Lietuvą EŽTT 2005 metais buvo apskundusi vilnietė Ilona Gineitienė. Ji tvirtino, kad prieš šešerius metus Lietuvos teismai nustatė jos dukrų gyvenamąją vietą su tėvu esą dėl to, kad ji buvo Ošo judėjimo „Ojas“ meditacijos centro narė.
I.Gineitienė taip pat siekė, kad būtų pripažinta, jog Lietuva neužtikrino pagarbos asmeniniam ir šeimos gyvenimui.
Strasbūro teismas savo sprendime pabrėžė, kad Lietuvos teismai, nagrinėdami bylą dėl pareiškėjos dukterų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, atliko išsamią geriausių vaiko interesų analizę. EŽTT ypač padarė įspūdį tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsižvelgė į vaikų nuomonę – mergaitės visose proceso stadijose pareiškė tvirtą norą gyventi su tėvu.
Taip pat atkreiptas dėmesys į vaiko teisių apsaugos specialistų išvadas, jog motinos gyvenimo aplinkos sąlygas laikytinos nesaugiomis. Galiausiai, tarptautinis teismas atsižvelgė ir į tai, kad šioje byloje siekta neišskirti seserų, juolab, kad jas siejo glaudus emocinis ryšys.
Anot Strasbūro teismo, byloje pateiktoje Lietuvos teismų argumentacijoje nėra nieko, kas leistų daryti išvadą, jog, jei ne pareiškėjos religiniai įsitikinimai, būtų nuspręsta kitaip.
