Milijonų kaina – mirtina liga

Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių (ONTP) pareigūnai, kartu su Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorais demaskavę puikiai organizuotą eurų klastotojų grupę, didžiuojasi, kad šioje byloje jiems pavyko įrodyti, jog gausus pinigų klastotojų užgyventas turtas pripažintas nusikalstamos veikos rezultatu. Tiesa, kol kas tik Kauno apygardos teismas savo 2009 metų gegužės 22 dienos nuosprendyje pripažino teisėsaugininkų pateiktus įrodymus ir konfiskavo nuteistųjų turtą bei priteisė sumokėti nemenkas sumas visiems šešiolikai grupuotės narių. Eurų klastotojų bylos dar neišvengiamai laukia nagrinėjimas Apeliaciniame ir Aukščiausiajame teismuose.

Tačiau net negalutinė pergalė yra didžiulis laimėjimas, nes iki šiol Lietuvos teisėsaugai sunkiai pavykdavo įrodyti, jog staiga praturtėję nusikaltėliai pelnosi iš neteisėtos veiklos ir gauna neteisėtas pajamas, kurias sėkmingai investuoja į įvairias sritis.

„Mes siekiame, kad nusikalsti taptų nepelninga, – teigia LKPB viršininko pavaduotojas Vitalijus Gailius. – Žmonės nusikalsta, nes tikisi taip neteisėtai praturtėti. Turto konfiskavimas – puikus priešnuodis tiems, kurie tikisi uždirbti iš nusikaltimų. Šioje byloje iš nuteistųjų teismas nusprendė konfiskuoti turto, kurio vertė daugiau nei 10 mln. litų.“

Infekcija – iš Telšių?

Prieš dešimtmetį Telšiuose buvo demaskuota JAV dolerius padirbinėjanti grupuotė, kuriai vadovavo Žemaitijos sostinę ištisą dešimtmetį terorizavę „Šilinių“ gaujos autoritetai. Spėjama, kad per penkerius metus pagaminta nuo 10 iki 40 mln. 100 nominalo JAV dolerių klastočių, tačiau surasta tik nedidelė jų dalis. 2000–ųjų pavasarį LKPB ONTP pareigūnai dolerių gamintojus užklupo vietoje – Plungės rajone nuošaliai stovinčio vienkiemio rūsyje. Kupiūros buvo gaminamos naudojant primityvias priemones, o padirbinėjimo technologiją sugalvojo ir ištobulino du net aukštojo išsilavinimo neturintys, anglų kalbos nemokantys Žemaitijos smulkieji verslininkai.

Šiedu verslininkai, pirmieji Telšiuose 1995 metais įsigiję spalvotojo kopijavimo aparatą „Xerox“, ketino jį panaudoti lipdukų gamybai. Tačiau „šiliniai“, išgirdę apie jų akimis stebuklingą aparatą, privertė verslininkus gaminti klastotes, pristatė prie jų apsaugą, uždraudė užsiimti kuo nors kitu, išskyrus dolerių gamybą. Auksarankiais vadinami telšiškiai buvo paprasti žmogeliai, jie net neišmanė poligrafijos gudrybių, tačiau stropiai studijavo prieinamą literatūrą. Nors ir teigiama, kad klastočių kokybė buvo gera, tačiau į policijos rankas patekę banknotai atpažįstami iš karto.

Praėjus dešimčiai metų Telšiuose gyvenusiam ir mokslus baigusiam Ignui Inčirauskui (gim. 1975 m.) taip pat šovė mintis gaminti netikrus pinigus. Nuo 2001 metų Kaune, toje pačioje spaustuvėje, kur vėliau buvo gaminami eurai, buvo suklastota ne mažiau nei 30 tūkst. 50 nominalo JAV dolerių banknotų. Nustatyta, kad už šiuos falsifikatus gauta ne mažiau kaip 103 tūkst. litų. Šie pinigai buvo investuoti į kitą projektą – eurų gamybą.

Eurai kaip tik tapo pagrindiniu Europos šalių piniginiu vienetu, o suklastotus banknotus galima buvo gabenti į Europos šalis visomis egzistuojančiomis transporto priemonėmis.

Reklamos dizainerio specialybę turinčio I.Inčirausko sukurtos dolerių ir eurų padirbinėjimo technologijos nė iš tolo nesulyginsi su senosiomis telšiškių dolerių klastotėmis. Gabus vyras per pusę metų sukūrė 100 eurų maketą ir beveik užbaigė 50 eurų maketą. Jis organizavo ir visą gamybos procesą, rūpinosi įranga ir medžiagomis. Eurai buvo spausdinami spaustuvėje buvusio Kauno dailės kombinato patalpose.

Klastotojai iš Lietuvoje viešai parduodamų medžiagų sugebėjo išgauti pinigams spausdinti reikalingus komponentus. Net banknotams skirtas popierius, kuris parduotuvėse neparduodamas, o jo gamybos receptas – valstybinė paslaptis, nebuvo kliūtis. Išeitis rasta dailės prekių parduotuvėje nupirkus storesnį popierių, o paskui jį specialiai tam tikslui pagamintomis staklėmis suploninus.

Sutriuškinti per kelias valandas

Septyniolikos asmenų grupė, Kaune gaminusi ir platinusi netikrus 50 ir 100 nominalo eurus, suklastotų pinigų pagamino už dešimtis milijonų litų, tačiau vertinant jų gautas pajamas skaičiuojama, kiek eurų pateko į apyvartą. Europos centrinis bankas Kaune pagamintiems 100 ir 50 nominalo eurams suteikė indikatyvus, pagal kuriuos atpažįstama, kad tai – kauniškių falsifikatai.

Europos šalių pareigūnai, susidūrę su vis didėjančiu eurų klastočių srautu, sulaikė nemažai žmonių, tačiau nė vienas jų nebuvo susijęs su eurų gamintojais. Pareigūnams vis dėlto pavyko nustatyti, kad suklastoti eurai keliauja iš Lietuvos.

Klastotojų pėdsakai Lietuvoje buvo užčiuopti 2004 metų pavasarį, Lietuvos policijos pareigūnams atlikus dvi operacijas sulaikant netikrus eurus. Iš pradžių su netikrais eurais buvo sulaikytas, o vėliau už tai nuteistas taksistu dirbantis Vidmantas Rakutis (gim. 1981 m.). Tas pats V.Rakutis sulaikytas ir po pusmečio, demaskavus visą klastotojų grupuotę.

O 2004 metų balandžio viduryje Vilniaus oro uoste su 100 tūkst. netikrų eurų buvo sulaikyti keturi „Smauglių“ nusikalstamos grupuotės nariai. Ši grupuotė tuo metu buvo viena įtakingiausių Vilniaus mieste veikiančių grupuočių, užsiimančių narkotinių medžiagų platinimu, plėšimais, sukčiavimais bei kitais sunkiais nusikaltimais, ji palaikė glaudžius ryšius su kitų valstybių nusikaltėliais.

LKPB ONTP pareigūnams teko tapti poligrafijos žinovais – jie smulkiai išanalizavo kiekvieną rimtesnę Kauno spaustuvę, kad nustatytų, ar jos techninės galimybės yra pakankamos falsifikuotų pinigų gamybai. Tyrimas vyko sunkiai, nes iki tol pinigų klastotojai neturėjo ryšių su nusikalstamu pasauliu, anksčiau nebuvo teisti. Be to, Dailės kombinate veikusioje eurų spaustuvėje nelegalia veikla užsiiminėjo tik vienas žmogus, apie kurio veiklą žinojo tik direktorius. Kai subręsdavo nauja eurų partija (iš viso buvo pagamintos keturios partijos, o spausdinant penktąją, kurios tiražas prilygo kitų keturių partijų tiražui kartu sudėjus, grupuotė sulaikyta), direktorius darbuotojams pranešdavo, jog į darbą nereikės ateiti. Tą dieną spaustuvėje pasirodydavo tik Sergejus Jurkovas (gim. 1966 m.), kuris ir spausdino eurus, o konspiracijos dėlei ant laukinių durų būdavo užkabinama spyna.

2004 metų lapkričio 6–ąją LKPB ONTP pareigūnams kartu su antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vyrais įsiveržus į gyvybės ženklų nerodančią spaustuvę, joje, be S.Jurkovo, suimti ir I.Inčirauskas, atvykęs patikrinti, kaip vyksta darbas, ir spaustuvės vadovas Rolandas Pilionis (gim. 1967 m.).

Klastotojams ši diena buvo itin nesėkminga, o pareigūnams sekėsi. Į buvusias Radijo gamyklos patalpas Žemaitės gatvėje, kur šimtus kabinetų nuomojosi įvairiausios vienos kitų nepažįstančios įmonės, taip pat ir eurų padirbinėtojai, pareigūnai pataikė ateiti tuo metu, kai buvo atliekama viena iš eurų klastojimo operacijų. Ten kaip tik dirbo Tomas Sulistružinskas (gim. 1979 m.) su savo mergina Donvina Morėnaite (gim. 1980 m.). Po operacijos apžiūrėję patalpas pareigūnai atkreipė dėmesį, kad klastotojai ėmėsi atsargumo priemonių užtamsindami ir uždangstydami langus, kad iš lauko nesimatytų, kas daroma kabinetuose.

Gamybos vietose aptikta beveik 9 mln. padirbtų eurų, taip pat daugybė klišių, reikalingų spausdinant netikrus eurus ir JAV dolerius, kitos įrangos. Pareigūnai rado ir didelį kiekį tikrų eurų. Per operaciją atlikta apie 40 kratų įvairiose Lietuvos vietose, sulaikyta 13 įtariamųjų. Pasitvirtino pareigūnų įtarimai, kad įmonių, kuriose vyko pinigų gamyba, pagrindinė veikla – reklamos paslaugos, įvairių blankų gamyba.

Pinigų neskaičiavo

Grupuotės smegenų centru vadinamas I.Inčirauskas teigė, kad neskaičiavo, kiek gavo pinigų už padirbtus eurus. Vietoj jo tai padarė pareigūnai. Jie nustatė, kad grupuotė pagamino ir išplatino daugiau negu 138 000 vienetų netikrų 100 nominalo eurų banknotų.

Už klastočių platinimą atsakingi Romanas Tretjakovas (gim. 1977 m.) ir Raimondas Byla (gim. 1970 m.) paliudijo, kad už 100 padirbtų eurų gaudavo 10–16 tikrų. Kaina svyruodavo, nes ne visada pavykdavo pagaminti kokybiškas klastotes. Suskaičiavus gautus eurus ir pavertus juos litais apskaičiuota 7,636 mln. litų suma, atitekusi grupuotės vadovui ir jos nariams.

Didžiausia pelno dalis atiteko I.Inčirauskui – per 4 mln. litų. Du pagrindiniai grupuotės veikėjai R.Tretjakovas ir R.Byla gavo po 1,4 mln. litų. Klastočių gaminimo patirtį turėjusiam ir kitus to išmokiusiam Viačeslavui Aliavinui (gim. 1962 m.) teko 278 tūkst. litų. Banknotų numerius ant padirbtų kupiūrų spausdinęs Nikolajus Sisojevas (gim. 1971 m.) uždirbo 240 tūkst. litų, šilkografijos įmonę turintis Giedrius Vuosaitis (gim. 1969 m.) – 104 tūkst. litų. Išspausdintų banknotų popierių plonindavę bei iškiliąją spaudą imituodavę Dainius Skorobogatovas (gim. 1972 m.) ir Vitalijus Okunevas (gim. 1975 m.) gavo kiekvienas po 60 tūkst. litų. Grupuotės branduolio idėjas kartu su I.Inčirausku įgyvendindavęs spaustuvės direktorius Rolandas Pilionis (gim. 1967 m.) praturtėjo 120 tūkst. litų. Smulkesnius pavedimus atlikdavusiems parankiniams sumokėta nuo 24 iki 2,4 tūkst. litų.

Skubėjo investuoti

Likus penkiems mėnesiams iki nelegalios spaustuvės šturmo, I.Inčirauskas ir kiti grupuotės nariai buvo paskendę turto įsigijimo rūpesčiuose. Žemės sklypų, patalpų, butų kainos kaip tik greitai kilo, tad patikimai investavę jie būtų be rūpesčių gyvenę ne vienus metus. Klaipėdos pakraštyje apžiūrinėdamas parduodamus sklypus, planavęs juos padalyti į mažesnius ir parduoti I.Inčirauskas ir jo sėbrai nė neįtarė, kad operatyviniai darbuotojai įrašinėja kiekvieną telefono pokalbį. I.Inčirauskas manė, kad grupuotė yra apsaugota nuo pasiklausymo, nes jos nariai kas mėnesį gaudavo vis kitus mobiliojo ryšio telefonus.

Patalpas, sklypus, butus skubiai pirko bei ruošėsi statyboms ir remontams N.Sisojevo motina, G.Vuosaitis, R.Byla, R.Tretjakovas. Pastarasis pamėgo ir deimantus – per kratą pas jį rastas 50 tūkst. litų kainuojantis laikrodis, deimantais papuošti apyrankė ir žiedai. Turėdamas gausybę pinigų R.Byla ne tiek rūpinosi savo šeima, kiek jauna mylimąja. Jos vardu jis nupirko namą Kaune, padarė prabangų remontą, kieme įrengė baseiną. R.Bylos žmona tik sulaikius vyrą sužinojo, kad jis gyveno dvigubą gyvenimą.

Prarado viską

Po teismo klastotojų grupė prarado viską, ką užgyveno iš padirbtų eurų – butus, sklypus, automobilius, papuošalus, o svarbiausia – laisvę. Kai kurie jų buvo suimti teismo salėje.

I.Inčirauskui paskirta 7,5 metų laisvės atėmimo bausmė, R.Tretjakovas ir G.Vuosaitis nuteisti 7 metams, N.Sisojevas nuteistas šešeriems metams, V.Aliavinas – 6,5 metų.

Kiti grupuotės dalyviai taip pat nubausti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, išskyrus tris asmenis. Realios laisvės atėmimo bausmės išvengė psichologinių problemų turintis Šarūnas Rutkauskas (gim. 1984 m.), kurį į pinigų padirbinėjimą įtraukė artimiausi žmonės – tėvas D.Rutkauskas (gim. 1964 m.) ir krikštatėvis G.Vuosaitis. Panevėžietė dizainerė D.Morėnaitė nebuvo griežtai nubausta, nes jos dalyvavimas gaminant klastotes buvo atsitiktinis.

Liko laisvėje ir vienas pagrindinių grupuotės dalyvių, kontroliavęs visų kitų veiklą ir už tai prievaizdu vadintas R.Byla. Tačiau jam niekas nepavydi kainos, sumokėtos už laisvę.

Sarkomos gniaužtuose

Aukštąjį išsilavinimą turintis, vedęs, anksčiau neteistas R.Byla dirbo kurjeriu. Už padarytus nusikaltimus jis kartu su kitais grupuotės nariais nuteistas 6 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 1,4 mln. litų vertės turto konfiskavimu.

Tačiau R.Byla dėl sunkios ligos kol kas liko laisvėje. Byloje esantys medicininiai dokumentai rodo, kad jis serga sunkia onkologine liga – II stadijos piktybine odos melanoma, kuri nepasiduoda gydymui ir linkusi metastazuoti į kitus organus. Nors specialiojoje literatūroje nurodoma, kad I ir II stadijų melanomos prognozė dažniausiai yra gera, III – abejotina, o IV ir V – dažniausiai bloga, teisme dalyvavęs teismo medicinos ekspertas pareiškė, kad iki šiol ši liga nepagydoma. Pasak eksperto, tai gydymui nepasiduodanti liga, ji turi būti gydoma tik specializuotoje stacionarinėje ligoninėje, o bausmės atlikimo vietoje nėra specialistų, kurie galėtų ją gydyti.

V.Aliavinas onkologine žarnyno liga susirgo jau būdamas laisvės atėmimo vietoje. Jam padarytos dvi operacijos, po kurių dar 50 metų neturinčiam vyriškiui tenka naudoti pagalbines priemones.

Sėkmė nusisuko ir nuo N.Sisojevo, kuris nelegalias pajamas naudojo šeimos gerovei kurti. Klaipėdietis vengdavo bendravimo su kitais grupuotės nariais, nedalyvaudavo bendrose kelionėse, o juo labiau – pasilinksminimuose pirtyse kartu su prostitutėmis. Šeimai atsidavęs vyriškis buvo suimtas teismo salėje, o netrukus su juo išsiskyrė žmona.

Kenčia nekaltieji

Europos centrinio banko duomenimis, iki 2008 metų spalio 9 dienos Europos Sąjungos valstybėse išimta iš apyvartos 15 406 vienetai V.Aliavino pagamintų 50 nominalo eurų banknotų. O 100 eurų falsifikatų išplatinta kelis, gal net keliasdešimt kartų daugiau.

Nors eurus klastoję asmenys jau už grotų arba atsidurs ten įsigaliojus nuosprendžiui, su šia byla susiję tyrimai tęsis dar daug metų, o niekuo dėti žmonės turės įrodinėti, kad neklastojo pinigų. Jau dabar eurų klastotojų byloje yra keli nukentėjusiųjų ieškiniai – už parduotą prekę ar grąžos gavę suklastotų eurų, jie buvo sulaikyti, kai bandė atsiskaityti netikra kupiūra. Sulaikymas, duomenų patikrinimas ir visos kitos su tuo susijusios procedūros laukia dar šimtų būsimų nemalonumų net nenutuokiančių viso pasaulio piliečių. Suklastotieji eurai, sunkiai atpažįstami dėl itin geros kokybės, jau paplito po visą pasaulį.