Ministerija – korupcijos rezervatas

Iš vizito Moldovoje grįžęs premjeras Andrius Kubilius jau šiandien žada užsiimti „A.Čapliko klausimu“. Ir nors Vyriausybės vadovas diplomatiškai tikina, kad dėl koalicijos partnerės Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) deleguoto sveikatos apsaugos ministro ateities apsispręs tik gavęs tam tikrų duomenų iš tyrimą atliekančių teisėsaugininkų, kiti koalicijos lyderiai neslepia, kad A.Čapliko likimas jau nulemtas. Ne tik A.Kubiliaus vadovaujamos Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos vicepirmininkė, Seimo vadovė Irena Degutienė, bet net ir LiCS pirmininkas Gintaras Babravičius aiškina, kad A.Čaplikas yra patyręs politikas, kuris „gerai supranta politinės veiklos dėsnius“, todėl gali atsistatydinti nelaukdamas tyrimo pabaigos.

Ramiai atostogų į Austriją besirengusiam sveikatos apsaugos ministrui A.Čaplikui smūgį sudavė jo partijos bičiulis ir pavaduotojas ministerijoje Artūras Skikas.

Neperprato sistemos

Ramiai atostogų į Austriją besirengusiam sveikatos apsaugos ministrui A.Čaplikui smūgį sudavė jo partijos bičiulis ir pavaduotojas ministerijoje Artūras Skikas. Šį iš Šilutės atsikviestą gydytoją, dar neseniai garsiai skelbusį karą korupcijai, praėjusią savaitę sulaikė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai. Tačiau jau anksčiau kalbėta, kad A.Čaplikas, antrasis mediko diplomo neturintis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovas nuo Nepriklausomybės pradžios, taip ir neperprato sistemos veikimo subtilybių.

Ir žinomi medikai, ir didžiųjų farmacijos bendrovių, kaltintų neteisėtomis įtakomis sveikatos apsaugai, atstovai anksčiau yra užsiminę, kad šį savo jėgomis pasitikintį politiką anksčiau ar vėliau „suvalgys“ biurokratinis ministerijos aparatas bei jį aplipę klanai, siekiantys išlaikyti nekintančią korupcinę sistemą.

Kalbama, kad A.Čaplikas, įsivaizdavęs galįs išlaviruoti tarp reformatoriaus įvaizdžio ir naudingų žmonių nežlugdančio politiko vaidmens, jau kuris laikas buvo tapęs jo komandą sudariusių liberalcentristų įrankiu. Tokius svarstymus dar labiau sustiprina faktas, kad šiuo metu STT tiriamoje byloje jau apklausti ir SAM kancleris liberalcentristas Rimantas Remeika bei kiti ministerijos pareigūnai, taip pat LiCS pirmininkas Gintaras Babravičius.

Ir nors pastarasis dabar tvirtina, kad liberalcentristai jau yra išmokę „absoliučiai preciziškai tvarkyti buhalterinius popierius ir rinkti paramą“, neoficialiai teigiama, kad SAM buvo virtusi LiCS „lesyklėle“, dažnai apeinant A.Čapliką. Šis esą nuo pat paskyrimo dienos buvo užsitraukęs tuo metu dar LiCS pirmininko pareigas ėjusio bei aktyviai į SAM vadovus pretendavusio Artūro Zuoko bei jo artimiausios aplinkos nemalonę.

Vargšas ministras

SAM krečiantis korupcijos skandalas šiai institucijai – jokia naujiena, STT vizitai čia įprasti. Didžiausias iki šiol buvo kilęs 2004–ųjų balandį, kai STT agentai sulaikė SAM sekretorių Vidmantą Joną Žilinską bei dviejų medicinos įranga prekiaujančių įmonių vadovus. Vėliau prie šios kompanijos prisijungė kiek anksčiau posto netekęs sveikatos apsaugos ministras Konstantinas Romualdas Dobrovolskis. Jiems buvo pareikšti įtarimai tiriant medicinos įrangos už daugiau nei 6 mln. litų pirkimo konkurso aplinkybes. Tačiau beveik trejus metus trukę teismai baigėsi R.K.Dobrovolskio naudai. Kartu su eksministru buvo išteisinti ir byloje minėti verslininkai.

K.R.Dobrovolskis, viešai itin mėgdavo guostis, kad su žmona tebegyvena paprastame daugiabutyje. Bet apie tai, kad būtent jis pakeitė vaistų pardavimo tvarką, pasiūlydamas atsisakyti antkainių ribojimo, o netrukus jo artima draugė medikė Natalija, auginanti jų 3,5 metų sūnų, įsigijo kotedžą, eksministras nutylėdavo.

Vienas iš pirmųjų sveikatos apsaugos ministrų, bandžiusių savo prasižengimus dangstyti reformoms besipriešinančių medikų bei farmacininkų klanų puolimu, buvo 1996–1997 dirbęs konservatorius Juozas Galdikas.

Tapo patarėju

STT turėjo darbo ir 2006–2008 metais, prie SAM vairo stojus iš pradžių Pilietinės demokratijos partijos, o vėliau LSDP atstovui Rimvydui Turčinskui.

2009–ųjų kovą STT pradėjo tyrimą dėl SAM tarnautojų galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, pareigų neatlikimo ir didelės vertės valstybės turto iššvaistymo. Buvo įtariama, kad tuo metu jau atsistatydinęs ministras R.Turčinskas galėjo neteisėtai leisti privačiai bendrovei „Kraujo donorystės centras“, neturinčiai privalomų licencijų, išvežti iš donorų surinktą kraujo plazmą į Austriją, kur ji buvo perdirbama. Už šias paslaugas, padarant nuostolių valstybei, galėjo būti nepagrįstai sumokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Dar didesnis skandalas buvo įsiplieskęs paaiškėjus, kad šis politikas savo įsakymu leido prie privataus „Kraujo donorystės centro“ prijungti Klaipėdos kraujo centrą su jam priklausančiu, milijonus kainuojančiu, valstybės turtu.

Tačiau skandalai ir tebevykdomi tyrimai nesutrukdė R.Turčinskui susirasti šiltos vietos – jis eina Vilniaus Greitosios pagalbos ligoninės vyriausiojo gydytojo patarėjo pareigas.

Vienas po kito

Vienas iš pirmųjų sveikatos apsaugos ministrų, bandžiusių savo prasižengimus dangstyti reformoms besipriešinančių medikų bei farmacininkų klanų puolimu, buvo 1996–1997 dirbęs konservatorius Juozas Galdikas. Deja, bent tuomet minėtos aplinkybės rodo kur kas paprastesnes priežastis – ministras iš posto turėjo trauktis po to, kai už teisės aktų rengimą išsimokėjo 22 tūkst. litų autoriaus atlyginimą.

1999–ųjų birželį – 2000 metų lapkritį SAM vadovavęs dabartinis premjero patarėjas Raimundas Alekna buvo minėtas ne viename viešųjų pirkimų skandale. Būtent po jo sparnu buvo įsitaisęs vėliau Etinių farmacijos kompanijų asociacijos direktoriumi tapęs Gintautas Barcys, SAM ėjęs ministro patarėjo farmacijos klausimais pareigas ir prisidėjęs prie vaistų kompensavimo sąrašų sudarymo. Būtent po jo parengtų arba suderintų teisės aktų farmacininkų pelnai, o drauge ir valstybės išlaidos vaistams, padidėjo milijonais litų.

R.Alekną sveikatos apsaugos ministro poste šešiems mėnesiams pakeitęs Vinsas Janušonis pasitraukė pats. Bet ir per trumpą laiką jis suskubo patalkinti sūnaus vadovaujamai bendrovei „Konsiliumas“, rengusiai paskaitas SAM pavaldiems medikams, taip pat – savo vadovaujamai Klaipėdos ligoninei išpešti brangią diagnostikos aparatūrą.

Viename ar kitame su galima korupcija susijusiame skandale minėti beveik visi SAM vadovai. Beveik visi, pagauti už rankos, gynėsi, kad taip prieš juos veikia medikų klanai ir farmacininkai. Faktiškai visi iki šiol SAM vadovavę politikai neįvykdė pažado šiuos klanus likviduoti.