Nuodai maiste: jūs nemirsite, bent jau ne staigiai

Technine todėl, kad kiaulės dieta sudėliota kaip alinamai besimankštinančio kultūristo, kurio tikslas yra kuo greičiau užsiauginti didesnius raumenis. Bet kiaulė nesportuoja. Milžiniškuose kompleksuose, kuriuose vienu metu penima iki keliolikos tūkstančių kiaulių, erdvės sportui nėra, visa energija skirta svoriui auginti – kilogramas per dieną, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

„Kūno dalys auga nevienodai, todėl lūžta kaulai“, – pasakoja tokios maisto auginimo technologijos liudininkas Jonas Mencevičius, dirbęs viename didžiausių kiaulių kompleksų. Žmogus teigia, kad priedai, kurie dedami į kiaulių ėdalą, ilgainiui suėda ir metalines talpyklas, kuriose yra laikomi.

Anot vyriškio, nuo šių pašarų yra nukentėję ir kiaulių kompleksuose dirbantys žmonės. „Nuo skruzdžių rūgšties rankos pūslėmis nueina“, – sako J.Mencevičius ir paaiškina, kad skruzdžių rūgšties, jo žiniomis, dedama į pašarus, nes ji slopina sotumo jausmą.

Vėliau tai tampa maistu mūsų lėkštėje. Be to, šitaip šeriamos kiaulės tuštinasi greičiau ir visa „tai“ keliauja į aplinkinius laukus.

Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto profesoriaus habil. dr. Algirdo Baubino, taip vyksta du procesai. Visų pirma išlaisčius mėšlą laukuose, srutos garuoja skleisdamos aplinkui kiaulių žarnyno mikrofauną.

Antra, gausybė nitratų skverbiasi į gruntinius vandenis, o per juos – į upes, ežerus, užteršdami viską. „Nenoriu gąsdinti žmonių, bet noriu pasakyti, kad nitratai, patekę į organizmą, iš raudonųjų kraujo kūnelių išstumia deguonį ir sukelia jo badą. Tai ypač pavojinga vaikams. Kitas dalykas, kad pakliuvę į žmogaus organizmą jie virsta nitritais. Šie, veikiami žarnyno bakterijų, virsta nitrozaminais, kurie yra vėžį sukelianti medžiaga“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino prof. A.Baubinas.

Pasak A.Gaidamavičiaus, chemizuota maisto pramonė pagerina ir žmogaus „pašarą“. Kiaulei – skruzdžių rūgštis, žmogui – mononatrio glutamatas (E621). Glutamatai slopina žmogaus sotumo jausmą, todėl be saiko valgomas bet koks paskanintas produktas, pavyzdžiui, dešrelės, kuriose beveik nėra mėsos. Vietoj mėsos jose gausu ypač riebių subproduktų: paukščių ir kiaulių odos, pažandžių ir pan. Tik gamintojai to „nemėsos“ kiekio vadinamosiose dešrelėse neatskleidžia, rašo „Lietuvos žinios“.

Kaip teigia profesorė habil. dr. onkologė Laima Griciūtė, su riebalų pertekliumi dietoje siejamas gimdos, storosios žarnos, kasos, kai kurių tipų stemplės vėžys, inkstų vėžys. Yra duomenų, kad riebus maistas lemia ir plaučių vėžį.