Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pirmininkavimas Europos Sąjungai: daug vilčių, mažai skrydžių į Briuselį, gėjų paradas ir linkėjimas „nesusimauti“

Didžiulė Europos Sąjungos vėliava
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Didžiulė Europos Sąjungos vėliava
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Iki didžiausio iššūkio per Nepriklausomybės metus – pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai – lieka pusmetis. Lietuva turi nemažai lūkesčių: spręsti sau aktualius klausimus, nusikratyti naujokės etiketės, sulaukti kitų šalių lyderių, aukštų pareigūnų ir tūkstančių kitų svečių. Ar jie pagrįsti? Diplomatai gesina ambicijas – svarbiausia bus ne pasižymėti nuveiktais darbais, o nepridaryti klaidų. Įvaizdžiui gali suduoti ir nepatogus susisiekimas su Vilniumi bei pirmininkavimo pradžioje Vilniuje planuojamos homoseksualų eitynės.

Pirmininkavimo pradžioje – homoseksualų eitynės

Homoseksualų ir jiems prijaučiančiųjų eitynės Vilniuje gali tapti skambiu pirmininkavimo pradžios akcentu. Tradicinėmis tampančias eitynes „Baltic Pride“ numatoma rengti liepą, vos Lietuvai pradėjus pirmininkauti blokui.

„Remiamės gerąja praktika, kuri buvo taikoma Vengrijos pirmininkavimo laikotarpiu (2011 m. pradžioje), – portalui 15min.lt sakė Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko. – Patys dalyvavome eitynėse Budapešte ir matėme, kaip valdžia rado bendrą kalbą su organizatoriais. Darome prielaidą, kad būtent pirmininkavimas ES mobilizuoja valdžią dialogui su pilietine visuotine ir ES vertybių puoselėjimui.“

Leidimus įvairioms eitynėms išduoda speciali savivaldybės komisija. Anot vieno iš renginio organizatorių, leidimo eitynėms dar neprašyta, tebesvarstoma, kokį maršrutą ir kiek dalyvių planuoti. „Žinoma, norėtųsi Vilniaus centro. Laiko dar yra – dialogui ar ne dialogui. Bet tikimės, kad įžvalgumo užteks“, – svarstė pašnekovas.

2010-aisiais Vilniuje pirmą kartą vykusios „Baltic Pride“ eitynės sukėlė daug triukšmo ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Eitynes buvo leista surengti Neries pakrantėje, o ne Senamiestyje, jos vyko aptvertoje teritorijoje, saugant kone 800 policijos pareigūnų – daugiau nei buvo pačių dalyvių. Dalyviai buvo sutikti įžeidžiais šūksniais ir plakatais, kryžiais bei dūmų užtaisais, keliolika asmenų buvo sulaikyta, o parlamentarai Petras Gražulis ir Kazimieras Uoka buvo išvesdinti.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Baltic pride Vilnius 2010
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Baltic pride Vilnius 2010

V.Simonko vylėsi, kad šiemet dalyvių bus dar daugiau nei 2010-aisiais, kai dalyvavo keli šimtai lietuvių ir svečių iš užsienio.

„Baltic Pride“ eitynes pasikeisdamos rengia visos Baltijos šalys. 2009-aisiais ir pernai jos Rygoje, 2011-aisiais – Taline.

Anot vieno ES reikalus išmanančio diplomato, pirmąsyk ES pirmininkausianti Lietuva yra baltas lapas, todėl mūsų skleidžiama žinia neturi skirtis nuo tikrovės. Sakykime, paskelbsime esantys tolerantiški, bet koks politikas surengs išpuolį prieš gėjus.

Užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius pripažino, jog „būtų gerai, kad paradas vyktų kitu metu, o ne pirmininkavimo pradžioje“. Tačiau esą įrodėme sugebantys užtikrinti viešųjų renginių saugumą. Tiesa, kalbėdamas su 15min.lt jis nuogąstavo, kad eitynes bus norima surengti tuo metu, kai Vilniuje vyks didelis pirmininkavimo renginys, ir leidimo nebus ne dėl valdžios vertybinių nuostatų, o dėl eismo ribojimo tam tikroje Vilniaus dalyje.

Turėtume sulaukti Davido Camerono ir Angelos Merkel

Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2013 m. antrą pusmetį. Kiekviena bloko narė paeiliui po pusę metų pirmininkauja įvairių sričių ministrų susitikimams, komitetams ir maždaug 260 darbo grupių, kur visų narių atstovai aptaria ES klausimus. Per tą laiką rengiama 3 tūkst. susitikimų, iš kurių apie 200, įskaitant 16 ministrų lygio susitikimų, vyks Lietuvoje, likusieji – Briuselyje ir Liuksemburge.

Didžiausias renginys numatomas lapkričio 28-29 d. – tuomet Vilniuje susitiks ES narių ir Rytų partnerystės šalių vadovai. Kadangi didžiąją dalį darbo sudaro posėdžiai, pozicijų derinimas, teisės aktų rengimas ir panaši veikla kabinetuose, šis renginys turėtų tapti matomiausiu Lietuvos pirmininkavimo akcentu.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Ukrainos prezidento V.Janukovyčiaus vizitas Lietuvoje
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Ukrainos prezidento V.Janukovyčiaus vizitas Lietuvoje

Tiesa, jei šis viršūnių susitikimas apsiribos diplomatiškomis diskusijomis prie apskrito stalo ir nebus konkrečių poslinkių, pavyzdžiui, lengvesnio vizų režimo kai kurioms šalims ar Ukrainos-ES asociacijos sutarties pasirašymo, jis greitai nugrims užmarštin. Koją pakištų ir nesusiję dalykai – pavyzdžiui, jei tą savaitę Graikija pasiprašytų iš euro zonos ar Islandijoje vėl išsiveržtų ugnikalnis, Rytų partnerystė niekam nebebus įdomi.

Susitikimas bus proga Vilniuje sulaukti tokių įtakingų politikų, kaip Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel (tiesa, jai gali sutrukdyti rudenį vyksiantys parlamento rinkimai), Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Juos įkalbėjus dalyvauti, tikimasi sulaukti ir Rytų partnerystės šalių (Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos, Ukrainos) lyderių.

Beje, neformalų pažadą antroje metų pusėje apsilankyti Lietuvoje yra davęs ir Europos Parlamento vadovas Martinas Schulzas, neseniai Seimo nariams pranešė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.

Seimo ir EP nariai nori ambicingo pirmininkavimo

ES pirmininkaujanti šalis didžiąją dalį darbotvarkės paveldi (daugelis klausimų yra tęstiniai), tačiau gali ją koreguoti pagal sau nacionaliniu lygmeniu svarbią problematiką.

Vytautas Leškevičius: "Tai yra mūsų šansas prisijaukinti Europą ir prijaukinti save prie Europos."

Seimas yra apibrėžęs tokius pirmininkavimo prioritetus: ekonominį augimą ir finansinį tvarumą, energetinį saugumą, ES Baltijos jūros regiono strategiją, Rytų partnerystę, veiksmingą ES išorės sienų apsaugą. Patvirtintas pirmininkavimo biudžetas – 214 mln. Lt.

Lietuva teks pirmininkauti sudėtingu etapu: paskutinį pusmetį prieš Europos Parlamento rinkimus, Europos Komisijos darbo ciklui artėjant prie pabaigos. Kaip tik tuo metu ES nare taps Kroatija, norima baigti derybas dėl Islandijos narystės. Diplomatai su nerimu laukia vasario, kai ES narių lyderiai ketina vėl rinktis deryboms dėl 2014-2020 m. finansinės perspektyvos. Šiam sutarimui realizuoti reikės keliasdešimties reglamentų. Jei susitarimo nepavyktų pasiekti, jis gali likti Lietuvos pirmininkavimo laikui.

Premjero Algirdo Butkevičiaus manymu, pirmininkavimą apsunkins ir rudenį Vokietijoje vyksiantys Bundestago rinkimai. Kai kurie ES Tarybos posėdžiai esą gali vykti ne itin sklandžiai. Jis pripažino, kad pirmininkavimas ES bus didžiulis išbandymas, ir išreiškė viltį, kad Lietuva lūkesčius pateisins.

Svarbiausia – ne sužibėti, o „nesusimauti“

Pirmininkavimas gali padėti Lietuvai nusiplėšti naujosios ES narės etiketę, kuri vis dar klijuojama, nors blokui priklausome bemaž dešimtmetį. Kaip anksčiau 15min.lt sakė viceministras V.Leškevičius, tai bus galimybė prisistatyti kaip patikimai šaliai, prisijaukinti Europą, o valstybės tarnautojams ir politikams įgyti neįkainojamos patirties.

Gruodžio pabaigoje susirinkę Seimo atstovai ir keli europarlamentarai pabrėžė, kad pirmininkavimas turi būti ambicingas ir sukurti išliekamąją vertę, Lietuva turi užimti aktyvią poziciją, o didžiausio dėmesio turi sulaukti bendri Europos, bet ne vidaus reikalai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Šengeno siena
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Šengeno siena

Svarbiausiu prioritetu diplomatai vadina ES darbotvarkės tęstinumą, mat greta reginio (prisistatymų, dovanų ir vizitų) yra turinys, kuriam reikia derybinio sumanumo, lankstumo siekiant kompromiso ir kietumo ginant mums esminius dalykus. Briuselio koridorius pažįstančių diplomatų ir politologų teigimu, pirmininkavimo sėkmė priklausys nuo sugebėjimo tarpininkauti ES sprendimų priėmimo procese ir pasiekti bendrą sutarimą. Ant stalo bus padėta maždaug šimtas teisės aktų. „Jei padarysime 90 proc. to, ką pasidėsime ant stalo, bus puiku“, – 15min.lt sakė vienas diplomatas.

Pašnekovo teigimu, versti kalnų nebūtina – pakaktų tiesiog „nesusimauti“. Tam pritarė ir V.Leškevičius: „Geras pirmininkavimas visų pirma yra sklandus pirmininkavimas. Jis praslenka tarsi nepastebėtas. (…) Dirbame, kad būtume įsiminti kaip šalis, kuri moka nesišvaistydama, be pompastikos, oriai parodyti esanti moderni, kurianti, inovatyvi, bet drauge jauki Europos valstybė.“

Paklaustas, ar Lietuvoje nekeliami nepamatuoti lūkesčiai dėl pirmininkavimo, anksčiau viceministras sakė jog didysis uždavinys bus suderinti pompastikos siekį su profesionaliu, bet nuobodžiu darbu. „Nenoriu to lūkesčio nei sumenkinti, nei iškelti. Jis turi būti. Tai bus šansas pirmą sykį tokiu mastu solidžiai įsitvirtinti esminėje mums politinėje terpėje. (…) Tai yra mūsų šansas prisijaukinti Europą ir prijaukinti save prie Europos, (…) visuomenės europėjimo šansas, nes Europą dar nepakankamai suvokiame kaip mūsų namus.“

Trūksta skrydžių į Briuselį

ES pirmininkaujančią šalį aplanko per 30 tūkst. svečių, bet vargu ar jie galės lengvai pasiekti Lietuvą. Žinia, atskristi į mūsų šalį, ypač tiesiogiai, nėra paprasta užduotis, nebent aukšto lygio pareigūnai nespjautų į pigias avialinijas. Net skrydžiai į Briuselį, kur dažnai turės skraidyti mūsų šalies pareigūnai ir iš kur laukiama didesnio srauto keleivių, tampa galvos skausmu.

Versti kalnų nebūtina – pakaktų tiesiog „nesusimauti“.

Šiuo metu iš Vilniaus į Briuselį skraidina dvi oro bendrovės. Belgijos „Brussels Airlines” rengia po vieną skrydį kasdien, išskyrus šeštadienius, o airių „Ryanair” į Šarlerua oro uostą – tris kartus per savaitę. Į Briuselį galima keliauti ir su „airBaltic“, tiesa, tik per Rygą, arba per Kopenhagą su SAS.

Skrydžių, atrodo, lyg ir pakaktų, bet jų laikai yra itin nepatogūs, ypač diplomatams ir valdininkams. Pavyzdžiui, „Brussels Airlines“ iš Vilniaus išskrenda 14.50 val., o leidžiasi 16.20 val. Atgal belgų lėktuvai kyla 11.00 val., leidžiasi – 14.20 val. Tai reiškia, kad ryte nuskristi į posėdį Briuselyje ir vakare grįžti namo neįmanoma. Tam mažiausiai reikia trijų dienų, taigi daugiau laiko ir išlaidų, mat reikia papildomai mokėti už komandiruotę ir dvi nakvynes.

„Ryanair”, skraidanti iš pusšimtį kilometrų nuo sostinės nutolusio Šarlerua oro uosto, skrydžiui į Vilnių parinko nepatogų laiką – 7 val. Skrendant per Rygą vien kelionėje reikia praleisti ištisą dieną.

Artėjant pirmininkavimui buvo pradėtos derybos su „Brussels Airlines”, kad skrydžiai vyktų bent du kartus per dieną susitikimams patogiu laiku, tačiau belgai esą neskuba pildyti lietuvių pageidavimų, mat numatomi keleivių srautai jų netenkina.

V.Leškevičiaus teigimu, „skrydžiai nėra dramatinis momentas“ – atskristi iš Briuselio per Frankfurtą užtrunka 3,5 valandos. Kiprą, kuris ką tik baigė pirmininkavimą, pasiekti kur kas sudėtingiau. „Joks pirmininkavimas nesužlugo dėl tiesioginio susisiekimo neturėjimo“, – pabrėžė jis.

Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min