Medvedevas Lietuvai: gyvenkime draugiškai

Lietuvą taip pat pasveikino ir kiti Europos valstybių lyderiai. „Esu labai laimingas, kad strateginė partnerystė, kurios politinę deklaraciją mes pasirašėme praeitų metų rugsėjo 4 d. mūsų susitikimo metu, dar labiau suartino Prancūziją ir Lietuvą. Mūsų šalių bendradarbiavimas, ypač energetikos ir ilgalaikės plėtros srityse, yra daug žadantis. Ketinu skirti mūsų partnerystei visą savo dėmesį ir Europos Sąjungos viduje“, - savo laiške D.Grybauskaitei rašo Prancūzijos prezidentas Nikolias Sarkozy.

Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Horstas Koehleris, sveikindamas Lietuvą pažymi, kad lietuviai prieš 20 metų ne tik iškovojo nepriklausomybę, bet ir stebėtinu būdu atstatė savo šalį ir nuvedė į Europos Sąjungą. Vokietijos vadovo nuomone, Lietuvos integracija į Europos Sąjungą leis šaliai sėkmingai įveikti dabartinius ir būsimuosius iššūkius.

Savo ruožtu Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso sveikinimo laiške pabrėžia įspūdingus Lietuvos laimėjimus per pastaruosius dvidešimt metų. „Šiandien Lietuva didžiuojasi, kad yra Europos Sąjungos narė kartu su kitomis dvidešimt šešiomis valstybėmis narėmis, kurios remia Akte dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo įtvirtintas vertybes – „žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises“. Europos Sąjungai Lietuva suteikė naujo dinamiškumo“.

Seime kalbėjęs Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis sakė, kad „prieš 20 metų įvyko kažkas, kas netgi mus Lenkijoje nustebino“ ir kad „Kovo 11-osios Aktas Lenkijoje buvo traktuojamas kaip ypatingos drąsos aktas“.

Sveikindama Lietuvą su švente, Islandijos parlamento pirmininkė Asta Johannesdottir pažymėjo, kad laisvasis pasaulis niekada nepripažino Sovietų Sąjungos 1940 m. įvykdytos Lietuvos aneksijos. „Per 20 metų jūs sugebėjote atkurti sovietų okupacijos padarytą žalą ir tapote tvirta parlamentinės demokratijos valstybe. Per šį laikotarpį jūs taip pat aktyviai įsijungėte į euroatlantinės integracijos procesą ir užėmėte jums priderančią vietą tarp kitų Europos valstybių“, – sakė A.Johannesdottir.

Ji taip pat pasidžiaugė prieš keletą dienų Islandijos parlamente vieningai priimta specialia rezoliucija, kuri baigiasi tokiais žodžiais: „Altingas perduoda sveikinimus Lietuvos žmonėms ir yra įsitikinęs, kad mūsų dviejų tautų draugystė ir toliau stiprės, kaip tai vyko iki šiol“.

„Šiandieną Slovėnija ir Lietuva, o taip pat ir kitos Baltijos valstybės ir kitos šalys, kurios per tą laikotarpį tapo nepriklausomos, dirba kartu Europos Sąjungoje, NATO organizacijoje. Mes visi kartu stengiamės kurti geresnį pasaulį. Labai svarbu, kad mažos valstybės, mažos tautos atrado savo vietą pasaulyje ir Europoje“, – sveikindamas Lietuvą Seime sakė Slovėnijos prezidentas Danilo Türk. Jis taip pat pažymėjo, kad visos mažos tautos Europoje ir pasaulyje „yra įkvėptos jūsų ir mums labai gera dirbti kartu su jumis kuriant geresnį pasaulį“.

Savo ruožtu savo sveikinimo kalboje Suomijos prezidentė Tarja Halonen pažymėjo, kad prieš dvidešimt metų „Lietuvos žmonės pirmieji buvusioje TSRS ėmėsi drąsaus žingsnio – atkurti valstybės nepriklausomybę. Jų laisvės troškimą visi stebėjome su nuostaba ir pasigėrėjimu, o jų pėdomis netrukus pasiekė kiti visoje Europoje“, – sakė Suomijos vadovė.

Buvęs Estijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, kadenciją baigęs prezidentas Arnoldas Ruutelis pažymėjo, kad „nepriklausomybės atkūrimo laikotarpis per visą Baltijos šalių istoriją buvo neginčytinai didžiausias mūsų bendradarbiavimo laimėjimas. Bendradarbiavimo, kurio prielaidomis buvo bendras mąstymas, keitimasis patirtimi ir informacija, aptartos ir suderintos pozicijos“.