Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuviškų pavardžių problema Lenkijoje neišspręsta, o pažadai dėl mokyklų netesimi

Rašymas
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Rašymas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuviškų pavardžių rašybos klausimas Lenkijoje nėra iki galo išspręstas, o švietimo srityje įsipareigojimai lietuvių bendruomenei nevykdomi, teigia Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė.

Tai bendruomenės vadovė sakė BNS komentuodama vėl kilusią diskusiją dėl lenkų mažumos teisių Lietuvoje ir lietuvių problemų Lenkijoje, kuri sulaukė daug dėmesio per savaitgalį vykusį Lietuvos ir Lenkijos parlamentarų susitikimą Vilniuje.

„Pagal įstatymą lietuviškas pavardes rašyti leidžiama, bet techniškai tai labai sudėtinga. Pavyzdžiui, asmens tapatybės kortelėje pavardė įrašoma, o pase – ne. Bankuose, draudimo įstaigose iškyla problemų, nes programose neįdiegti lietuviški rašmenys. Todėl pavardes pasikeitė tik vienetai“, – BNS sakė I.Gasperavičiūtė.

Anot Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkės, Lenkijos atstovai iki šiol neįvykdė įsipareigojimų dėl Punsko Kovo 11-osios licėjaus priestato.

„Dar 2004 metais tuometiniai premjerai Algirdas Brazauskas ir Marekas Belka susitarė, kad Lietuva pastatys mokyklą Seinuose, o Lenkija įsipareigojo dėl Punsko licėjaus. Seinuose mokykla atidaryta 2005 metais, o statybos Punske dar vyksta, vis trūksta lėšų. Buvo žadėta, kad atidarymas bus šiais metais, bet dabar akivaizdu, kad neįvyks. Turime viltį dėl kitų metų“, – sakė I.Gasperavičiūtė.

Lietuvių bendruomenės pirmininkės teigimu, vietovardžių rašyba lietuviškais rašmenimis – taip pat neišspręstas klausimas.

„Lietuvių gyvena keliuose valsčiuose, bet daugumą sudaro tik Punske ir tik Punkso valsčiuje galima rašyti dvigubus pavadinimus. Bet šitos procedūros trunka jau ketvirtus metus – 2005 priimtas Tautinių mažumų įstatymas, o iki šiol nėra nė vienos lentelės. Punsko valsčiaus viršaitis dirba šiuo klausimu, tikimės, kad užrašai atsiras galbūt šią vasarą“, – sakė I.Gasperavičiūtė.

Lietuvių bendruomenės vadovė tikina, kad apie Lenkijos nevykdomus įsipareigojimus visuomenė informuojama pernelyg mažai.

„Lenkijoje daug kalbama apie Lietuvos lenkų situaciją, bet ne visados pasakoma tiesa. Susidaro disproporcija tarp Lenkijos lietuvių ir Lietuvos lenkų. Dažnai Lenkijos valdžios atstovai Lenkijos lietuvių problemas suveda į tai, kad tai tėra valsčiaus klausimas, problemos esą nedidelės“, – sakė I.Gasperavičiūtė.

Lenkijos spaudoje pastarosiomis dienomis plataus atgarsio sulaukė šeštadienį Vilniuje vykęs Lietuvos ir Lenkijos parlamentų asamblėjos posėdis, kuriame pirmą kartą per pastaruosius 15 metų nebuvo pasirašyta bendra deklaracija, nes neprieita prie bendros nuomonės dėl Lietuvos lenkų situacijos.

Įtakingas lenkų dienraštis „Rzeczpospolita“ rašė, jog „deklaracijos nepasirašymas – labai rimtas signalas, jog lenkai nebenori klausytis tuščių lietuvių politikų pažadų“. Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojas Jaroslawas Kalinowskis Vilniuje priekaištavo Lietuvai, kad dokumentuose neleidžiama rašyti vardų ir pavardžių lenkiškais rašmenimis, ir pagrasino skųstis Europos Žmogaus Teisių Teismui Strasbūre.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Temos Mokykla, Lenkija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min