Prezidentų šypsenos demokratijos Baltarusijoje nekursto

Pamačiusi, kad Baltarusijos izoliacija nedavė beveik jokių teigiamų rezultatų, Europos Sąjunga (ES) nusprendė eiti bendradarbiavimo su A.Lukašenka keliu ir pernai pakvietė Baltarusiją prisijungti prie Rytų partnerystės programos. Į santykių gerinimo procesą vos išrinkta Lietuvos prezidente aktyviai įsitraukė ir buvusi Europos komisarė Dalia Grybauskaitė.

Pernai rugsėjį A.Lukašenka po 11 metų pertraukos atvyko į Lietuvą. Šiemet Baltarusija netgi sureagavo į D.Grybauskaitės pastangas išjudinti Sausio 13-osios bylos tyrimą. Šalies prokurorai prieš porą savaičių apklausė generolą Vladimirą Uschopčiką, kuris įtariamas davęs įsakymą šaudyti į beginklius Lietuvos žmones 1991-ųjų sausį. Mainais prezidentė pakvietė A.Lukašenką atvykti švęsti Kovo 11-osios. Šios datos išvakarėse jis pranešė neatvažiuosiąs, tačiau pasveikino Lietuvą su švente ir patvirtino kvietimą D.Grybauskaitei aplankyti Baltarusiją.

Vis dar iššiepia nasrus

Anot nepriklausomos Baltarusijos naujienų interneto svetainės Charter97.org, kovo 10-ąją, tą pačią dieną, kai A.Lukašenka pranešė neatvyksiąs paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio jubiliejaus, Minske buvo sulaikyti prieš jo kelionę į Vilnių protestavę trys jaunuoliai. Jie prie Lietuvos ambasados laikė plakatą „Ne bendradarbiavimui su Baltarusijos diktatūra!“ Be to, netrukus paaiškėjo, jog A.Lukašenka aplenkęs Lietuvą nusprendė keliauti į Venesuelą. Ryt ir trečiadienį jis lankysis šalyje, kurią valdo kitas autoritarinis lyderis Hugo Chávezas. 

Baltarusijos režimas savo nasrus iššiepė ir vasarį, kai po Varšuvos remiamų Baltarusijos lenkų protestų buvo sulaikyta apie 40 žmonių, trys iš jų nuteisti 5 paroms už viešosios tvarkos pažeidimą. Tuomet ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton pareiškė, kad šie veiksmai pakenkė ES ir Baltarusijos santykiams.   

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Geografiškai Vilnių ir Minską skiria vos kelios valandos kelio, tačiau politiškai šie miestai nutolę kur kas toliau.

Griežčiau prabilo ir Lietuvos politikai. Nors D.Grybauskaitė pareiškė nesureikšminanti A.Lukašenkos atsisakymo atvykti į Kovo 11-osios šventę, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Emanuelis Zingeris „15min“ sakė, jog Lietuva labiausiai remia Baltarusijos demokratines jėgas, taigi – opoziciją.

Paklaustas, ar Lietuvos ir Baltarusijos prezidentams užmezgus gana glaudžius santykius sustiprėjo ir abiejų valstybių ryšiai, E.Zingeris teigė, „sunkiai galįs atsakyti į šitą klausimą“. „Žinau, kad mūsų santykiai su Baltarusijos demokratais visą laiką yra tie patys – be galo draugiški ir atviri. Baltarusijos demokratai lankosi Lietuvoje ir mes tikimės, kad Baltarusijoje įsivyraus demokratinė sistema. Mes toliau remiame Baltarusijos demokratus ir idėją, kad Baltarusijoje turi įvykti atviri demokratiški rinkimai“, –  kalbėjo Seimo URK vadovas.

Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorės Kristinos Vaičiūnaitės nuomone, negalima sakyti, kad santykiai tarp Lietuvos ir Baltarusijos šyla. Pasak jos, dar per anksti konstatuoti, ar pasiteisino naujoji D.Grybauskaitės ir visos ES politika Baltarusijos atžvilgiu.

„Žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje nepagerėjo. Politinių kalinių gal ir sumažėjo, bet situacija nepasikeitė. Vietoj to, kad žmones sodintų, dabar juos tiesiog muša. Verslui gal ir lengviau kvėpuoti, bet tik keletui oligarchų – smulkiajam verslui nelabai“, – dėstė politologė.

Anot K.Vaičiūnaitės, Lietuvos valdžią santykiuose su rytine kaimyne pernelyg spaudžia lietuvių verslininkai, kuriems labai patraukli 10 mln. gyventojų turinti rinka, į kurią Lietuva pernai eksportavo prekių ir paslaugų už beveik 2 mlrd. Lt – tai sudarė apie 5 proc. viso eksporto. „Valdžią verslininkai pastato į įkaito poziciją ir ji kartais pernelyg jiems nuolaidžiauja“, – sakė RESC direktorė.

Neprognozuojamas režimas

Sąlygos Lietuvos verslui Baltarusijoje kol kas taip pat netapo auksinės. Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika įsitikinęs, kad norint užmegzti verslo santykius šioje šalyje reikia nemažų raumenų. Baltarusijos rinka priskiriama prie didesnės rizikos, todėl ji įdomiausia didelėms, o ne smulkioms ir vidutinėms  įmonėms. Pastarosioms esą kur kas saugiau ir naudingiau dirbti vidinėje ES rinkoje.

„Mažoms ir vidutinėms į Baltarusijos rinką nėra ko eiti. Ten, net ir turint vietinį partnerį, reikia stiprių raumenų ir užnugario, t.y. nemažo kapitalo“, – įsitikinęs G.Romeika. Jis nurodė sėkmingai su Baltarusija bendradarbiaujančios įmonės „Žiemgalos automobiliai“ pavyzdį. Sunkvežimių klasės automobiliais, autobusais ir specialios paskirties technika prekiaujanti bendrovė 2003 metais pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Minsko automobilių gamykla, o po metų įgijo teisę  rinkti „MAZ“ markės automobilius bei prekiauti jais visose ES šalyse.

Tai, kad vieną dieną Lietuvos verslininkams Baltarusijoje kažką leido, nereiškia, kad kitą dieną situacija nepasikeis.Didelis stabdis – Baltarusijos rinkos uždarumas. „Lietuviams verslininkams, gaminantiems pieno, duonos ir panašius gaminius Baltarusija neįžengiama. Ten galioja griežta taisyklė: viską, ką įmanoma, pasigaminti patiems. Vietinės produkcijos mūsų verslininkai negali nukonkuruoti“, – kalbėjo G.Romeika.

Pasak asociacijos vadovo, švelnėjant Lietuvos ir Baltarusijos santykiams politinėje plotmėje, verslininkai mato šviesesnę ateitį ir verslui. Tiesa, sėkmę kaimyninėje šalyje jis prognozuoja tik stambaus kapitalo įmonėms.

Tuo tarpu K.Vaičiūnaitė pabrėžė, jog Baltarusijoje veikia neprognozuojamas režimas. „Reikia priminti mūsų verslininkams, kad jie nedėtų daug vilčių į autokratinį režimą, nes tai, kad vieną dieną jiems ten kažką leido, nereiškia, kad kitą dieną situacija nepasikeis. Matyt, mūsų verslininkai žiūri, į kokią rinką paprasčiau patekti, užuot bandę keistis, modernizuoti savo veiklą ir kurti kokybiškesnę produkciją, kuri būti patraukli Vakarams“, – apgailestavo politologė.  
 

Pasak K.Vaičiūnaitės, net ir nereikėjo tikėtis, kad A.Lukašenka atvyks į Lietuvą švęsti jos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio. „Tai yra autoritarinė valstybė, tai yra žmogus, kuris suvokia geopolitinę situaciją. Pirmas jo veiklos tikslas – išlaikyti režimą, todėl jis ir laviruoja nuo Rusijos iki Vakarų. Kai Baltarusijos ekonominė situacija buvo sudėtinga, ypač dėl dujų, jis pasidavė link Vakarų, parodė, kad jam įdomu pasižiūrėti, ką šie siūlo“, – aiškino ekspertė. Tačiau ji akcentavo, jog labiausiai Baltarusijos prezidentui rūpėjo ne Vakarų vertybės, o finansiniai jo šalies reikalai – reikėjo stabdyti šalies ekonomikos kritimą, nes A.Lukašenka žino, jog „išsukus vieną varžtą gali pradėti klibėti visas režimas“.