Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Medikai abejoja, kad tolerancija padės spręsti paauglių problemas

Rūkymas
Photos.com / Rūkymas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Apie 80 proc. rūkančiųjų rūkyti pradeda nesulaukę ir 18 metų, o vaikai, išbuvę prirūkytoje nevėdinamoje patalpoje 8 valandas, „surūko“ pakelį cigarečių, visuomenėje gajus įsitikinimas, kad alkoholis gali padėti spręsti seksualines problemas arba yra naudingas priešlaikinio gimdymo profilaktikai – tai tik keli faktai, kuriuos pateikė ir komentavo Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas dr. Aurelijus Veryga.

Kauno rajono savivaldybės didžiojoje salėje vykusioje paskaitoje „Vaikų rūkymo ir alkoholio vartojimo profilaktika“ lektoriaus pateikti gyvenimo pavyzdžiai rodo tai, kad visuomenė tampa vis tolerantiškesnė net ir paauglių rūkymui ir alkoholinių gėrimų vartojimui. Pavyzdžiui, yra pedagogų ir šalies švietimo sistemoje dirbančių valstybės tarnautojų, kurie, remdamiesi užsienio šalių patirtimi, rūkantiems paaugliams kontroliuoti siūlo įrengti mokyklose rūkomuosius, teigiama pranešime spaudai.

„Mūsų tyrimų duomenimis, šį žalingą įprotį turi beveik kas trečias, jei nieko nesigriebsime, tokių bus dar daugiau. Mano nuomone, kontroliuoti mokinius įmanoma, o ypač specialiai tam įrengtose vietose“, – yra teigusi viena iš tokią poziciją palaikančių tarnautojų. Į tokias rūkyklas rinktųsi pedagogai ir vyresnių klasių moksleiviai, turintys tėvų leidimą. Čia mokiniai ir mokytojai galėtų pabendrauti, pasikalbėti apie tai, kas rūpi.

Pasak dr. A.Verygos, tik apribojus reklamą ir įvedus kai kuriuos draudimus, rūkančiųjų Lietuvoje ėmė mažėti. Tai rodo, kad būtent ši taktika gali padėti kovoti su sveikatai kenksmingu įpročiu ir, siekiant teigiamų rezultatų, svarbi ne tolerancija, bet šviečiamoji veikla.

Tačiau ar tokie veiksmai išties padėtų pasiekti pozityvių rezultatų? Anksčiau, palyginti su kitomis šalimis, pagal rūkančių mergaičių skaičių Lietuva buvo vos ne paskutinė. Tačiau šalyje pradėjus veikti tabako bendrovėms, padėtis pradėjo sparčiai keistis ir dabar, statistikos duomenimis, pagal rūkančių mergaičių skaičių Lietuva yra penkioliktoje vietoje. Rūkančių berniukų rezultatai dar aukštesni – jie pakilo į antrą vietą tarp Europos Sąjungos šalių.

Pasak dr. A.Verygos, tik apribojus reklamą ir įvedus kai kuriuos draudimus, rūkančiųjų Lietuvoje ėmė mažėti. Tai rodo, kad būtent ši taktika gali padėti kovoti su sveikatai kenksmingu įpročiu ir, siekiant teigiamų rezultatų, svarbi ne tolerancija, bet šviečiamoji veikla.

Žinoma, įpročiai ir įgūdžiai pirmiausia ugdomi šeimoje. Patys tėvai kenkia savo atžaloms blogu rūkymo ir alkoholio vartojimo pavyzdžiu. Rūkanti nėščioji rizikuoja iki 30 proc. padidinti vaiko apsigimimus, vadinamuosius kiškio lūpa ir vilko gomuriu, taip pat galūnių pažeidimus.

Rūkančios motinos triskart dažniau pagimdo neišnešiotus naujagimius, o kai kurie tyrimai rodo, kad gali gimti naujagimiai, turintys nikotino abstinencijos požymių. Nors po kurio laiko tai praeina, toks vaikas paauglystėje daug greičiau tampa priklausomas nuo rūkalų. Pasak dr. A.Verygos, jei toks vaikas užsirūko sulaukęs 11 ar 12 metų, jis jau beveik neturi galimybių atsikratyti šio žalingo įpročio.

Rūkančių tėvų vaikai neišvengiamai tampa pasyviais rūkaliais. Jie 1,5 karto dažniau serga bronchine astma, kvėpavimo takų ligomis, dažniau nei kiti vaikai serga ir vidurinės ausies uždegimu. Lektorius pasakojo apie britų atliktą tyrimą, kokia turėtų būti ventiliacija, kad tabako prisotintas oras liktų švarus. Paaiškėjo, kad trauka turėtų būti tokia, kaip automobiliui važiuojant 100 km greičiu.

Neatsitiktinai rūkalų ir svaigalų gamintojų taikinyje – vaikai ir paaugliai. Būtent juos lengviausia įtikinti, kad vienos ar kitos firmos cigaretes rūkantis, svaigiuosius gėrimus vartojantis mergina arba vyras yra „kietas“. Reklamos kūrėjai nevengia šių produktų susieti su kino, muzikos ar sporto žvaigždėmis, į kuriuos lygiuojasi jaunimas.

Neseniai Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad dauguma 15 metų berniukų ir mergaičių jau yra buvę apsvaigę nuo alkoholio. Nors pastebėta, kad vaikas žalingus alkoholio vartojimo įpročius perima iš tėvų, vaikų alkoholio vartojimas nėra būdingas vien tik girtaujančioms šeimoms. Tyrimo duomenimis, paaugliai iš pasiturinčių šeimų alkoholinius gėrimus vartoja šešis ir net daugiau kartų dažniau nei paaugliai iš nepasiturinčių šeimų.

Paskaitos lektorius net pateikė pavyzdį, kaip viename Lietuvoje leidžiamame leidinyje, skirtame sveikatos temoms, rimtai rašoma: „Atšaldytas alus, ypač per didelius karščius, ne tik gaivina, bet ir yra naudingas, nes apsaugo nuo infarkto ir kraujo išsiliejimo į smegenis“. Kai visuomenėje giliai įsišaknijusios tokios nuostatos, nenuostabu, kad pradėjus riboti alkoholinių gėrimų reklamą, uždraudus jais prekiauti rugsėjo 1-ąją, kilo stipri svaigalų gamintojų nepasitenkinimo ir žmonių protesto banga.

Tačiau šie veiksmai davė teigiamų rezultatų. 2008-iuosius kelių priežiūros specialistai vadina lūžio metais. Žuvusiųjų keliuose skaičius, pagal kurį Lietuva yra aiški Europos lyderė, sumažėjo beveik trečdaliu. 2008 m. žuvo 492 žmonės, t. y. 242 žmonėmis mažiau nei 2007 m. Užfiksuota gerokai mažiau eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs asmenys. 2008 m. dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 38 proc. mažiau nelaimių ir žuvo 30 žmonių mažiau nei 2007 m.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min