Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Po reveranso A.Brazauskui – spjūvis konservatoriams

Česlovas Juršėnas
„Scanpix“ nuotr. / Česlovas Juršėnas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Mirusio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko atminimui pagarbą atidavęs socialdemokratas Česlovas Juršėnas nepamiršo stipriai įkąsti politiniams oponentams. Iš istorinės Seimo tribūnos į auditoriją kreipęsis politikas kaltino juos siekiu diskredituoti A.Brazausko veiklą ir teigė, kad ankstyvas prezidento išėjimas turėtų būti priekaištas jo nekentusiem žmonėms.

„Algirdas pagal daugelį dėmenų buvo tipiškas lietuvis, toks, kok suformavo, apibendrino mūsų literatūra, folkloras. Aukštas, tvirtas, šviesiaplaukis, atviro ir nuoširdaus charakterio. Jam nė sapne neprisisapnavo, kad politinį oponentą reikėtų dergti, priskirti tautos priešų kategorijai, kad patrioto šlovę galima pelnyti ne kilniais valstybei darbais, o kitų niekinimu. Jam svetimas buvo kerštas, pikta atmintis, intrigos. Politinio pobūdžio persekiojimą, šmeižtus, jis pakėlė be viešai rodomų jausmų, nuoskaudas kaupė ir gesino viduje. Tai negalėjo neatsiliepti jo sveikatai. Jo ankstyvas išėjimas Anapilin turėtų būti priekaištas tiems, kurie Algirdui jautė neapykantą ir kurie šiandien ją demonstruoja interneto džiunglėse, ar kai kurių televizijų laidose“, – šeštadienį Seime vykusioje konferencijoje, A.Brazausko 78-osioms gimimo metinėms paminėti, sakė Seimo pirmininkės pavaduotojo, A.Brazausko atminimo įamžinimo komisijos pirmininkas Č.Juršėnas.

Jo ankstyvas išėjimas Anapilin turėtų būti priekaištas tiems, kurie Algirdui jautė neapykantą ir kurie šiandien ją demonstruoja interneto džiunglėse, ar kai kurių televizijų laidosePabrėždamas A.Brazausko indėlį šalies ūkio, ekonomikos, mokslo ir kultūros srityse, parlamentaras teigė, kad A.Brazausko nuopelnų Lietuvoje įtvirtinant demokratiją ir teisinę sistemą pamiršti neįmanoma.

„Prisiminkime, kaip po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo galvą buvo pakėlę dešinieji ekstremistai, savo veiksmuose prieš politinius oponentus taikę terorizmo požymius turinčią taktiką – atvirą šantažą, šmeižtą, grasinimus susidoroti, užtaisų, kuriuos vienas politikas meiliai pavadino „bombikėmis“, sprogdinimus. Iš Sąjūdžio suvažiavimo tribūnos buvo pasigirdęs raginimas imtis egzekucijų. O po 1992 metų Seimo rinkimų vienas dienraštis užvedė diskusiją apie valstybės perversmų tikslingumą ir pagrįstumą. Bražuolės geležinkelio tilto susprogdinimas, maištaujančiųjų savanorių pasitraukimas į Pakaunės miškus parodė, kad tai ne pavienių asmenų darbas, kad jie palaiko ryšius su organizuotomis politinėmis jėgomis. Lietuvai iškilo pavojus, galėjęs turėti tarptautinių komplikacijų, galėjęs sustabdyti jos integraciją į tarptautines demokratines struktūras. Buvo iškilęs ir fizinio susidorojimo su A.Brazausku pavojus“, – tvirtino Seimo pirmininkės pavaduotojas.

Jis taip pat akcentavo, esą A.Brazausko politiniai oponentai, ypač iš radikalų gretų, stengiasi diskredituoti mirusio prezidento indėlį Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, prikišdami jam neryžtingumą, apipindami „įvairiomis vos ne išdavystės klastomis, demagogiškai išpūsdami vieną kitą taktiniais sumetimais pasakytą frazę. Pamiršdami, kad ir Sąjūdžio pirmajame suvažiaviem dar buvo reikalaujama „tikros“ lenininės nacionalinės politikos įgyvendinimo“.

„Ar jis buvo neklystantis? Be abejo, ne. Seniai susidarė įspūdis, kad „neklysta“ tik viena Lietuvos politinė jėga“, – konservatoriams grybštelėjo Č.Juršėnas.

„Ar pagrįstai vadinti kolaborantais?“

„Niekas negali ir nenori paneigti okupacijos ir aneksijos metų partizanų, rezistentų ir disidentų nuopelnų erškėčiuotame kelyje į nepriklausomybę. Šlovė ir garbė tiems! Bet ar tie, kurie kūrė Lietuvos ūkinį, ekonominį pagrindą, mokslą ir kultūrą, kurie sudarė prielaidas mūsų tautos gerovei, ar jie visuomet pagrįstai vadinami kolaborantais? Juk pavergtą, bet gyvą ir besivystančią realią Lietuvą iki laisvės slenksčio atvedė ir pastarieji. Tarp jų buvo ir A.Brazauskas, įvairiose pareigose su savo inžinerine patirtimi statęs gamyklas, jėgaines, planavęs ir stiprinęs Lietuvos ekonomiką“, – kalbėjo Č.Juršėnas.

Politikas pažymėjo, kad Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, A.Brazauskas „nė kiek nedvejodamas“ pasuko su tauta ir tapo kairiųjų jėgų, „kurių padėtis naujomis istorinėmis aplinkybėmis buvo ir labai sudėtinga, ir labai svarbi“, lyderiu.

Č.Juršėno teigimu, po Kovo 11-osios A.Brazausko politinė biografija „klostėsi permainingai“, tačiau „jį gerbiančių ir palaikančių Lietuvos žmonių valia jisai kartu su Lietuvos demokratine darbo partija vėl stojo į pirmąsias atkurtos nepriklausomos valstybės statytojų gretas ir jose dalyvavo beveik dešimtmetį“.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min