Parlamentarams, jų padėjėjams bei Seimo kanceliarijos darbuotojams mokyti – 1,7 mln. litų

Į Seimo rudens sesiją susirinksiančių parlamentarų laukia užsienio kalbų ir kompiuterinio raštingumo kursai, vėliau – žinių patikrinimas. Seimo kanceliarija su Europos socialinio fondo agentūra pasirašiusi 1,7 mln. litų vertės sutartį, pagal kurią už ES pinigus tobulinsis ne tik parlamentarai, bet ir jų padėjėjai bei Seimo kanceliarijos darbuotojai. Per du mėnesius kanceliarija žada baigti viešųjų pirkimų procedūras ir atsirinkti, kas teiks mokymo paslaugas.

Mokslus parlamentarai pradės krimsti jau įpusėjus kadencijai. Seimo kancleris Jonas Milerius tvirtino, kad projekto dokumentai pradėti rengti senokai – prieš keletą metų. Tam, kad viskas taptų realybe, pasak jo, prireikė laiko. „Prašyti ES pinigų galėjo bet kuri institucija, mes šia proga pasinaudojome“, – džiaugėsi jis. J.Mileriaus teigimu, pasibaigus kursams bus tikrinamos tiek parlamentarų, tiek kanceliarijos darbuotojų žinios. „Jeigu kieno nors žinios bus nepakankamos, tie žmonės negaus sertifikatų. „Egzaminai“ vyks kompiuteriu, kuris nežino, nei kas tu esi, nei kaip tu atrodai“, – aiškino jis.

Seimo kanceliarija parlamentarams išdalijo anonimines anketas, jose šie galėjo nurodyti, kokius kursus lankytų. Skaičiuojama, kad pagerinti kompiuterinio raštingumo įgūdžius ir pasimokyti užsienio kalbų nori 55 Seimo nariai. Daugiausia tautos išrinktųjų pageidautų mokytis kalbėti angliškai, ne tokia populiari kalba – prancūzų. Koks parlamentarų kompiuterinio raštingumo lygis, nežinoma, nes tokių duomenų niekur nurodyti nereikia. Tačiau pusė anonimines anketas užpildžiusių Seimo narių tvirtino, kad norėtų geriau dirbti kompiuteriu ir gauti Europos kompiuterio vartotojo programos pažymėjimą.

Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė dienraščiui sakė, jog nesvarbu, kad parlamentarai žinias gilinti pradės jau įpusėjus kadencijai. „Pradėti mokytis niekada ne per vėlu. Jau gerokai anksčiau Seime kalbėta, kad parlamentarams būtų pravartu pasitobulinti. Nežinau, ar daug Seimo narių norės mokytis dirbti kompiuteriu, nes pradmenis, manau, turi visi“, – kalbėjo ji. Politikė tvirtino, kad dauguma Seimo narių gerai moka tik vieną užsienio kalbą, todėl kiekvienos kadencijos parlamentarams turėtų būti sudarytos sąlygos mokytis daugiau kalbų.

„Visko gali būti, – paklausta, ar po kurio laiko neišgaruos parlamentarų ryžtas tobulintis, sakė V.Baltraitienė. – Kurie tvirtai bus pasiryžę mokytis, tie išmoks.“

Kanclerio J.Mileriaus teigimu, daug dėmesio ketinama skirti Seimo narių padėjėjų, kurių yra apie pusė tūkstančio, kvalifikacijai kelti. Mokslus krims ir 60 politinio pasitikėjimo tarnautojų. Jis atkreipė dėmesį, kad dalis parlamentarų padėjėjų dirba ne Vilniuje, o įvairiuose rajonuose, todėl ketinama įdiegti nuotolinio mokymo sistemą. „Pamanėme, kad visus juos sukviesti į sostinę būtų labai sunku. Todėl atsirinksime bendrovę, kuri sukurs tokią sistemą, kad mokytis galėtų ir tie padėjėjai, kurie dirba ne sostinėje“, – kalbėjo kancleris.

Padėjėjai mokysis ne tik kalbų ar dirbti kompiuteriu. Jiems rengiami kursai apie Lietuvos partijas, Seimo kanceliarijos veiklą, teisėkūrą, parlamentinę kontrolę ir teisės aktų projektų rengimą bei derinimą. „Pirmą sykį bus atidžiau pažiūrėta į parlamentarų padėjėjus, ar jie apskritai atitinka keliamus reikalavimus. Bus sukurta testavimo sistema, iš gautų balų matysime, ko jie verti“, – sakė kancleris.

90 proc. Seimo kanceliarijos gautų ES lėšų atiteks konkursus laimėjusioms bendrovėms. „Nedidelė dalis pinigų liks įgyvendinamiems projektams prižiūrėti. Anksčiau ketinome skelbti konkursą ir projektų tvarkymą patikėti privačiai bendrovei, tačiau ankstesnė mūsų patirtis rodo, kad tai gali užtrukti. Taip ketinome elgtis ir praėjusiais metais, tačiau susipykus dviem konkurse dalyvavusioms bendrovėms ir prasidėjus teismams projektus nusprendėme administruoti patys“, – tikino kancleris.

Seimo kanceliarija ES lėšomis ketina internete paskelbti iki šiol niekur neviešintus ir visuomenei neprieinamus nepriklausomos Lietuvos istorinio paveldo archyvus. Įgyvendinus šį 2 mln. litų atsieisiantį projektą, viešai bus prieinama archyvų medžiaga: dokumentai, nuotraukos, vaizdo medžiaga.

Seimo kanceliarija taip pat ketina už ES pinigus peržiūrėti įstaigos veiklą. „Išorės ekspertai peržiūrės, ar kur nors nesidubliuoja funkcijos. Pagal jų išvadas galėsime optimizuoti Seimo kanceliarijos darbą“, – aiškino J.Milerius. Planuojama, kad šie darbai atsieis iki pusės milijono litų.