Lietuvos vartotojų nuotaikos gerėja

Tiriamojo laikotarpio pradžioje, t.y. 2009 m. gegužės mėn. vartotojų nuotaikos indeksas buvo neigiamas ir siekė –27%. Tai reiškia, kad tuo metu 27% buvo daugiau neigiamai nei teigiamai nusiteikusių žmonių. Birželio mėn. neigiamos nuotaikos kiek prislopo ir VNI sumažėjo iki –21%, tačiau liepą vėl grįžo į buvusį lygį ir siekė –26%, tuo tarpu rugpjūčio mėnesį VNI neženkliai padidėjo vienu procentiniu punktu iki –25%. Rugsėjis, tikėtina siejamas ir su darbymečiu, ir su ekonomikos pagyvėjimu, vartotojų nuotaikos po truputį gerėjo, indeksas įgyjo reikšmę –20%, t.y. 5 procentiniais punktais daugiau nei prieš mėnesį. Spalio mėnesį VNI krito 8 procentiniais punktais ir įgyjo reikšmę – 28%. Lapkritį VNI krito vienu procentiniu punktu iki – 29%. Gruodį VNI išliko toks pat – 29%. 2010 metų sausį VNI pakilo dviem procentiniais punktais ir siekė – 27%. 2010 vasarį vartotojų nuotaikos indeksas pagerėjo reikšmingiau – 4 procentiniais punktais iki – 23%.

„Matome, kad pastaruosius du mėnesius Vartotojų nuotaikos indeksas kilo. Tai geras ženklas, nes atsigaunančios vartotojų nuotaikos lems ir jų vartojimo elgseną. Jeigu nuotaikos ir toliau kils, tikėtina, kad ir žmonių vartojimas pradės atsigauti. Optimizmo duoda ir kitų rodiklių kilimas, pavyzdžiui, matome, kad kyla Statistikos departamento fiksuojamas ekonominių vertinimų rodiklis, kuris parodo, ne tik vartotojų, bet ir įmonių vadovų, verslininkų lūkesčius ir nuotaikas“, – duomenis komentuoja RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Vasario mėnesį, palyginius su praeitų metų gruodžio mėnesiu, mažėjo žmonių ketinančių mažinti savo šeimos išlaidas ir vartojimą (atitinkamai 42,7 % ir 52,2%).

Ingos Nausėdienės teigimu, optimistiškiausios nuotaikos pastebimos tarp jaunimo (15–24 m.), moksleivių, studentų bei tarp aukštąjį išsimokslinimą įgijusių bei didesnes nei vidutines pajamas (daugiau nei 1100 Lt 1–am šeimos nariui per mėn.) turinčių gyventojų. „Pastarasis faktas ir džiugina, ir liūdina, kadangi optimistinės nuotaikos pakankamą perkamąją galią turinčiuose sluoksniuose generuoja didesnį vartojimą, tačiau nedidelė tokias pajamas gaunančių gyventojų dalis visuomenėje lemiamo poveikio gali ir neturėti. Greitesnį ekonomikos įsisiūbavimą bus galima prognozuoti, kai nuotaikos gerės ir tarp mažesnių pajamų savininkų“, – sako Inga Nausėdienė.