangi surinko 3,47 proc. balsų ir neperžengė 5 proc. barjero, nedalyvavo skirstant europarlamentarų mandatus.