Beveik 500 šimtus žiūrovų per 5 filmų seansus sutraukęs festivalis – tikras įrodymas, kad klaipėdiečiams lietuviškas kinas rūpi.
Festivalio metu buvo parodyti 6 lietuvių klasikos ir šių dienų filmai: A. Grikevičiaus „Jo žmonos išpažintis“, R. Banionio „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“, A. Puipos „Vilko dantų karoliai“, J. Lapinskaitės dokumentinis filmas „Traukinys stovi penkias minutes“ ir trumpo metro filmai – J.Samulionytės „Shanxai Banzai (Vilniaus Šanchajus)“ bei L. Lužytės „Jau puiku, tik dar šiek tiek...“. Džiaugiamės, kad į uostamiestį pavyko prisikviesti įžymių kino žmonių: Stasį Baltakį, Raimundą Banionį, Algimantą Puipą, Janiną Lapinskaitę, kurie ne tik pristatė filmus, bet, taip pat papasakojo apie kino filmų gamybos subtilybes bei pristatė kultūrinį kontekstą.
Stebina tai, kad festivalio auditorija, beveik 100 procentų, vien jauni žmonės, didele dalimi – moksleiviai. Taip pat smagu, kad žiūrovai per pokalbius su svečiais aktyviai klausė ne tik paviršutiniškų klausimų, pavyzdžiui, kodėl filmas pavadintas vienaip ar kitaip, bet domėjosi, kaip režisieriai dirbo su aktoriais, su kokiais iššūkiais susidurdavo filmavimų metu. Festivalio svečiai mielai dalinosi mintimis, lygindami lietuviško kino situaciją dabar ir prieš kelis dešimtmečius, pasakojo apie savo kūrybinius kelius, sėkmes ir nesėkmes, dalinosi linksmais prisiminimais apie filmavimus.
„Po pirmojo tikrai rimo „Kultūros rakto“ suorganizuoto renginio tikriausiai belieka klausimas: „ar įgyvendinome savo lūkesčius“ ir „o kas bus toliau“? Lūkesčiai buvo viršyti daug kartų! Vien tai, kad per kai kuriuos seansus tiesiog fiziškai nepavykdavo visiems žiūrovams parūpinti sėdimų vietų, rodo, kad festivalis pasisekė. Žinoma, nors ir neišvengėme smulkių trukdžių, o be jų galbūt ir neįmanoma, tikimės, kad „užkabinome“ ir „uždegėme“ klaipėdiečius lietuvišku kinu. O toliau bus, kaip būna filmuose: „laukite tęsinio...“, - teigė organizatoriai.
