Molotovo–Ribbentropo paktą pasmerkė dar ne visi

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Viačeslavo Molotovo ir Joachimo fon Ribbentropo pasirašyto akto slaptieji protokolai žlugus Sovietų Sąjungai jau ne kartą buvo pasmerkti ir pripažinti niekiniais. Tai įvykdė ir jų autorės: Vokietija – 1989 metų rugsėjį, Sovietų Sąjunga – 1989 metų gruodį. „Tačiau žiūrint nuo 1989 metų iki dabar Rusijoje galima įžvelgti regresą, nes bandoma pateisinti tokį paktą, esą Sovietų Sąjunga neturėjo kitos išeities, stabdė nacių agresiją ir taip toliau. Šia prasme Rusijai reikia dar daug augti iki 1989-ųjų Sovietų Sąjungos“, – pastebėjo tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas.

Teisininkas pabrėžė, kad skirtingų agresorių vykdyto genocido negalima sulyginti dėl įvairių skirtumų, bet akcentavo, jog visi karo nusikaltimai ir masiniai žmonių naikinimai turi būti vienodai pasmerkti. Vis dėlto „nedidelių požiūrio skirtumų“, anot D.Žalimo, vis dar yra ir Europos Sąjungoje (ES). Jis minėjo ES tarybos 2008-ųjų lapkritį priimtą „Pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis“. „Kalbant paprastai, ten numatyta pareiga kriminalizuoti nacių nusikaltimų šlovinimą, o sovietų – nebūtinai“, – sakė teisininkas.

Kita vertus, kaip pavyzdį, kad požiūris keičiasi, D.Žalimas minėjo sovietinio partizano Vasilijaus Kononovo bylą, kurioje tašką šių metų pavasarį padėjo  Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre. Latvijai atkūrus nepriklausomybę jis buvo nuteistas dėl taikių latvių žudymo sovietų okupuotoje Latvijoje Antrojo pasaulio karo metais, įtarus juos kolaboravimu su naciais. V.Kononovas apskundė Latvijos teismų sprendimą. Tarp jo nekaltumą įrodančių argumentų buvo minima, esą jis turėjo teisę laikyti nužudytuosius nacių kolaborantais. Anot D.Žalimo, tai buvo principo, kad nugalėtojas visada teisus, pavyzdys. Tačiau EŽTT nusprendė, kad taikių gyventojų žudymas yra karo nusikaltimas, nesvarbu, ar jie stojo į laimėtojų, ar į pralaimėtojų pusę.

Postūmis diskusijai

Žiūrint nuo 1989 metų iki dabar Rusijoje galima įžvelgti regresą, nes bandoma pateisinti tokį paktą, esą Sovietų Sąjunga neturėjo kitos išeities, stabdė nacių agresiją ir taip toliau. Šia prasme Rusijai reikia dar daug augti iki 1989-ųjų Sovietų Sąjungos“, – pastebėjo D.Žalimas.Sovietų nusikaltimus rezoliucijomis yra pasmerkęs Europos Parlamentas, Europos Taryba, kai kurios kitos tarptautinės institucijos. Pastarąjį kartą žingsnis į priekį žengtas pernai vasarą, Vilniuje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjoje sesijos metu. Joje buvo priimta rezoliucija, kurioje taip pat pasmerkti nacizmo ir stalinizmo totalitarinių režimų nusikaltimai, bei paminėta Molotovo–Ribbentropo pakto 70 metų sukaktis. Viena iš jos iniciatorių Lietuvos Seimo delegacijos Asamblėjoje vadovė Vilija Aleknaitė-Abramikienė teigė, jog per prabėgusius metus „tikro pasmerkimo tarptautiniu mastu nėra įvykę“, tačiau rezoliucija „davė tam tikrą postūmį prasidėti diskusijai“. Ji priminė, kad komunizmo ir fašizmo sugretinimui priešinosi ne tik Rusija, bet ir dalis tarptautinės žydų bendruomenės, mat įžvelgė tam tikrą holokausto nuvertinimą. Tačiau, anot parlamentarės, „žydų bendruomenėje taip pat prasideda diskusija, ar vis dėlto nereikėtų suprasti ir tų tautų, kurios nukentėjo nuo abiejų režimų netapatinant visų su nusikaltimus padariusiais, bet mąstant šiek tiek ir apie jų savijautą“. Vilties esą teikia ir „kai kurie Rusijos vadovų pasisakymai“.

V.Aleknaitė-Abramikienė taip pat kalbėjo, kad sulyginti nacių ir sovietų padarytos žalos neįmanoma: „Juk ideologijos skirtingos – šitą visi supranta.“ „Tačiau kada vienas režimas pasmerktas, o kitą beveik buvo bandoma reabilituoti, grėsmingas toks nekritiškas požiūris. Bet, regis, tarptautinė opinija šiek tiek pristabdė J.Stalino garbinimo atgimimą Rusijoje. Kas be ko, mes esame labai dėkingi kolegoms gruzinams, Gruzijos vadovybei už tai, kad jie ryžosi tą tautietį nelemtąjį pašalinti. Tai gal nėra tiesioginė rezoliucijos pasekmė, bet to vykstančio proceso dalis“,  – sakė parlamentarė.

Birželį Gruzijoje buvo išmontuotas gimtojo J.Stalino Gorio miesto centrinėje aikštėje stovėjęs J.Stalino paminklas.

Ne vien liūdesio diena

1939 m. rugpjūčio 23 dieną pasirašyto Molotovo–Ribbentropo pakto slaptuosiuose protokoluose nurodoma, kad į SSRS įtakos sferą patenka Suomija, Estija, Latvija, Rytų Lenkija, dalis Rumunijos. Vokietijai paliekamos Lietuva ir Vakarų Lenkija. 1939 m. rugsėjo 28 dieną Vokietija ir SSRS pasirašė sienos ir draugystės sutartį, pagal kurią Lietuva pateko į SSRS įtakos sritį. 1940 metais sovietai okupavo šalį. Atgimimo laikais rugpjūčio 23-ioji tapo Lietuvos laisvėjimo simboliu. 1987 m. prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje pasmerkti pakto susirinko būrys disidentų, 1988 m. jau įvyko masinis mitingas Vingio parke. 1989 m. per Lietuvą, Latviją ir Estiją nusidriekė gyva rankomis susikibusių žmonių grandinė – Baltijos kelias.